Jungtinės Karalystės pervežimai: kaip užtikrinti patikimumą ir išvengti rūpesčių

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius, akys atimerė ne vieną kartą, ypač kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę. Anksčiau šis kryptis buvo laikoma „pigių“ ir paprastų pervežimų simboliu – užkrovai ir važiuoji. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar tai viena techniškai sudėtingiausių ir reikalaujančių didžiausio dėmesio kryptių visoje Europoje. Daugelis klientų, susidūrę su nesklandumais ar vėlavimais ties Lamanšo sąsiauriu, kyla klausimas: ar įmanoma visiškai pasitikėti vežėju ir užtikrinti, kad krovinys pasieks paskirties vietą laiku?

Atsakymas yra taip, tačiau šis patikimumas nebegali remtis tik vairuotojo patirtimi ar greitu automobiliu. Šiuolaikinis patikimas pervežimas į JK yra sudėtingas mozaikos elementas, kurį sudaro tiksliai parengta dokumentacija, suprantamas muitinės procesas, lankstus logistinis planavimas ir partnerystė su ekspertais, kurie žino ne tik kelių žemėlapius, bet ir teisinių niuansų detalės. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subalansuoti šiuos elementus, kad Jūsų verslas nebūtų paveiktas neplanuotų stabdymų, o Jungtinės Karalystės rinka taptų ne pavojumi, o oportunitetu.

Svarbiausia suprasti, kad „patikimumo garantija“ šiuo atveju nėra tuščias marketingo šūkis. Tai konkreti procesų organizacija, kai kiekvienas žingsnis nuišsižengimo nuo taisyklių tikimybė sumažinama beveik iki nulio. Nepriklausomai nuo to, ar vežate dalinius krovinius (groupage), ar pilnus sunkvežimius (FTL), principai išlieka tie patys: tikslumas, žinojimas ir prevencija. Šiame tekste mes gilinsimės į tai, kas slypi už uždarų vartų ir muitinės posto juostų, kad kitą kartą, kai įsiteiksite krovinį į Londoną, Mančesterį ar Birmingemą, galėtumėte būti visiškai ramūs.

DUK

1. Kokie yra pagrindiniai iššūkiai vykdant krovinių pervežimus į Jungtinę Karalystę po „Brexit“?

Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, kas techniniu požiūriu reiškia, kad ji nebepriskiriama prie Europos Sąjungos vidaus rinkos. Anksčiau pervežimai vyko beveik kaip vidaus reisai – nereikėjo sustoti prie sienų, o muitinės procedūros buvo minimalios. Šiandien situacija kitokia. Pagrindinis iššūkis – tai naujieji muitinės ir biurokratiniai reikalavimai.

Dabar kiekvienas krovinys, kertantis sieną, turi būti deklaruojamas. Reikia pateikti išankstinę prekių deklaraciją (Export Declaration) Lietuvoje ir importo deklaraciją (Import Declaration) Jungtinėje Karalystėje. Be to, atsirado papildomi saugumo ir saugumo deklaravimai (Entry Summary Declaration – ENS ir Exit Summary Declaration – EXS). Dažnai klientai mano, kad vairuotojas tiesiog važiuoja, tačiau realybėje vairuotojas negali įvažiuoti į JK uostą, kol jo krovinys neturi „Good to go“ statuso sistemoje.

Kitas didelis iššūkis yra fizinių dokumentų ir etikečių reikalavimai. Ant kiekvienos siuntos turi būti pritvirtintos specialios etiketės su unikaliu numeriu (MRN – Movement Reference Number), kuris sujungia fizinį krovinį su jo elektronine deklaracija. Jei etiketės nėra arba ji neteisinga, krovinys gali būti sulaikytas uoste, kas sukelia didžiulius vėlavimus ir papildomus išlaidas. Mano praktikoje dažniausiai problemos kyla ne dėl techninių gedimų, o būtent dėl šių biurokratinių detalių, kurias lengva praleisti, jei neturi patirties.

2. Kas reiškia „patikimumo garantija“ tarptautiniuose pervežimuose, ir kodėl ji svarbi būtent JK maršrutuose?

Esu logistikos srityje pakankamai ilgai, kad žinčiau – garantijos šioje srityje retai kada būna 100 procentinės, nes mes negalime valdyti oro sąlygų, eismo įvykių ar techninių gedimų. Tačiau „patikimumo garantija“, apie kurią kalbu, yra procesinis įsipareigojimas. Tai reiškia, kad imamės atsakomybės ne tik už vairuotojo vairavimą, bet ir už visą dokumentacijos ciklo priežiūrą.

JK maršrutuose tai ypač kritiška dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, jei krovinys yra neteisingai deklaruotas ir sulaikomas JK uoste (pavyzdžiui, Doverije ar Folkestone), jis gali ten strigti dienomis. Tokiu atveju mūsų garantija reiškia, kad turime vietinius partnerius ar brokerius, kurie gali operatyviai išspręsti problemą vietoje to, kad krovinys būtų grąžintas atgal į Lietuvą, kas būtų brangiausia ir nepageidaujama alternatyva.

Antra, patikimumas čia reiškia ir skaidrumą. Mes garantuojame, kad klientas gaus realią informaciją. Jei dėl muitinės užguities trukmės reikės laukti ilgiau, mes apie tai pranešame iš anksto, o ne tada, kai klientas jau pradeda skambinti ir klausti, kur jo prekės. Patikimas pervežėjas turi būti ne tik transporto priemonės vairuotojas, bet ir kliento partneris sprendžiant biurokratinius uždavinius. Be to, garantija apima ir tinkamą krovinių įtvirtinimą – JK keliai, ypač važiuojant į Škotiją ar Velsą, gali būti vingiuoti ir siauri, todėl netinkamas krovinio užtvirtinimas gali baigtis prekių sugadinimu, o tai yra tiesioginis mūsų atsakomybės klausimas.

3. Kokius dokumentus būtina parengti vykdant pervežimus į Jungtinę Karalystę?

Dokumentų sąrašas gali atrodyba bauginantis, bet jis yra būtinas norint užtikrinti sklandų perėjimą per sieną. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėris arba komercinė invoice (Commercial Invoice). Jis turi būti parengtas angliškai ir turi nurodyti tikslias prekių charakteristikas, svorį, vertę ir prekių kodus pagal HS (Harmonized System) kodifikaciją. Dažnai klientai klaidingai nurodo bendrus kodus, tačiau JK muitinės pareigūnai yra labai griežti ir tiksliai tikrina, ar pateiktas kodas atitinka faktinę prekę. Netikslumas čia gali baigtis baudomis.

Be to, būtinas pakavimo sąrašas (Packing List), kuris detaliai aprašo, kas yra kiekvienoje dėžėje ar ant paletės. Transporto dokumentas – CMR kvitas – taip pat privalomas, jis įrodo pervežimo sutartį ir atsakomybę.

Svarbiausias elementas, kurį dažnai pamirštama, yra EORI numeris. Jis turi būti ne tik siuntėjo (Lietuvos), bet ir gavėjo (JK). Jei JK gavėjas neturi savo EORI numerio, krovinys gali būti sulaikytas, kol jis jį gaus. Taip pat reikia įsitikinti dėl importo licencijų, jei prekės yra reguliuojamos (pavyzdžiui, alkoholis, tabakas, gyvūnai ar kai kurios chemijos pramonės gaminiai). Mano patarimas: visada patikrinkite, ar gavėjas JK yra susipažinęs su šiais reikalavimais, nes dažniausiai vėlavimai atsiranda dėl to, kad gavėjas pusiaukelėje sužino, kad jam trūksta vieno dokumento.

4. Kaip veikia „Smart Freight“ sistema ir kodėl ji svarbi vairuotojams?

„Smart Freight“ (arba „Goods Vehicle Movement Service“ – GVMS) yra Jungtinės Karalystės sukurta elektroninė sistema, leidžianti greitai ir efektyviai įvykdyti muitinės procedūras. Anksčiau vairuotojai turėdavo važiuoti į „inland clearance“ vietas (muitinės postus esančius toli nuo uostų), kad gautų fizinį spaudą dokumentuose. Tai užtrukdavo valandomis. Dabar, naudojant GVMS, visa procedūra atliekama elektroniniu būtu.

Kaip tai veikia praktiškai? Kai krovinys yra pilnai deklaruotas ir importo mokesčiai sumokėti (arba užtikrinti), sukuriamas vadinamasis „Movement Reference Number“ (MRN). Šis numeris yra priskiriamas konkrečiam transporto priemonės numeriui. Kai vairuotojas atvyksta į uostą (pvz., Dover), jis nėra priverstas stabdyti ir rodyti popierius. Skaitytuvas automatiškai nuskaito jo automobilio numerius, o sistemoje pasirodo informacija, kad šis krovinys yra „išvalytas“.

Dėl šios sistemos vėlavimai ties paties uosto vartais sumažėjo, tačiau ji reikalauja aukščiausio dokumentacijos kokybės. Jei duomenys sistemoje neatitinka realybės (pvz., nurodytas kitas svoris ar kita prekė), sistema neleis automobiliui išvažiuoti. Tai vadinama „Red lane“ procedūra – krovinys nukreipiamas į papildomą patikrą. Mūsų užduotis kaip ekspertų yra užtikrinti, kad visada būtume „Green lane“, t. y. greitojo eismo juostoje. Tai įmanoma tik tada, kai prieš išvykstant iš Lietuvos visi duomenys yra patikrinti triskart.

5. Ar galima vežti maisto produktus ar gyvūnų kilmės produktus į JK, ir kokie yra jų specifiniai reikalavimai?

Tai viena sudėtingiausių sričių. Po „Brexit“ JK tapo labai griežta maisto saugumo standartų atžvilgiu. Norint vežti maisto produktus (gyvūnų kilmės produktus – GMC), reikia gauti specialų veterinarijos sertifikatą, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Be šio sertifikato, įvežti net nedidelį kiekį sūrio ar mėsos produktų yra neįmanoma legaliai.

Procesas yra toks: siuntėjas turi pateikti paraišką VMVT, nurodydamas gavėją JK, prekių rūšį, partijos numerį ir kt. Tarnyba išduoda sertifikatą, kurio originalas arba skaitmeninė kopija turi būti pridėta prie krovinio dokumentų. Be to, kiekvienas krovinys turi būti pažymėtas specialiu ženklu „UK (NI)“ arba „GB“, atsižvelgiant į tai, į kurią JK dalį keliauja (Didžiąją Britaniją ar Šiaurės Airiją), nors dažniausiai kalbant apie žemyninę dalį, žymėjimas yra „GB“.

Jei sertifikate nurodytas svoris nėra šiek tiek (net keliais kilogramais) nesutampa su faktiniu svoriu, krovinys gali būti sunaikintas uoste arba grąžintas siuntėjui siuntėjo lėšomis. Aš visada primenu klientams, kad prekių, kurios gali sugesti arba yra trumpalaikio saugojimo (pvz., šviežia mėsa), vežti reikia ypatingai atsargiai ir tik tada, kai visa dokumentacija yra 100 procentų tvarka, nes šios siuntos neturi „antr šanso“ – jei užstrigs uoste 24 valandas, jos gali nebeįvežti.

6. Kaip apskaičiuojamas pervežimo kaina ir kodėl ji gali skirtis nuo kitų ES maršrutų?

Kainodara formuojasi pagal kelias pagrindines priežastis. Pirmiausia, tai kuro kaina, kuri, kaip žinome, svyruoja, tačiau JK maršrutuose didelę įtaką taro ir keltų kainos. Keltų bilietas iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (JK) arba iš Duisburgo (Vokietija) į Iminghemą (JK) gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo sezono. Šios išlaidos yra fiksuotos ir jomis negalima nepaisyti.

Antra, labai svarbus aspektas yra muitinės brokerio paslaugos. Nors daugelis klientų mano, kad tai įtraukta į pervežimo kainą, dažnai tai yra atskira paslauga. Muitinės deklaravimas JK reikalauja vietinio brokerio, kuris turi licenciją dirbti su JK muitinės sistema. Jo paslaugos kainuoja, ir šią išlaidą dažniausiai tenka padengti siuntėjui ar gavėjui.

Trečia, „Brexit“ mokestis. Kai kurios logistikos kompanijos įvedė papildomus mokesčius dėl padidėjusio administracinio darbo. Taip pat svarbu atsižvelgti į grįžtamąjį reisą. Jei sunkvežimis važiuoja į JK su kroviniu, bet grįžta tuščias (arba su mažu krovininiu), tai taip pat pakelia kainą, nes reikia padengti tuščio važiavimo (dead mileage) išlaidas. Todėl optimalus variantas yra kai įmanoma susitvarkyti dvišalį pervežimą – tiek į, tiek iš JK.

7. Kas yra „Groupage“ (dalinių krovinių) pervežimai ir ar jie tinkami JK maršrutui?

„Groupage“ arba dalinių krovinių pervežimas yra kai viename sunkvežimyje sujungiamos keleto mažesnių siuntų (nuo 1 paletės iki 10-15 paletės) krovinių. Tai ekonomiškas sprendimas mažesnėms įmonėms, tačiau JK atveju jis turi savo niuansų.

Pagrindinis iššūkis yra tas, kad kiekviena maža siunta turi turėti savo atskirą importo deklaraciją. Jei sunkvežimyje yra 15 skirtingų siuntų, reikia padaryti 15 importo deklaracijų JK pusėje. Jei bent vienos siuntos dokumentai yra neteisingi arba trūksta duomenų, visas sunkvežimis gali būti sulaikytas, kol problema bus išspręsta. Tai reiškia, kad kiti 14 klientų taip pat patirs vėlavimą ne dėl savo kaltės.

Dėl to, siunčiant dalinius krovinius į JK, būtina pasirinkti pervežėją, kuris turi labai gero ryšio su savo brokeriu ir gali užtikrinti, kad visos siuntos bus „išvalgytos“ muitinėje dar prieš automobilio atvykimą į uostą. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad daliniai kroviniai dažniau perkraunami (tarpinio sandėlio sandėliavimas), o tai didina sugadinimo riziką. Mano rekomendacija: jei siunčiate brangų ar trapų krovinį, geriau rinktis dalinį krovinį tik iš patikimų, didelių logistikos hubų, o ne iš atsitiktinių tarpininkų.

8. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta pervežimo metu?

Tai nemalonus klausimas, bet apie jį būtina kalbėti atvirai. Pagal tarptautinę konvenciją (CMR), pervežėjas atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai jis priimtas vežti, iki jo išdavimo gavėjui. Tačiau yra vienas svarbus „bet“. Standartinis CMR draudimas apsaugo tik iki 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra maždaug 10-11 eurų).

Jei vežate, pavyzdžiui, elektroniką, kurios vertė yra tūkstančiai eurų, ir ji dingsta arba sudužta, standartinė kompensacija nepadengs net penktosios dalies nuostolių. Todėl „patikimumo garantija“ čia reiškia ir galimybę pasirinkti papildomą krovinių draudimą (All Risk insurance). Mes visada patariame klientams patikrinti savo draudimo polisą arba pasirinkti pervežėją, kuris siūlo tokias paslaugas.

Be to, svarbu suprasti pažeidimo fiksavimo procedūrą. Jei vairuotojas atvyksta prie gavėjo ir pastebi, kad paketas yra sužalotas, jis turi nedelsdamas užpildyti „Reserve“ (pastabą) CMR kvite. Jei jis pasirašo kvitą be pastabų, o vėliau paaiškėja, kad prekės sugedusios, gauti kompensaciją bus daug sudėtingiau. Mūsų patirtis rodo, kad greitas ir teisingas žalos fiksavimas bei skaidrus bendravimas su draudimo kompanija yra pusė sėkmės grąžinant pinigus.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją į JK? Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti.

Rinkoje gausu pasiūlymų, tačiau kainos nedėlėtų būti vienintelis kriterijus, ypač kalbant apie JK. Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi ilgametę patirtį būtent šioje kryptyje.