Išvykimo laikai iš Jungtinės Karalystės: Detalus Vadovas ir Logistikos Niansai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius, sužinojau vią pagrindinę tiesą: laikas – tai tai, kas klientus domina labiausiai, tačiau tai, kas sunkiausiai įmanoma prognozuoti 100 % tikslumu. Ypač kalbant apie maršrutus, prasidedančius ar baigiančius Jungtinės Karalystės (JK) uostuose. Po „Brexit“ ši geografija tapo dar sudėtingesne, o išvykimo laikai nebėra tiesiog klausimas „kada keltas išplaukia?“. Tai kompleksinis uždavinys, į kurį įeina muitinės procedūros, vairuotojų poilsio režimai, uostų užimtumas ir orų sąlygos.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja išvykimo laikai iš JK, ką jie reiškia jūsų siuntoms ir kaip tinkamai suplanuoti logistiką, kad išvengtumėte nereikalingų nervų ir uždelstų pristatymų.

Įvadas

Jungtinė Karalystė nuo žemyninės Europos atskirta Lamanšo sąsiauriu. Fiziškai tai atstumas, kurį keltai arba Eurotunelis įveikia per kelias valandas, tačiau logistiškai tai yra vienas sudėtingiausių segmentų visoje Europos grandinėje. Per savo karjerą mačiau laikus, kai sunkvežimiai stovėdavo 30 kilometrų eilėse prie Doverio arba praleisdavo naktis uoste, laukdami muitinės patvirtinimo.

Išvykimo laikas iš JK nėra fiksuotas dydis. Jis priklauso nuo to, koks krovinys (konsoliduotas ar pilnas krovininis), iš kurio regiono jis išvyksta (Škotijos fermos arba Midlandso sandėliai), ir, svarbiausia, kaip buvo paruošti dokumentai. Dabar, kai JK yra trečioji šalis, kiekvienas kilogramas prekių turi kirsti ne tik fizinę, bet ir biurokratinę sieną.

Šiame straipsnyje mes nagrinsėsime ne tik grafikus, bet ir tas „nebūtinas“ uždelstimo priežastis, kurias dažnai pamirštama. Suprasdami procesą nuo įkrovimo iki išplaukimo, galėsite tiksliau planuoti savo verslo procesus ir lūkesčius.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai apie išvykimo laikus iš Jungtinės Karalystės. Detalus analizė padės jums suprasti visą procesą.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinio paruošimas išvykimui iš JK sandėlio?

Vidutinis laikas nuo to momento, kai sutartis pasirašoma, iki momento, kai sunkvežimis išvyksta iš JK uosto, paprastai svyruoja nuo 2 iki 5 darbo dienų. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Jei kalbame apie pilną krovinį (FTL – Full Truck Load), kurį vairuotojas pasiima tiesiogiai iš gamintojo sandėlio, procesas gali užtrukti vos 1 dieną (įkėlimas ir važiavimas į uostą).

Deja, dažniausiai klientai siunčia dalinius krovinius (LTL – Less than Truck Load). Tokiu atveju sunkvežimis turi apvažiuoti keletą adresų, surinkti prekes į konsolidacinį sandėlį, juos sudėti ant paletės, užfiksuoti ir parengti eksporto dokumentus. Šis procesas vadinamas konsolidacija. Jis vykdomas tam tikrais grafikais – paprastai sunkvežimiai į uostą važiuoja 2–3 kartus per savaitę (pavyzdžiui, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Jei jūsų prekės atvyksta į sandėlį po to, kai vairuotojas jau išvyko į uostą, jūsų išvykimas bus atidėtas iki kito numatyto išvykimo. Būtina suprasti, kad „greitas“ pervežimas šiuo atveju priklauso ne nuo vairuotojo greičio, o nuo konsolidacijos grafiko.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė tikruosius išvykimo laikus ir kodėl jie tapo mažiau pastovūs?

Prieš „Brexit“ sunkvežimis galėjo važiuoti iš Londono į Briuselį be sustojimų, tik pasirodydamas pasienio punkte. Dabar situacija pasikeitė drastiškai. Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienas krovinys, išvykstantis iš JK, turi turėti tinkamai užpildytą eksporto deklaraciją. Tai reiškia, kad prieš išvykstant transportui, muitinės brokeris turi gauti „MRN“ (Movement Reference Number) kodą.

Problema kyla tada, kai dokumentuose yra klaidų arba trūksta priedų (pavyzdžiui, licencijų, sertifikatų). Jei deklaracija yra „raudonojo“ arba „geltonojo“ koridoriaus, sunkvežimis gali būti sulaikytas uoste patikrai. Esu matęs atvejus, kai dėl neteisingo HS kodo prekė buvo sulaikyta 48 valandoms, nors pats keltas išplaukia kas valandą. „Brexit“ pridėjo papildomo 4–6 valandų (kartais ir daugiau) biurokratinio laiko prieš pat išvykimą. Be to, pridėtas fizinis pasienio kontrolės taškas Jungtinės Karalystės pusėje, kurio taip pat gali būti eilės, ypač atostogų arba švenčių metu. Pastovumo nebėra – dabar tai yra nuolatinis ir dinamiškas proceso valdymas.

3. Kurie uostai yra pagrindiniai ir kaip jų pasirinkimas veikia išvykimo laiką?

Didžioji dalis prekių keliauja per pietryčių Angliją, ypač per Doverio uostą (keltai į Kalė arba Dunkerką) ir Eurotunelį (Folkestone – Koquelles). Šie maršrutai yra trumpiausi – patį persikėlimą įveikia per 1,5–2 valandas. Tačiau dėl didelio srauto Doveris yra labiausiai pažeidžiamas spūsčių atžvilgiu. Jei įvyksta techninė problema arba muitinės sistemos strigtis, eilės gali siekti keliasdešimt kilometrų, o išvykimas gali būti atidėtas net 12–24 valandoms.

Alternatyva yra šiauriniai ir vakariniai uostai, tokie kaip Imminghamas, Hullas, Felixstowe arba Tilbury. Maršrutai iš šių uostų į Europą (Olandija, Belgija, Vokietija) trunka ilgiau – jūra plaukiama 8–10 valandų. Tačiau šie uostai dažnai yra mažiau perkrauti, o muitinės procedūros ten gali vykti sklandžiau dėl mažesnio koncentracijos spaudimo. Jei jūsų krovinys yra iš Šiaurės Anglijos ar Škotijos, važiuoti į Doverį gali būti ne tik brangu, bet ir rizikuota dėl vairuotojo darbo laiko apribojimų. Tokiu atveju išvykimas iš šiaurinio uosto gali būti patikimesnis, nors ir ilgesnis.

4. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografas) veikia išvykimo grafikus?

Tai yra vienas dažniausiai nepaisomų faktorių. Europos Sąjungos reglamentai (ir dabar JK reglamentai, kurie yra labai panašūs) griežtai reglamentuoja vairuotojo darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas be pertraukos, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per 24 valandas privalo turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Ką tai reiškia klientui? Tarkime, jūsų krovinys yra paruoštas sandėlyje Birmingeme 16:00 valandą. Vairuotojas atvyksta, įkelia prekes, tačiau iki Doverio yra 3 valandos kelio. Jei jis išvyks tiesiogiai, atvyks į uostą vėlai vakare, tačiau jei dėl eilių jis praleis laiką, gali viršyti leistiną darbo laiką. Tokiu atveju vairuotojas gali būti priverstas pradėti poilsio laiką (t.y., miegoti sunkvežimyje) prieš pat išvykstant keltui. Dėl to krovinys gali „užstrigti“ uoste 9 valandų (naktį), nors pats keltas plaukia kas valandą. Patirtis rodo, kad derinant išvykimo laikus su vairuotojų grafikais, būtina palikti rezervą bent 12 valandų ne tik kelionėi, bet ir galimiems sustojimams.

5. Kiek laiko užtrunka pačios muitinės procedūros prieš išvykstant iš JK?

Teoriškai, jei visi dokumentai yra tvarkingi ir pateikti iš anksto (kas yra būtina), muitinės patikra trunka kelias minutes – sistema automatiškai išduoda leidimą išvykti (Release). Tačiau praktikoje „iš anksto“ reiškia deklaracijos pateikimą bent prieš 4 valandas iki atvykimo į uostą, o geriau – prieš parą.

Jei deklaracija pateikiama vėlai (pavyzdžiui, vairuotojas jau stovi prie uosto vartų), sistema gali neįvykdyti patikros laiku. Tada sunkvežimis nukreipiamas į „inland clearance“ (vidinę muitinę) zoną. Ten procesas gali užtrukti nuo 2 iki 24 valandų, priklausomai nuo to, kaip greitai brokeris gali pataisyti klaidas ar pateikti trūkstamus duomenis. Mano patirtis rodo, kad daugiausia laiko švaistoma ne paties patikros metu, o laukiant, kol muitinės pareigūnas peržiūrės „raudonąjį“ kvitą. Todėl klausimas „kada išvyks“ tiesiogiai priklauso nuo to, kada buvo pateikta deklaracija, o ne nuo to, kai vairuotojas atvyko.

6. Kaip uostų konkuravimas dėl laiko tarpsnių (slots) veikia išvykimą?

Dabar, ypač didžiuosiuose uostuose kaip Doveris arba Eurotunelis, neįmanoma tiesiog atvažiuoti ir išvažiuoti. Reikia turėti rezervuotą laiko tarpsnį (slot). Transporto kompanijos turi užsisakyti šį laiką iš anksto. Jei vairuotojas atvyksta per vėlai (pavyzdžiui, dėl eilės kelyje arba vėluojančio įkėlimo), jo rezervacija gali būti atšaukta.

Tokiu atveju vairuotojas turi eilią laukti naujo laiko tarpsnio. Aš mačiau situacijų, kai dėl 15 minučių vėlavimo sunkvežimis turėjo laukti kito keltos, kuris išplaukdavo tik po 4 valandų. Tai tiesiogiai perkelia ir krovinio išvykimo laiką. Todėl profesionalios logistikos kompanijos visada planuoja įkėlimą taip, kad į uostą būtų atvykta mažiausiai 2–3 valandas prieš rezervuotą laiką. Tai yra viena svarbiausių priemonių užtikrinant, kad išvykimas įvyktų pagal grafiką.

7. Kokios yra dažniausios dokumentų klaidos, atidėlančios išvykimą, ir kaip jų išvengti?

Per 20 metų mačiau visas įmanomas klaidas, tačiau dvi iš jų pasitaiko dažniausiai: neteisingi HS kodai (Prekių kodas) ir neteisingai nurodyta svorio ar verte deklaracijoje.

HS kodas nulemia muito tarifus ir importo režimus. Jei brokeris nurodo kodą, kuris neatitinka tikrosios prekės paskirties, muitinė gali sustabdyti krovinį patikrai. Pavyzdžiui, jei statybinės medžiagos užkoduotos kaip maisto produktai (išskyrus juokingumą, tai įvyksta dėl nežinojimo), sistema arba pareigūnas tai pastebės. Tokia klaida gali atidėti išvykimą dienai ar daugiau, kol bus pateikti papildomi įrodymai (nuotraukos, techninės specifikacijos) ir deklaracija bus pakeista.

Kad išvengtumėte to, klientas turi pateikti kuo tikslesnį prekių aprašymą ne „bendrais bruožais“, o nurodydamas pavadinimus, medžiagas, prekių ženklus ir serijinius numerius. Kuo tiksliau informacija pateikiama iš anksto, tuo greičiau įvyks išvykimas. Kitas dažnas nusižengimas – neteisingas svoris. Jei deklaracijoje nurodyta 1000 kg, o svarstyklės uoste rodo 1500 kg, sistema išmes klaidą dėl neatitikimo, ir vėlgi – stabdymas bei patikra.

8. Ar sezoniniai svyravimai (pavyzdžiui, Kalėdos) turi įtakos išvykimo laikams?

Absoliučiai taip. Lapkričio viduryje ir gruodžio pradžioje Jungtinės Karalystės uostai patiria milžinišką spaudimį. Visos kompanijos stengiasi išvežti prekes prieš šventes, kad jos pasiektų parduotuves laiku. Šiuo laikotarpiu uostų našumas sumažėja dėl paprasto fizinio tankio.

Be to, žiemos sąlygos Lamanšo sąsiauryje taip pat turi įtakos. Stiprus vėjas gali uždrausti keltams plaukti. Pavyzdžiui, jei Doverio uoste vėjas viršija 50 mylių per valandą, keltai negali išplaukti saugumo sumetimais. Tokiu atveju visi sunkvežimiai, laukiantys išvykimo, užstringa. Eurotunelis šiuo atveju yra stabilesnis variantas, tačiau ir jis gali būti apkrautas, jei keltai nebeveikia. Mano rekomendacija: planuokite siuntas šventiniam laikotarpiui bent 2 savaitėmis anksčiau. Išvykimo laikai šiuo metu gali svyruoti net ir 48 valandomis nuo planuoto.

9. Kaip klientas gali realiai sekti savo krovinio būklę ir tikslų išvykimo laiką?

Anksčiau paklaustumėte savo vadybininko telefonu. Dabar technologijos leidžia matyti viską realiu laiku. Profesionalios pervežimo kompanijos siūlo GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo ne tik kur yra sunkvežimis, bet ir jo greitį bei stovėjimo vietas.

Tačiau svarbiausia informacija klientui yra „Status Update“. Kai krovinys yra įkeltas, sistema turi parodyti statusą „In Transit“ (keliauja). Kai atvyksta į uostą – „At Port“. Kai muitinė patvirtina išvykimą – „Customs Cleared“. Tik gavęs „Customs Cleared“ pranešimą, klientas gali būti tikras, kad išvykimas įvyks artimiausiu metu (prieš tai laukiant keltui). Rekomenduoju nepernelyg dažnai tikrinti žemėlapį, nes uosto zonoje GPS signalas gali šokti arba rodyti, kad sunkvežimis „stovi“, nors jis tiesiog lėtai juda eilėje patvirtinimo terminaluose. Patikimiausias šaltinis – tiesioginis pranešimas iš logistikos poskyrio apie sėkmingą muitinės „išleidimą“.

10. Kas nutinka, jei krovinys neišvyksta planuotu laiku – kokia atsakomybė ir sprendimai?

Tai yra klausimas, kurį visi bijo. Jei dėl techninių problemų, muitinės delsos arba uosto striktų išvykimas neįvyksta, krovinių savininkui kyla nuostolių (pavyzdžiui, gamybos stabdymas dėl trūkstamų detalių). Atsakomybė priklauso nuo to, dėl ko įvyko vėlavimas.

Jei vėlavimas įvyko dėl kliento kaltės (pateikti neteisingi dokumentai, vėlavimas pateikiant prekes į sandėlį), pervežėjas atsakomybės neprisiima. Tačiau jei dėl pervežėjo klaidos (pamiršta užsakyti slotas, vairuotojo klaida), dažniausiai taikomos baudos arba kompensacijos, nustatytos sutartyje (CMR draudimas).

Jei išvykimas atidėliojamas dėl jėgos majeure (oro sąlygos, uosto streikai), pervežėjas taip pat neatsako. Svarbiausia šiuo metu yra komunikacija. Esu matęs, kad blogiausia ne pati delsa, o tyla. Kai klientas žino, kad krovinys užstrigo dėl rūko Doverio ir bus išsiųstas po 6 valandų, jis gali susitvarkyti savo gamybos grafiku. Jei nieko nesužino, kyla panika. Sprendimas toks: jei išvykimas pavėluoja, kompanija turi nedelsiant pranešti klientui ir pasiūlyti alternatyvų maršrutą (pavyzdžiui, per kitą uostą), jei tai įmanoma.

Išvada

Išvykimo laikai iš Jungtinės Karalystės nėra tiesiog kataloge esantis skaičius.