Jungtinės Karalystės kelionės: išvykimo laikai ir tvarkaraštis

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač kai kalbama apie maršrutus į Jungtinę Karalystę, vienas iš dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų susijęs su laiku. Klientai dažnai klausia: „Kiek laiko užtruks ši kelionė?“ arba „Kokiu laiku reikia būti uoste?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas, tačiau praktikoje, būnant šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: tvarkaraštis Jungtinės Karalystės kryptimis yra ne tik griežtas, bet ir priklausomas nuo begalės kintamųjų, kurie gali pakeisti planus per valandą.

Jungtinė Karalystė, kaip sala, sukuria specifinius logistinius iššūkius. Mums nebelieka tiesioginės sausumos ribos perkelti – viskas vyksta per jūrą arba po ja, naudojant Eurotunelį. Tai reiškia, kad „išvykimo laikas“ nėra tas momentas, kai vairuotojas užveda variklį. Tai prasideda daug anksčiau – nuo krovinių paruošimo, dokumentų tikrinimo iki paties laukimo uoste. Po „Brexit“ situacija dar labiau sudėtingėjo. Anksčiau galėjome sau leisti daugiau laisvės, šiandien kiekviena minutė turi savo kainą, o vėlavimas gali reikšti ne tik praleistą keltą, bet ir dienomis užstringantį krovinią pasienio punkte.

Šiame straipsnyje aš norėčiau ne tik pateikti sausus skaičius apie tai, kada keliauja autobusai ar sunkvežimiai, bet ir paaiškinti visą tą mechanizmą, kuris sukuria tvarkaraštį. Suprasti, kodėl reisas iš Vilniaus į Londoną gali trukti 40 valandų, o kartais ir ilgiau, arba kodėl reikia atvykti į Kalė uostą dviem valandomis anksčiau, yra būtina kiekvienam, kuris planuoja siųsti krovinius ar keliauti į JK. Mes aptarsime svarbiausius maršrutus, uostus, kelionių trukmę ir, svarbiausia, kaip šiuos laikus tinkamai planuoti, kad išvengtumėte nereikalingų nervų ir išlaidų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek dažnai vyksta reisai į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos?

Dažnumas priklauso nuo konkretaus transporto rūšies – ar tai yra krovinių pervežimas sunkvežimiais, ar keleivinis transportas, tačiau apskritai Jungtinės Karalystės kryptis yra viena intensyviausių. Profesionalioje logistikoje kalbame apie beveik nuolatinę srautų eigą. Didžiosios pervežimo kompanijos siūlo keliones kasdien ar net kelis kartus per dieną. Pavyzdžiui, krovinių sunkvežimiai (furai) dažnai išvyksta iš Lietuvos kas antrą ar trečią dieną, formuodami reguliarius maršrutus. Keleiviniai autobusai (pvz., „Kautra“, „Ecolines“ ir pan.) taip pat turi gana tankų grafiką, ypač savaitgaliais, kai didelė lietuvių bendruomenė JK planuoja keliones atostogaujant arba į darbus. Tačiau svarbu prisiminti, kad „kasdien“ reisai nereiškia, kad jie išvyksta iš tų pačių miestų. Dažniausiai tai yra agreguoti reisai, kurie surenka keleivius ar krovinius iš skirtingų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio) ir vėliau važiuoja pagrindiniu maršrutu link uosto.

2. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kiek jie trunka?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudojame pervežimų srityje. Pirmasis ir populiariausias – per Kalė (Calais) arba Diunkerką (Dunkirk) į Doverį. Šis maršrutas trumpiausias, jei žiūrime į atstumą jūroje (pereina per Laiserio sąsiaurį). Pačios kelionės iš Lietuvos iki Kalė uosto trukmė sunkvežimiui svyruoja nuo 18 iki 24 valandų, priklausomai nuo eismo situacijos Vokietijoje ir Belgijoje. Kelionė keltu per sąsiaurį trunka apie 1,5 valandos.

Antrasis maršrutas – vadinamasis „Šiaurės kelias“. Jis veda per Olandiją (Hook of Holland) į Harwichą arba iš Zebriugės (Zeebrugge) į Hullą. Šie keliai ilgesni, nes jūros perkeljimas trunka ilgiau (nuo 6,5 iki 8 valandų), tačiau jie dažnai pasirenkami siekiant išvengti didžiulių spūsčių prie Doverio ir Londono. Bendrasis kelionės laikas iš Lietuvos iki galutinio tikslo JK šiaurėje ar viduryje šiuo maršrutu gali būti panašus, tačiau dažniau leidžia geriau suplanuoti vairuotojo poilsio laiką, nes ilgas kelionės laikas keltu leidžia ilsėtis.

3. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo laikus ir tvarkaraščius?

Tai, galima sakyti, yra svarbiausias faktorius pastaraisiais metais. Iki 2021 m. sausio 1 d. pervežimai į JK vyko kaip į bet kurį kitą ES šalį – dokumentai buvo tikrinami retai, o sienos kirtimas buvo formalumas. Po „Brexit“ situacija pasikeitė drastiškai. Dabar visi krovinių pervežimai turi praeiti muitinės kontrolę. Tai reiškia, kad įprastas tvarkaraštis turi tur�ti atsarginį laiką rezervą.

Anksčiau vairuotojas galėva atvykti į keltą 30 minučių iki išvykimo. Dabar patartina atvykti 2–3 valandas anksčiau, jei reikia pateikti prekių deklaracijas arba jei krinta į „raudonąją juostą“ (papildomas patikrinimas). Be to, pačiame Doverio uoste vyksta naujos pasienio kontrolės procedūros, kurios sukelia eiles. Mūsų patirtis rodo, kad dėl šių naujų reikalavimų, kai kurie reisai gali pavėluoti 4–6 valandas, todėl tikslaus „privažiavimo į klientą“ laiko nurodyti be atsarginės marginaliosios zonų yra beveik neįmanoma.

4. Ar tvarkaraštis priklauso nuo metų laiko ar savaitės dienos?

Absoliučiai taip. Logistikoje egzistuoja aiškūs pikai. Pavasario ir vasaros sezono metu, ypač atostogų metu (balandžio–rugsėjo mėn.), eismas keliais padaugėja. Tai ne tik vokiškieji automagistralės, bet ir patys uostai. Pavyzdžiui, Kalė uoste vasaros savaitgaliais eilės į keltus gali siekti kelias valandas, todėl net jei turite bilietą į 12:00 valandą, jūs galite išvykti tik 15:00.

Taip pat svarbi savaitės diena. Sekmadieniais dažniausiai vyksta didžiausias srautas į JK, nes vairuotojai ir keleiviai siekia pateikti į darbą arba pristatyti krovinius pirmadienio ryte. Ketvirtadieniais ir penktadieniais formuojasi grįžtančiųjų srautai. Planuodami pervežimą, visada stengiamės įvertinti šiuos ciklus – jei galima, siūlome šiek tiek paslinkti išvykimą, kad būtų išvengta maksimalių spūsčių.

5. Kiek laiko užtruks paties siuntos pristatymas į adresą Anglijoje?

Daugelis klientų mano, kad atvykus į Doverį, kelionė baigiama. Tačiau Jungtinė Karalystės keliai, ypač M25 aplinkkelis aplink Londoną, yra vieni uždaugiau apkrautų Europoje. Atstumas nuo Doverio iki, tarkime, Birminghamo ar Mančesterio, yra nemažas (apie 300–400 km), tačiau dėl didelio eismo intensyvumo tai gali užtrukti 5–7 valandas.

Be to, Anglijoje taikomi griežti vairuotojo darbo laiko apribojimai (tachografas). Jei vairuotojas atplaukė keltu ir jau turi sukauptą nusivylimą (poilsio laiko), jam gali tekti ilgiau pasilsėti prieš važiuodamas toliau į gylį. Todėl, jei siunčiate krovinią į šiaurines Anglijos sritis (Škotiją, Velsą), prisidėkite prie termino dar vieną pilną dieną po išvykimo iš Lietuvos. Vidurinėje Anglijoje pristatymas įvykta paprastai per 48–60 valandų nuo išvykimo, tačiau šiaurėje tai gali užtrukti iki 72 valandų.

6. Kas nutinka, jei vėluojame į keltą? Ar įmanoma pakeisti tvarkaraštį?

Pervežimų versle vėlavimai yra neišvengiami dėl avarijų, blogo oro ar techninių trūkumų. Jei vėluojate į planuotą (booked) keltą, situacija priklauso nuo bilieto tipo. Dažniausiai pervežėjai turi „flexible“ (lanksčius) bilietus, kurie leidžia pakeisti išvykimo laiką nemokamai arba už nedidelį mokestį, tačiau tik tada, jei vietos kitame reise yra.

Jei laikas praleistas visiškai, bilietas gali būti prarastas, ir reikės pirkti naują, kas yra brangu. Esant ekspertu, visada stengiamės turėti ryšį su uosto operatoriumi. Dažnai, jei vėlavimas nedidelis (apie 30–60 min.) ir eilė į keltą dar nebaigta, operatoriai gali leisti įsivažiuoti vėliau į kitą patį keltą, jei ten yra laisvų vietų (standby). Tačiau po „Brexit“ tai darosi sudėtingiau, nes kiekvienas keltas turi fiksuotą keleivių ir vairuotojų skaičių muitinės dokumentų patvirtinimui. Geriausia strategija – visada atvykti bent 2 valandas iki išvykimo, kad būtų laiko užpildyti visus formalumus ramiai.

7. Kokias uostus aptarnauja daugiausia lietuviškų pervežėjų?

Ilgametės praktikos duomenys rodo, kad dominuojantis uostas žemyninėje Europoje yra Kalė (Prancūzija). Jis artimiausiai nutolęs nuo pagrindinių autostradų, vedančių iš Beneliukso šalių. Taip pat labai populiarus yra Diunkerkas (Dunkirk), kurį aptarnauja DFDS kompanija – jis dažnai būna mažiau užimtas nei Kalė, todėl ten patogu vykti, norint išvengti didelių eilių.

Iš Olandijos (Hook of Holland) plaukiama į Harwichą (Anglija). Šis maršrutas dažnai naudojamas tiems, kurie veža krovinius į šiaurę (Midlands, šiaurės Anglija), kad apeitų Londono zonos spūstis. Taip pat yra maršrutų iš Zebriugės (Belgija) į Hullą (Anglija), kurie taip pat populiarūs tarp sunkvežimių, nes leidžia vairuotojams geriau pailsėti ilgos perkelės metu (naktiniai keltai). Pasirinkimas priklauso nuo to, kur JK yra galutinis siuntos taškas – jei Londonas ar pietryčiai, renkamės Doverį, jei šiaurė – Olandijos uostus.

8. Kaip veikia vairuotojų darbo laiko apribojimai ir kaip jie veikia tvarkaraštį?

Tai yra techninis, bet labai svarbus dalykas. Europos Sąjungoje ir JK galioja griežti tachografo reikalavimai. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per paros – ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų).

Kai planuojame tvarkaraštį, negalime tiesiog pasakyti „nuvažiuos 1000 km per 10 valandų“. Mums reikia įskaičiuoti privalomas 45 minučių pertraukas ir 11 valandų kasdieninio poilsio. Jei kelionė į uostą trunka 20 valandų, vairuotojas turi padaryti 45 minučių pertrauką ir 9 valandų poilsį. Tai reiškia, kad, jei vairuotojas išvyksta iš Vilniaus pirmadienio 08:00 val., į Kalė uostą jis gali atvykti tik antradienio vidurydienį. Ši apskaita tiesiogiai lemia, kada keltas gali būti užsakytas. Negalima užsakyti keltaus 06:00 ryte, jei pagal skaičiavimus vairuotojas gali atvykti tik 10:00. Todėl tvarkaraščiai visada formuojami su dideliu atsargos laiku vairuotojo poilsiui.

9. Ar galima sekti savo krovinių ar autobuso judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, o ne prabanga. Dauguma profesionalių pervežėjų naudoja GPS stebėjimo sistemas. Kaip ekspertas, visada rekomenduoju savo klientams naudotis šia galimybe.

Sistemos rodo ne tik vietą bet ir greitį, o kartais net ir vairuotojo poilsio laiką. Tai leidžia klientams sužinoti, ar transportas jau plaukia keltu, ar dar stovi eilėje prie uosto. Tačiau verta prisiminti, kad signalas gali dingti, kai transportas yra keltuose (dėl metalinio korpuso) arba Eurotunelyje. Taip pat, dėl skirtingų laiko juostų (Lietuva +1 valanda palyginti su JK žiemą ir +2 vasarą), stebėjimo programose gali būti nedažnų nesutapimų, jei sistema nėra sinchronizuota. Bet apskritai, technologijos leidžia mums tiksliai nustatyti numatomą atvykimo laiką (ETA) ir pranešti klientui apie vėlavimus iš karto, kai jie įvyksta.

10. Kokia yra kainų politika, susijusi su išvykimo laiku?

Kaina ir laikas logistikoje yra glaudžiai susiję. Standartinis, pigiausias pervežimas yra tas, kuris vyksta pagal fiksuotą, grupinį tvarkaraštį (pvz., išvykimas antradieniais ir penktadieniais). Jei klientui reikalingas skubus pervežimas arba išvykimas neįprastu laiku (pvz., šeštadienį arba naktį), kaina gerokai (20–50 proc.) padidėja.

Taip pat kainą įtakoja keltų bilietų kaina. Keltų operatoriai (P&O, DFDS, Irish Ferries) turi dinaminę kainodarą. Bilietas, nupirktas mėnesį iš anksto, gali kainuoti dvigubai mažiau nei bilietas, pirktas prieš pat išvykimą. Todėl, jei galite, visada rekomenduoju planuoti pervežimus ankstyviau. Taip mes galime užtikrinti ne tik gerą kainą, bet ir patikimesnį išvykimo laiką, nes pigūs bilietai dažnai yra riboto skaičiaus. Skubus užsakymas verčia mums pirkti brangiausius „on demand“ bilietus, kas atsispindi galutinėje kliento sąskaitoje.