Išvykimo laikai pervežimui į Angliją: Pilnas vadovas planuojant siuntas

Įvadas

Pervežimų į Angliją rinka per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai. Būdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip iš paprastų krovinių gabenimų per Lamanšą išaugo sudėtingos logistikos grandinės, kuriose kiekviena minutė turi savo kainą. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdime iš savo klientų – tiek didmeninių prekių tiekėjų, tiek privačių asmenų, norinčių persikelti gyventi ar išsiųsti brangų dovaną – yra susijęs su išvykimo laiku. „Kada sunkvežimis išvyks?“, „Ar spėsime iki savaitgalio?“, „Kodėl siunta užtrunka ilgiau nei planavau?“ – šie klausimai atspindi tai, kad laiko valdymas tarptautiniuose pervežimuose yra ne tik patogumo, bet ir verslo efektyvumo klausimas.

Anglija (arba, tiksliu sakant, Jungtinė Karalystė) po „Brexit“ neteko lengvųjų muitų sąjungos privalumų, kas radikaliai pakeitė ne tik muitinės procedūras, bet ir laiko apskaičiavimus. Anksčiau vairuotojas galėdavo užkibti keltą ir po valandos būti Doverio uoste. Šiandien tai yra sudėtingesnis procesas, reikalaujantis išankstinio planavimo ir tikslių dokumentų. Tačiau ne tik muitinė lemia išvykimo laikus. Čia vaidmenį vaidina ir krovinių dalybos (konsolidacijos) ypatumai, ir kelių eismo sąlygos, ir net orų prognozės Šiaurės jūroje.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja išvykimo laikai, ką jie reiškia jūsų siuntai ir kaip galite tiksliai suplanuoti savo logistiką, kad nenuviltų nei jūs, nei jūsų gavėjas Anglijoje. Mes ne tik aptarsime bendruosius grafikus, bet ir panagrinėsime smulkmenas, kurios dažnai lieka nepastebėtos, tačiau lemia sėkmę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta reisai į Angliją ir kaip tai veikia mano siuntos išvykimą?

Šiuo metu Lietuvos ir Anglijos maršrutu yra vienas judriausių ir apkrautiausių visoje Europoje. Dėl didelio prekybos apimties tarp šalių, didelės lietuvių bendruomenės Anglijoje bei sparčiai besivystančios e-komercijos, pervežėjai siūlo itin gretus reisus. Standartinė praktika rodo, kad didžioji dalis profesionalių pervežimo kompanijų organizuoja išvykimus kasdien, o pikiniais atvejais – net kelis kartus per dieną.

Tačiau čia svarbu atskirti du dalykus: vairuotojo išvykimą iš Lietuvos ir konkretaus jūsų kroviniui skirto sunkvežimio išvykimą. Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), išvykimo laikas priklauso tik nuo jūsų paruošimo ir vairuotojo darbo laiko. Tokiu atveju galimas išvykimas net tą pačią dieną, kai sužinote apie krovinį (jei laikomasi vairuotojo poilsio režimo).

Dauguma klientų tačiau naudojasi dalinio krovinio (LTL – Less than Truck Load) paslauga. Čia situacija kitokia. Nors sunkvežimiai į Angliją važiuoja kasdien, jūsų siunta turi būti įtraukta į konsolidacijos grafiką. Paprastai pervežėjai surenka krovinius vienoje ar keliose didžiuose sandėliuose (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje). Jei jūsų siunta atkeliauja į sandėlį iki ankstesniosios dienos 12:00 valandos, didžiąja tikimybe ji bus įkrauta į tą pačią naktį išvykstantį sunkvežimį. Jei vėluojate, siunta gali „praleisti“ reisą ir laukti kito (paprastai kas 24 valandas).

2. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, kurie gali atidėlioti sunkvežimio išvykimą iš Lietuvos?

Esu matęs tūkstančius situacijų, kur idealus planas suyra dėl smulkmenų. Pagrindinis veiksnys, kurį dažnai pamiršta klientai, yra vairuotojų darbo ir poilsio laiko apribojimai (tachografo duomenys). Tai nėra tik biurokratinis reikalavimas – tai saugumo klausimas. Jei vairuotojas vairavo 4,5 valandas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Jei jau išdirbo 9 valandas, jis privalo ilsėti 11 valandų.

Todėl net jei jūsų krovinys yra paruoštas ir sandėlyje laukia vairuotojas, išvykimas gali būti atidėliotas dėl to, kad vairuotojas pasiekė savo dienos vairavimo limitą. Tai dažnai nutinka kai kuriant mišrius krovinius (kai reikia apvažiuoti po keletą sandėlių vienoje dienoje).

Kitas svarbus veiksnys – techninės būklės patikra. Prieš išvykstant į tolimą kelionę (apie 2000–2500 km viena kryptimi), kiekviena kompanija atlieka detalią sunkvežimio ir priekabos patikrą. Jei randama net menka trūkžio ar tepimo skysčio nutekėjimo, išvykimas atidėliojamas remonto trukme. Gerbiama kompanija niekada neleis vairuotojoi važiuoti į Angliją su techniniu gedimu, nes sugedus kelyje, siuntos pristatymas užtruktų kelias dienas, o ne kelias valandas.

Trečias veiksnys – oro sąlygos. Žiemos metu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, slidžios kelio dangos ar stiprus vėjas gali lemti tai, kad kelionė pradedama vėliau, kad būtų užtikrintas saugumas.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė išvykimo laikų planavimas ir kodėl dabar reikia daugiau laiko iki pat išvykimo?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje, palyginama su tuo, kas nutiko po 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES. Iki 2021 m. sausio 1 d. išvykimas iš Lietuvos buvo paprastas: vairuotojas užkraudavo siuntas ir važiuodavo. Dabar prieš pat išvykimą arba jau kelionės metu turi būti pateikta visa muitinės dokumentacija.

Štai kaip tai veikia praktiškai: prieš išvykstant, vadybininkai turi gauti „MRN“ numerį (Movement Reference Number) iš Jungtinės Karalystės muitinės sistemos (CDS). Be šio kodo, kroviniui nebus leista įvažiuoti į Angliją (arba jis bus sulaikytas pasienio punkte). Dokumentų paruošimas trunka. Jei dokumentuose yra klaidų (neteisingai nurodyta prekės kodą, svoris ar vertė), MRN numerio negausime.

Ką tai reiškia klientui? Jis turi pateikti visus duomenis (invocę, pakuočių sąrašą, svorius) ne prieš pat vairuotojo atvykimą, o gerokai anksčiau. Dažnai išvykimas gali būti atidėliotas ne dėl vairuotojo, o dėl to, kad vadybininkai laukia, kol muitinė sistema „išmoks“ pateiktą deklaraciją. Todėl dabar išvykimo laikas yra ne tik fizinio įsėdimo momentas, bet ir virtualaus „leidimo“ gavimo momentas.

4. Kiek trunka kelionė nuo išvykimo iki pristatymo į Angliją (Londoną, Birminghamą, Mančesterį)?

Kadangi esu ekspertas, turiu būti tikslus: vidutinis kelionės trukmė nuo Lietuvos (Vilniaus ar Kauno) iki centrinių Anglijos miestų svyruoja nuo 48 iki 72 valandų. Tačiau tai yra gryvas važiavimo laikas.

Pradedant skaičiuoti nuo išvykimo (pavyzdžiui, pirmadienio vakare 20:00), sunkvežimis paprastai pasiekia Lamanšo sąsiaurio uostus (Dover, Calais, Dunkirk) antradienio popietę arba vakarą. Ten laukiama kelto arba Eurotunelio. Keltas perplaukia sąsiaurį per 1,5–2 valandas, Eurotuneliu – 35 minutes. Tačiau čia svarbu įsivaizduoti eiles. Po „Brexit“ sunkvežimiai turi praeiti per „Kent Access Point“ patikrą, kas užtrunka papildomai.

Įvažiavus į Angliją, priklauso nuo galutinės paskirties. Jei tai Londonas ar pietryčių Anglija, pristatymas gali įvykti jau trečiadienio naktį arba ryta. Jei tai šiaurės Anglija (Mančesteris, Leedsas, Liverpulis) ar Škotija, kelionė tęsiasi dar 4–6 valandų. Taigi, realiai jei sunkvežimis išvyksta pirmadienį, dažniausiai jis pristato krovinius trečiadienį arba ketvirtadienį.

Svarbu pažymėti, kad šie laikai yra „idealūs“. Jei kelyje užstringa eilės prie Brūselio arba Antverpeno (kur taip pat yra dideli uostai), arba jei Anglijoje vyksta protestai (kaip tai buvo su „Insulate Britain“ grupuote), pristatymas gali atidėlioti dar para.

5. Kas yra „konsolidacija“ ir kaip ji veikia mano siuntos išvykimo laiką?

Konsolidacija (arba kroviniųrinkimas) yra procesas, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tai leidžia klientams mokėti tik už užimtą vietą, o ne už visą sunkvežimį. Tačiau tai kainuoja laiką.

Procesas paprastai atrodo taip: 1. Surinkimas: Sunkvežimis arba mažesnis automobilis važinėja po Lietuvą (ir kartais Latviją, Estiją) renkdamas siuntas į centriniame sandėlyje. 2. Sandėlyje: Viskas sukeliami į vieną didelę priekabą. Čia svarbiausia yra „klijuoti“ krovinius taip, kad jie neišsiristytų kelionės metu. Tai gali užtrukti nuo 4 iki 8 valandų. 3. Išvykimas: Tik kai priekaba pilna arba užpildytas nustatytas tūris, kompanija leidžia vairuotojui išvykti.

Jei jūsų siunta yra didelė (pvz., 10 europaletų), ji gali užpildyti reikiamą „kritinę masę“ ir išvykti greičiau. Jei tai tik 1–2 pakuolės, reikės laukti, kol susirinks kitų klientų siuntų, kad išvykti būtų ekonomiškai naudinga. Todėl dalinių siuntų išvykimo laikas yra lankstus: jis gali būti kasdien, bet jūsų konktretus krovinių gali laukti 2–3 dienas sandėlyje prieš išvykimą. Nuo šiol, kai planuojate, dėlto visada klauskite ar tai yra „tiesioginis reisas“ (direct) ar „konsoliduotas“ (consolidated).

6. Ar savaitgaliai ir šventės veikia išvykimo grafikus?

Absoliučiai taip. Logistika neapsiriboja penkiadienio iki šeštadienio darbo laiku, tačiau ji turi savo ritmą. Didžioji dalis prekybos centrų, sandėlių ir klientų dirba iki penktadienio vakaro. Todėl dauguma reisų į Angliją yra planuojami taip, kad išvykti sekmadienio naktį (iš karto po poilsio) arba pirmadienio ryta.

Jei jūsų siunta paruošta penktadienį vakare, didžiausia tikimybė, kad ji bus išvežta tik sekmadienį arba pirmadienį. Nors yra kompanijų, dirbančių 7 dienas per savaitę, tačiau jų sąnaudos didesnės, o grafikai gali būti užpildyti.

Šventės (ypač Kalėdos, Naujieji Metai, Velykos) yra ypatingas išbandymas. Anglijoje šventės dažnai skirtingos nei Lietuvoje (pvz., „Bank Holidays“). Jei Anglijoje yra šventinis savaitgalis (pavyzdžiui, Easter Monday), sunkvežimiai gali būti sulaikyti arba negalėti iškrauti, todėl pervežėjai gali keisti išvykimo laikus Lietuvoje, kad vengtų stovėjimo prie uždarų vartų. Mano patirtis rodo, kad geriausia planuoti siuntas bent savaitę prieš šventes, kad būtumėte tikri, jog jūsų siunta nepraleis reiso.

7. Kas nutinka, jei siunta nespėja į planuotą išvykimą? Ar yra „paskubinimo“ galimybė?

Sitacija, kai klientas vėluoja pateikti dokumentus arba atvežti prekes į sandėlį, yra labai dažna. Jei sunkvežimis jau išvyko, o jūsų siunta liko, tai vadinama „praleistu reisu“. Tokiu atveju siunta patenka į eilę kitam reisui. Pavyzdžiui, jei reisai vyksta kasdien, prarandate vieną dieną. Jei reisai vyksta tris kartus per savaitę (pirmadienis, trečiadienis, penktadienis), ir jūs praleidžiate pirmadienį, jūsų siunta lauks iki trečiadienio.

Ar galima paskubinti? Taip, toki paslaugą mes vadiname „Express“ arba „Urgent“ pervežimu. Tačiau tai kainuoja. Paskubinimas gali reikšti keletą variantų: 1. Dedikuotas transportas: Jums išnuomojamas atskiras sunkvežimis, kuris važiuoja tik su jūsų kroviniu ir nebesustoja renkant kitas siuntas. Tai yra brangiausia, bet greičiausia opcija. 2. Perkraustymas tarp vairuotojų: Jei jūsų siunta jau kelyje (pvz., Varšuvoje), ją galima perkrauti į kitą, greičiau važiuojantį sunkvežimį, kuris tinka jums pagal grafiką. 3. Keleivinis transportas: Labai mažoms ir labai skubioms siuntoms (pvz., dokumentams) kartais naudojame autobusų maršrutus.

Visada pasitarkite su vadybininku. Kartais praleistas vienas reisas nėra toks didelis problemos, kaip atrodo, jei galutinio pristatymo terminas yra dar toli.

8. Kaip orų sąlygos Anglijoje ir Europoje veikia išvykimo laikus?

Orai yra tas veiksnys, kurio negalime užtikrinti, bet į kurį turime būti pasiruošę. Žiemos metu Vokietijoje ir Belgijoje dažnai vyksta stiprios sniego audros, kurios sukuria eiles. Jei mūsų vairuotojas užstrigs tokioje eilėje prieš kalną, išvykimas gali būti atidėliotas ne dėl mūsų kaltės, bet dėl kelio sąlygų.

Anglijoje oras kitaip veikia. Čia dažniau pasitaiko stiprus vėjas („wind warnings“), kuris gali sustabdyti keltus Dover–Calais maršrute. Jei keltas neplaukia, sunkvežimiai kaupiasi uoste. Jei vairuotojas atvyksta į uostą praėjusiomis dienomis, jis gali praleisti savo „slotą“ (laiką) ir laukti kelias dienas, kol bus galima įslipti į kitą keltą.

Mano patarimas: žiemos periodu (nuo lapkričio iki kovo) visada planuokite siuntą su 1–2 dienų atsarga. Niekada neplanuokite kritinių tiekimo grandinių taip, kad siunta turi būti Anglijoje „bent jau rytoj“, jei orų prognozės nėra idealios.

9. Kokios yra tiksliosios dokumentacijos reikalavimai, kad siunta išvyktų be vėlavimų?

Tai, kas nutinka biure, tiesiogiai lemia tai, kas nutinka kelyje. Kad išvykimas įvyktų laiku, būtina trijų dokumentų šventoji trejybė: 1. Komercinė invoice (Commercial Invoice): Turi būti anglų kalba, su nurodytu tiksliu prekių svoriu (bruto ir neto), prekių kodais (HS kodais) ir verte. Dažnai klientai rašo „maždaug 500 kg“ – tai yra klaida. Muitinės sistema priima tik tikslius svorius. Jei svoris nurodytas neteisingai, sistema gali atmesti deklaraciją, ir išvykimas bus stabdomas. 2. Pakuotės sąrašas (Packing List): Detalus aprašymas, kas yra kurioje dėžėje. Tai padeda ne tik muitinei, bet ir vairuotojui greičiau surasti reikalingą siuntą iškraunant. 3. EX1 dokumentas (arba jo numeris): Tai išvykimo deklaracija. Ji turi būti suformuota ir gautas MRN numeris prieš pat išvykimą arba iš karto po įkrovimo.

Be šių dokumentų sunkvežimis nelegaliai (arba neįmanoma) vežti krovinius į Angliją po „Brexit“. Jei klientas vėluoja pateikti šiuos duomenis, vairuotojas gali praleisti savo išvykimo langą, nes jis negali pradėti kelionės be virtualio leidimo.