Ką reikia žinoti planuojant kelionę iš Anglijos: Visapusiškas vadovas

Kelionės planavimas visada buvo sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir organizacinių gebėjimų, tačiau pastaraisiais metais, pasikeitus politinei situacijai ir Europos Sąjungos narių sąryšiams su Jungtine Karalyste, šis procesas tapo dar įvairesnis. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, mačiau, kaip pasikeitė sienų kirtimo logistika, dokumentų reikalavimai ir pati kelionės eiga. Daugelis keliautojų, įpratę senųjų laikų paprastumo, kai pakanka tik pasiimti pasą ir važiuoti, dabar susiduria su naujais iššūkiais.

Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime pagrindinius teisinius ir techninius reikalavimus, bet ir pasidalinsiu praktiniais patarimais, kurie padės išvengti dažniausių klaidų. Nesvarbu, ar planuojate kelionę atostogauti į pietus, ar grįžtate į Lietuvą gyventi, kruopštus planavimas yra pusė sėkmės. Anglija (tiksliau, Jungtinė Karalystė) yra sala, todėl kelionė iš jos visada susiję su vandens persikėlimu arba skrydžiu, o šiame tekste mes daugiausia dėmesio skirsime keliavimui automobiliu – sudėtingiausiai, bet ir lankčiausiai logistikos sričiai.

Svarbiausia taisyklė, kurią per savo karjerą išmokau: niekada nepalikite visko paskutiniam momentui. Dokumentų tikrinimas, automobilio paruošimas ir maršruto planavimas turi būti atlikti bent kelias savaites iki išvykimo. Tai ne tik sutaupys nervų, bet ir padės išvengti nemalonių netikėtumų pasienio punktuose arba jūroje. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti sienų kirtimui po „Brexit“?

Vienas svarbiausių dalykų, pasikeitusių po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, yra dokumentų reikalavimai. Anksčiau tapatybės kortelė arba senas tipo pasas galėjo užtekti, tačiau dabar situacija yra griežtesnė. Visiems Lietuvos piliečiams (ir kitų ES šalių atstovams) kelionės iš Anglijos į žemyninę Europą arba atgal į Angliją būtinas galiojantis paso.

Labai svarbu patikrinti paso galiojimo laiką. Taisyklės teigia, kad paso galiojimo laikas turi trukti mažiausiai 6 mėnesius nuo planuojamos kelionės pabaigos datos. Be to, jei jūsų pasas išduotas prieš daugiau kaip 10 metų, gali kilti problemų, net jei jis techniškai dar „galioja“ pagal nurodytą datą. Daugelis šalių nebegaliauja tokių pasų kaip tapatybės patvirtinimo dokumentų.

Jei kelionę atliekate važiuodami savo automobiliu, būtinai turėkite vairuotojo pažymėjimą. Nors daugumoje šalių galioja lietuviškas pažymėjimas, verta pasidomėti, ar nereikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (dažniausiai jo nereikia, jei pažymėjime nurodyti duomenys lotyniškais rašmenimis, tačiau kai kurios šalys gali reikalauti papildomo formato). Taip pat nepamirškite automobilio techninės apžiūros liudijimo (VOK) ir draudimo „Žalos atlyginimo trečiesiems asmenams“ poliso.

2. Ar reikia vizos arba specialių leidimų ilgesniam buvimui?

Trumpalaikėms kelionėms (turizmui ar verslo reikalams, trunkančioms mažiau kaip 90 dienų per 180 dienų periodą) vizos nereikia. Lietuvos piliečiai gali vykti į Jungtinę Karalystę kaip turistai be vizos. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad dabar JK yra trečioji šalis, todėl pasienio pareigūnai gali labiau domėtis jūsų kelionės tikslu.

Verta paminėti būsimą „ETIAS“ sistemą, kuri planuojama įvesti ES šalių sienų kontrolės palengvinimui, tačiau tai tiesiogiai liks ES biometrinio pasų laisvės srities (Schengen) dalis, o JK nebus įtraukta į šią sistemą. Jei planuojate likti Anglijoje ilgiau nei 90 dienų, dirbti arba gyventi, būtina gauti atitinkamą vizą prieš išvykstant. Šie procesai užtrunka, todėl visus dokumentus reikia tvarkyti iš anksto.

Jei kelionės tikslas yra ne tik turizmas, bet ir, pavyzdžiui, kontraktinis darbas arba studijos, būtina kreiptis į Jungtinės Karalystės vizų centrus. Bandymas vykti be vizos, kai ji būtina, gali baigtis ne tik grąžinimu, bet ir įrašu, kuris užkirs kelią ateities vizoms.

3. Kaip pasikeitė draudimo reikalavimai vairuotojams („Žaliasis kortelė“)?

Vienas dažniausių klaidingai suprantamų dalykų yra automobilio draudimas. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, lietuviška civilinės atsakomybės draudimo polisa buvo pripažįstamas automatiškai visoje Europoje, įskaitant JK. Dabar situacija pasikeitė. Jei važiuojate lietuviškais numeriais, jūsų draudimas galioja JK, tačiau jums būtina turėti specialų dokumentą – „Žaliąją kortelę“ (Green Card).

„Žalioji kortelė“ tai tarptautinis draudimo pažymėjimas, patvirtinantis, kad turite galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį JK minimalius reikalavimus. Be šios kortelės, negalite važiuoti JK teritorija, o jei jus sustabdys policija, gresia didelės baudos ir automobilio konfiskavimas. Šią kortelę reikia užsakyti iš savo draudimo brokerio arba bendrovės Lietuvoje iš anksto (paprastai tai trunka iki 30 dienų).

Jei automobilis yra registruotas Jungtinėje Karalystėje (JK numeriais), tuomet važiuodami į žemyninę Europą taip pat turite įsitikrinti, kad draudimas apima keliones į ES. Dauguma JK draudikų siūlo trumpalaikį praplėtimą (pvz., 30 dienų nemokamai arba už nedidelį mokestį), tačiau kai kurie „Budget“ tipo draudimai apima tik JK teritoriją. Visada perskaitykite smulkmeną arba susisiekite su draudiku.

4. Kur geriausia keltis: keltu arba Eurotuneliu, ir ką reikia žinoti apie bilietus?

Sprendimas tarp keltų ir Eurotunelio priklauso nuo jūsų išvykimo vietos ir biudžeto. Eurotunelis (jungiantis Folkstoną ir Kalė) yra greičiausias būdas persikelti per Lamanšą – kelionė trunka tik 35 minutes. Automobilius įtraukia į vagonus ir jūsų nereikia išlipti iš mašinos. Tai patogu, tačiau bilietai gali būti brangesniais, ypač jei perkami iš anksto arba „populiariais“ laikais.

Keltai siūlo daugiau maršrutų. Populiariausi yra Doveris – Kalė (trumpiausias atstumas), tačiau taip pat galima rinktis iš Portsmuto, Niuheveno, Harvičo ar net iš šiaurės (Niukaslas, Hulas) į Olandiją arba Vokietiją. Šiauriniai maršrutai, nors brangesni ir ilgesni, leidžia sutaupyti degalų ir vengti šiaurės Prancūzijos bei Belgijos spūsčių bei didžiulių kelių mokesčių.

Bilietus būtina užsakyti iš anksto. Pervežimo kompanijos naudoja dinamines kainodaras – kuo arčiau išvykimo, tuo brangiau. Taip pat atkreipkite dėmesį į automobilio aukštį. Jei turite bagažinę ant stogo arba vairuojate aukštu džipu, gali tekti mokėti už „aukštesnį transportą“. Bilietaus pirkimo metu būtinai nurodykite tikslius automobilio matmenys.

5. Kokius apribojimus taiko muitinė dėl maisto, gėrimų ir dovanų?

Po „Brexit“ kelionės iš Anglijos į ES (ir atgal) tapo muitinės kontrolės požiūviu panašesnės į keliones į bet kurią trečiąją šalį. Tai reiškia, kad egzistuoja griežti apribojimai dėl maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų.

Į ES negalima vežti mėsos arba pieno produktų iš JK (išskyrus kai kuriuos specialius atvejus, pavyzdžiui, kūdikių maistą arba medicininius reikalavimus, jei tinka tam tikros taisyklės). Tai reiškia, kad dešros, sūriai ar net mėsos pyragai gali būti konfiskuojami pasienyje. Galima vežti mažus kiekius vaisių, daržovių ir keptos mėsos (pvz., dešrelės pakuotėje), jei jos yra gamintojo uždarytos ir neviršija nustatyto svorio.

Dėl alkoholio ir tabako gaminių taikomos kitos taisyklės. Jei keliaujate iš JK į ES, galite vežti degalines (110 litrų) alaus, 90 litrų vyno (iš jų ne daugiau kaip 60 litrų putojančio), 20 litrų stipriųjų gėrimų ir 800 cigaretę. Jei keliaujate į JK, ribos yra liberalesnės (42 litrai alaus, 18 vyno, 4 stiprieji, 200 cigaretės), tačiau jei kiekis viršija komercinį, gali būti taikomi mokesčiai. Visada deklaruokite didesnes sumas pinigų (virš 10 000 eurų).

6. Kaip teisingai paruošti automobilį kelionei (techninė ir fizinė pusė)?

Techninė automobilio būklė yra kritinės svarbos, ypač planuojant ilgą kelionę per Europą. Prieš išvykstant reikėtų atlikti pilną techninę apžiūrą: patikrinti padangų protektoriaus gylį (ypač jei kelionė vyks žiemą), stabdzius, akumuliatoriają būklę, tepalus ir skysčius (šaldymo skysčio, „stiklų plikyklės“).

Taip pat svarbi fizinė paruošiamybė. Jei automobilis yra registruotas Lietuvoje, bet jį vairuojate Anglijoje arba atvirkščiai, užtikrinkite, kad automobilio viduje nėra nereikalingų daiktų, kurie gali trukdyti važiavimą arba sukelti įtarimų pasienyje. Jei automobilis nėra jūsų nuosavybė (pvz., draugo arba kompanijos), būtina turėti raštišką leidimą vairuoti šį automobilį, išduotą savininko. Pasienio pareigūnai dažnai klausia, kurio automobilio yra, ir jei atsakymas neįtikinamas arba nėra dokumentų, gali kilti problemų dėl automobilio pavaldumo.

7. Kokie yra specifiniai reikalavimai vairavimui Anglijoje ir žemyninėje Europoje?

Vairavimo taisyklės Anglijoje ir žemyninėje Europoje skiriasi ne tik važiavimo kryptimi. Anglijoje važiuojama kairėje kelio pusėje. Jei grįžtate iš Anglijos į Lietuvą, pirmieji kilometrai per Eurotunelį arba išlipus iš kelto Prancūzijoje gali būti labai disorientuojantys. Svarbiausia yra prisiminti, kad po persikėlimo reikia važiuoti dešinėje.

Techniniai reikalavimai: * Anglijoje: Nereikia „UK“ ženklo ant automobilio, jei numeriai turi JK vėliavos simbolį. Jei ne – būtina pridėti ovalų „UK“ lipduką. * Eurozonoje (Prancūzija, Belgija ir t.t.): Jei automobilis registruotas Anglijoje, privalomas „UK“ lipdukas (jei nėra ant numerių). * Šviesos: Jei automobilis yra su Anglijos specifikacija (šviesos šviečia į kairę kelio pusę), važiuojant žemyninėje Europoje būtina naudoti šviesų keitiklius (headlamp beam deflectors) arba nustatyti šviesas į kitą padėtį (jei to leidžia technologija). Kitu atveju blėsite priešais važiuojančius vairuotojus ir rizikuosite gauti baudą. * Saugos priemonės: Prancūzijoje privaloma turėti alkoholio testerį, nors baudų už jo nebuvimą dažnai nebraižo, tačiau reikalavimas oficialus. Taip pat daugumoje šalių privalomi šviesos atšvaitai, apsauginės liemenės ir degonų gaisro gesintuvas.

8. Ką daryti su augintiniais (šunimis, katėmis)? Ar „Pet Passport“ dar galioja?

Augintinių vežimas po „Brexit“ tapo sudėtingesnis. Senasis „Pet Passport“ dokumentas, kuris buvo galiojamas visoje ES, daugeliu atvejų nebenaudojamas. Dabar, jei keliaujate iš Anglijos į ES (arba atgal), reikia gauti Gyvūno sveikatos pažymėjimą (Animal Health Certificate – AHC).

Šį dokumentą išduoda patvirtintas veterinaras JK (jei keliaujate iš ten) arba Lietuvoje (jei keliaujate iš Lietuvos į JK). Svarbiausia sąlyga: dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Be to, gyvūnas turi būti mikroschemuotas (čipas) ir turėti galiojančią pasipriešmarasliginę vakciną (rabies). Vakcina turi būti padaryta mažiausiai 21 dieną prieš kelionę.

Grįžtant į JK iš ES (išskyrus Airiją), reikia atlikti gyvūno kirmėlių (echinokoko) gydymą pas veterinarą ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 120 valandos prieš įsileidimą į keltą arba tunelį. Veterinarias turi užpildyti pažymą. Jei šios taisyklės nebus laikomos, gyvūnas gali būti įdėtas į karantiną.

9. Kaip planuoti maršrutą, kad išvengtumėte spūsčių ir nereikalingų mokesčių?

Maršruto planavimas yra ne tik trumpiausio kelio suradimas, bet ir strateginis žaidimas. Pagrindinis spūsčių šaltinis yra Kalė ir aplinkinės vietos. Jei keliaujate per Kalė, būkite pasiruošę eilėms muitinėje, ypač vasaros atostogų metu. Kartais verta rinktis ilgesnį maršrutą per Zeebrugge (Belgija) arba Hook of Holland (Olandija), net jei keltas trunka ilgiau – galbūt išvengsite didžiulių spūsčių praeinant per Prancūziją.

Kelių mokesčiai (muitai) taip pat gali padidinti išlaidas. Prancūzijoje daugelis greitkelių mokami (péage), tačiau keliuose yra geras alternatyvas (nacionaliniai keliai), nors juose važiuojama lėčiau. Vokietijoje automobiliams mokesčio nėra (išskyrus sunkvežimius), tačiau Olandijoje ir Belgijoje mokami keliai yra norma.

Naudokis navigacines sistemas, kurios gali nurodyti spūstis realiu laiku (pvz., „Google Maps“, „Waze“), tačiau visada turėkite atsarginį planą – žemėlapį arba navigaciją, kuri veikia be interneto ryšio. Taip pat verta pasidomėti, kur jūsų maršrute yra degalinių, kurios siūlo pigiausią degalų kainą, nes skirtumai tarp šalių gali būti dideli.

10. Ką daryti, jei įvykia avarija arba techninis gedimas užsienyje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau kaip ekspertas galiu pasakyti: reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia, įsitikinkite, kad turite galiojantį „Kasko“ draudimą, kuris apima techninę pagalbą užsienyje (Assistance). Dauguma draudikų siūlo šią paslaugą, tačiau ribotos teritorijos (pvz., tik ES šalys). Jei kelionė eina per Ukrainą arba Baltarusiją (dabar labai nepopuliaru ir pavojingu), reikia papildomo draudimo.

Jei įvykta avarija: 1. Užtikrinkite saugumą (įjunkite pavojų šviesas, užsidėkite liemenes). 2. Jei įvykio vieta yra automagistralėje, pabandykite išvažiuoti iš jos, jei įmanoma. 3. Susisiekite su policija ir draudiku. 4. Užpildykite avarijos protokolą (Europos avarijos pareiškimas – Europrotokolas), jei abiejų šalių sutarimas yra pasiektas ir įvykio aplinkybės aiškios.

Jei gedimas techninis, skambinkite į pagalbos liniją, nurodytą draudimo polise. Jei neturite tokio draudimo, turėsite patiems ieškoti vietos serviso ir mokėti už vilkiką (towing), kas gali būti labai brangu. Visada turėkite pas save telefono numerius, kuriuos galite paskambinti pagalbai, ir šiek tiek grynųjų pinigų nedidelėms išlaidoms padengti, kol neveikia bankinės kortelės.

Išvada

Kelionė iš Anglijos, nors ir reikalaujanti daugiau pasiruošimo nei anksčiau, vis dar yra įmanoma ir dažnai maloni patirtis.