Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Išvykimo laikai keleivių pervežimui į Angliją ir atback: Pilnas vadovas ir tvarkaraščiai
Kelionė į Jungtinę Karalystę (Angliją) ir atgal jau daugelį metų išlieka viena populiariausių kryptų tarp Lietuvos keleivių. Nesvarbu, ar tai kelionė darbo reikalais, pasitikti šeimos narių, ar tiesiog turizmas, kiekvienas keleivis susiduria su vienu pagrindiniu klausimu: „Kada tiksliai išvyksta autobusas ir kada aš atvyksiu?“. Per savo daugiau nei dvidešimtmetę patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu girdėjęs šį klausimą tūkstančius kartų. Atrodo, kad tai paprasta tema – pasižiūrėti į tvarkaraštį ir viskas. Tačiau tarptautiniame pervežime verslas yra kur kas sudėtingesnis.
Tvarkaraščiai nėra tiesiog laikrodžio rodyklės; tai sudėtingas logistinis mozaika, susidedanti iš vairuotojų darbo laiko apribojimų, keltų ar Eurotunelio laukimo eilių, orų sąlygų, kelių eismo intensyvumo ir daugelio kitų veiksnių. Šiame straipsnyje aš norėčiau ne tik pateikti sausus skaičius, bet ir paaiškinti, kaip susiformuoja šie laikai, kodėl gali kilti vėlavimų ir ką keleivis turi žinoti, kad jo kelionė būtų kuo sklandesnė. Suprasdami procesą, Jūs ne tik išvengsite nereikalingo streso, bet ir galėsite geriau planuoti savo laiką bei susitikimus Anglijoje.
Šiandieninėje rinkoje keleivių pervežimų paslaugos yra labai konkurencingos, todėl dauguma vežėjų stengiasi siūlyti patogiausius išvykimo laikus. Tačiau patogumas – sąvokos subjektyvios. Vieniems svarbiau išvykti anksti ryte ir, kai įmanoma, greičiau pasiekti paskirties vietą, kitiems – išvykti vėlai vakare, kad praleistų kelionę mieguodami. Straipsnyje mes panagrinėsime įprastas išvykimo schemas iš didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio) ir iš Anglijos miestų (Londono, Birminghamo, Mančesterio, Peterborough) atgal. Mes taip pat aptarsime specifinius niuansus, susijusius su Lamanšo sąsiaurio persikėlimu, kuris dažnai lemia visos kelionės trukmę.
Svarbu prisiminti, kad šiame versle „tiksliai laiku“ reiškia ne tik minutei tikslų atvykimą į galutinę stotelę, bet ir saugų bei teisėtą transporto priemonės judėjimą. Mūsų prioritetas yra Jūsų saugumas ir komfortas, todėl kartais teks susitaikyti su nedideliais nukrypimais nuo idealinio grafiko. Štai išsamus analizė ir atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie išvykimo laikus.
DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)
1. Kokie yra pagrindiniai išvykimo laikai iš Lietuvos į Angliją?
Remiantis daugelio metų patirtimi ir dabartine rinkos situacija, išvykimo laikai iš Lietuvos į Angliją yra suplanuoti taip, kad maksimaliai efektyviai panaudotų parą ir vairuotojo poilsio laiką. Dažniausiai autobusai iš didžiųjų Lietuvos miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) išvyksta vėlai popietę arba anksti vakare. Paprastai tai yra laikotarpis nuo 14:00 iki 19:00 valandos.
Kodėl būtent taip? Visiems gerai žinoma, kad kelionė per Europą trunka daugiau nei parą. Jei mes išvyktume ryte, pvz., 8:00 valandą, vairuotojui tektų sustoti ilgam poilsio pertraukai vidury dienos, o keleiviai būtų priversti laukti stotelėse kur kas ilgiau. Išvykus vėlai vakare, vairuotojas įveikia didžiausią atkarpą (Lietuva, Lenkija, Vokietija) naktį, kol keleiviai miega. Tada, ryte pasiekus Belgiją ar Prancūziją, atliekama įprasta 45 minučių pertrauka, o paskui tęsiamas kelias į uostą. Tokia strategija leidžia Anglijoje būti anksti ryte arba priešpiet, kas yra patogu susitikti su giminaičiais ar pasiekti darbovietę. Tačiau yra ir išimčių – kai kurios kompanijos siūlo ir ryto išvykimus (pvz., 07:00 ar 08:00), bet tai dažniau būna savaitgaliais arba ypatingais reisais.
2. Ar išvykimo laikai priklauso nuo to, iš kurio miesto keliaujate?
Absoliučiai taip. Lietuva yra pailgas šalis, todėl geografinis padėtis lemia išvykimo laikų derinimą. Pavyzdžiui, jei autobusas pradeda savo maršrutą Klaipėdoje, jis gali išvykti ten jau 12:00 valandą popietę. Tada jis sustoja Kretingoje, Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje ir galiausiai atvyksta į Vilnių, kur išvykimo laikas gali būti jau 18:00 ar 19:00 valanda.
Tokio "šokinėjimo" grafiko tikslas – surinkti keleivius iš kuo didesnės Lietuvos dalies. Keleiviams, kurie laukia Vilniuje, gali atrodyti, kad autobusas vėluoja, tačiau iš tikrųjų jis laikosi suderinto tvarkaraščio, kuris apima visus sustojimus tarpiniuose miestuose. Todėl, jei Jūsų kelionė prasidedama Vilniuje, tikėkitės vėlesnio išvykimo (paprastai 17:00–19:00), o jei esate Vakarų Lietuvoje – išvykimas bus ankstesnis. Be to, atkreipkite dėmesį, kad kai kurie reisai gali būti „šakoti“, t. y. vienas autobusas važiuoja per Šiaulius ir Panevėžį, o kitas – per Kauną ir Marijampolę. Tai lemia skirtingus išvykimo laikus netgi to paties miesto atveju, priklausomai nuo pasirinkto maršruto.
3. Kaip veikia išvykimo laikai iš Anglijos į Lietuvą (atgal)?
Kelionės atgal iš Anglijos į Lietuvą logistika yra veidrodinis atspindys, tačiau turi savo specifikos. Paprastai išvykimas iš Anglijos taip pat vyksta vėlai vakare, dažniausiai tarp 15:00 ir 19:00 valandos (priklausomai nuo miesto, pvz., Londonas, Slou, Bedfordas). Taip daroma dėl tos pačios priežasties – norint kuo greičiau pasiekti Lamanšo sąsiaurį ir pradėti žygį per Europą naktį.
Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas – keltų ar Eurotunelio laikai. Jei autobusas turi užfiksuotą bilietą į keltą, kuris išplaukia, tarkime, 23:00 valandą, tai išvykimas iš Londono turi būti suplanuotas taip, kad nebūtų rizikuojama praleisti šį laiką. Jei autobusas vėluoja dėl eismo Londono zonoje (kas labai dažna), reisas gali praleisti savo „slotą“ (laiko langą) uoste. Tokiu atveju laukimas kito kelt gali užtrukti kelias valandas, kas visiškai sujaukia grafiką Lietuvoje. Todėl patikimi vežėjai savo išvykimo laikus Anglijoje dažnai planuoja su dideliu laiko rezervu (pvz., išvyksta 2 valandas anksčiau nei būtų griežtai reikia atsižvelgiant į važiavimo greitį), kad išvengtų tokių situacijų.
4. Kiek laiko trunka kelionė ir kodėl pateiktos trukmės yra apytikslės?
Dauguma kompanijų savo svetainėse nurodo kelionės trukmę kaip „apie 30–34 valandas“. Per savo 20 metų patirtį galiu pasakyti: nė vienos dviem šalių kelionės neįmanoma užtikrinti su minute tikslumu. Kelionės trukmę lemia ne tik atstumas (kuris yra apie 1800–2000 km viena kryptimi), bet ir trys pagrindiniai veiksniai: pasienio kontrolė, keltų laikas ir orų sąlygos.
Pavyzdžiui, žiemos mėnesiais Vokietijoje ar Lenkijoje esant dideliems sniegams, greitis gali nukristi iki 40 km/h, kas prailgina kelionę net 5–6 valandomis. Vasarą, atvirkščiai, didelės karštelės gali lemti dėvėjimosi kelio danga ar eismo įvykius. Be to, nuo 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė baigė „Brexit“ procedūrą, pasienio kontrolė (tiek praeinant iš JK į Prancūziją, tiek atgal) tapo griežtesnė. Anksčiau tai buvo formalumas, dabar – tai eilės, kuriose gali praleisti nuo 30 minučių iki 2 valandų. Todėl visada žiūrėkite ne į fiksuotą atvykimo laiką, o į dieną, o atvykimo laiką laikykite orientyru.
5. Kaip vairuotojų darbo laikas (tachografai) įtakoja išvykimo ir atvykimo laikus?
Tai vienas svarbiausių techninių aspektų, kurio dažnai neįvertina keleiviai. Mūsų autobusuose yra įrengti tachografai, kurie griežtai fiksuja vairuotojo darbo laiką, poilsio pertraukas ir ilgąjį poilsį. Europos Sąjungos reglamentai (ir JK reglamentai, kurie dabar yra panašūs) numato, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką.
Taip pat yra griežtai reglamentuojama kasdieninė poilsio trukmė. Jei maršrutas yra labai ilgas, vairuotojui teks padaryti ne trumpą pertrauką, o 9 ar net 11 valandų ilgąjį poilsį (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje). Tai reiškia, kad autobusas tiesiog stovi vietoje, o keleiviai turi galimybę išlipti. Jei įvyksta eismo įvykis ar užstrigimas eismuose, kuris sujaukia šį grafiką, vairuotojas negali tiesiog „pavykti“ laiko vairuodamas greičiau. Jis privalo laikytis tachografo duomenų. Todėl kartais atsitinka, kad autobusas sustoja ilgiau – ne dėl techninės gedimo, o dėl to, kad vairuotojas pasiekė savo legalų darbo limitą ir turi privalomai ilsėti. Tai saugumo klausimas, ir jį reikia suprasti bei gerbti.
6. Kokios yra konkrečios išvykimo vietos Anglijoje (Londonas, Midlands ir kt.)?
Anglijoje išvykimo vietos (pick-up points) dažnai yra parenkamos atsižvelgiant į patogumą vairuotojui (kad būtų kur lengvai užsukti autobusu) ir keleiviams. Londone tai dažniausiai yra centrinės vietos prie metro stočių, pavyzdžiui, „Green Line“ coach stotelė (Victoria stoties rajone) arba „Stratford“.
Kituose miestuose, kaip antai Birminghamas, Lesteris, Northamptonas, Peterborough, Doncasteras, Sheffieldas, išvykimo vietos dažnai yra didelių prekybos centrų (pvz., Tesco, Asda) automobilių stovėjimo aikštelėse arba degalinėse (BP, Shell). Kodėl ten? Ten yra vietos ilgam autobusui, yra tualetai ir galima nusipirkti maisto. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Anglijoje yra daug „mažųjų“ išvykimo taškų miesteliuose (pvz., Bostonas, King’s Lynn), kur autobusas gali sustoti tik tam tikru laiku. Jei Jūs pavėluosite 5 minutes tokiame mažame miestelyje, autobusas gali neišlaukti, kad neišvengtų vėlavimo Londono maršruto dalyje. Todėl visada atvykite į stotelę bent 15-20 minučių iki nurodyto laiko.
7. Ar išvykimo laikas keičiasi šventinėmis dienomis ar savaitgaliais?
Taip, tai yra labai dažnas reiškinys. Savaitgaliais (ypač vasarą) eismas Europos keliais (ypač Vokietijoje ir Belgijoje) yra intensyvesnis, todėl kai kurios kompanijos gali keisti išvykimo laiką, paversdami jį ankstesniu, kad išvengtų vėlavimo poilsio dienomis Anglijoje.
Taip pat didelę įtaką turi šventės. Kalėdų, Naujųjų Metų ar Velykų laikotarpiu išvykimo grafikai gali būti sujaukti. Pavyzdžiui, jei Kalėdos švenčiamos antradienį, gali būti, kad reisas į Angliją išvyksta šeštadienį, kad vengtų važiuoti šventę, kai uostai arba degalinės gali būti uždarytos, o eismo intensyvumas – nenuspėjamas. Be to, brangsta keltų bilietų kainos šventinėmis dienomis, todėl pervežėjai gali keisti išvykimo laiką taip, kad patektų į pigesnį ar patogesnį keltų „slotą“. Visada patariu prieš šventes patikrinti informaciją tiesiogiai pas vežėją arba jo socialiniuose tinkluose.
8. Kas nutinka, jei autobusas vėluoja į išvykimo vietą?
Vėlavimai – tai, deja, mūsų verslo dalis. Jei autobusas vėluoja į Jūsų išvykimo vietą (pavyzdžiui, į Kauną, kai turėtų būti 16:00), pirmiausia nenuokside. Dažniausiai vėlavimą sukelia eismo įvykiai maršrute, kuriuo autobusas atvyksta (pvz., užstrigo Lenkijoje ar buvo ilgos eilės prie pasienio su Baltarusija, jei maršutas ten ėjo).
Dauguma šiuolaikinių pervežėjų turi GPS stebėjimo sistemas, todėl dispečerius gali matyti, kur yra autobusas, ir pranešti Jums apie numatomą atvykimo laiką. Jei vėlavimas yra didelis (virš 2 valandų), dažnai skambinama keleiviui. Jei autobusas vėluoja labai ilgai dėl techninio gedimo, kompanija privalo pasiūlyti alternatyvų sprendimą (pvz., perkelti į kitą autobusą arba grąžinti pinigus, tačiau tai retais atvejais, kai vėlavimas truko daugiau kaip parą). Paprastai vėlavimai svyruoja nuo 30 minučių iki 2 valandų, todėl vertėtų turėti pasidaryti vandens ir užkandžio, jei laukiate stotelėje.
9. Kaip veikia keltų (Eurotunelio) tvarkaraščiai ir jų įtaka?
Tai, turbūt, sudėtingiausias visos kelionės taškas. Išvykimo laikas iš Lietuvos yra susietas su keltų (Dover-Calais arba Dunkirk-Dover) arba Eurotunelio (Folkestone-Calais) tvarkaraščiu. Autobusai negali tiesiog atvažiuoti ir išvažiuoti – jiems reikalingas rezervuotas laikas.
Kadangi kelionė trungi, dažnai atsitinka taip, kad autobusas atvyksta į uostą anksčiau. Tada jis laukia „boarding“ zoną. Jei autobusas vėluoja (dėl eismo), gali praleisti savo rezervaciją. Tada dispečeris turi stengtis „užfiksuoti“ autobusą kitam artimiausiam reisui. Jei tai yra vasaros savaitgalis, tai gali reikšti 3–4 valandų laukimą uoste (pvz., Dover). Tas laikas tiesiog dingsta iš Jūsų gyvenimo, ir Jūs atvykstate į Londoną naktį vietoje dienos. Todėl patys patikimiausi vežėjai rezervuoja keltų bilietus su tam tikru laiko atsarga (buffer), o savo išvykimo laikus Lietuvoje planuoja taip, kad uoste būtų bent 1-2 valandos iki keltų išvykimo – tai leidžia išvengti streso ir didelių vėlavimų.
10. Ar galima keisti išvykimo laiką ar datą po bilieto įsigijimo?
Šis klausimas labai dažnai kyla keleiviams, kai pasikeičia planai. Politika šioje srityje skiriasi priklausomai nuo pervežėjo, tačiau bendrosios taisyklės yra panašios. Pigūs bilietai (apie 50–60 eurų) dažnai yra „negrąžinami“ arba jų keitimas kainuoja brangiai (administravimo mokestis + kainos skirtumas).
Brangesniais bilietais arba „Flex“ tipo bilietais galima keisti išvykimo laiką ir datą. Tačiau tai reikia daryti ne vėliau kaip 24–48 valandos iki išvykimo. Jei keičiate išvykimo laiką į kitą dieną, kuri jau yra pilna, sistema gali to nepriimti.