Išvykimo laikai ir atvykimo tvarkaraštis į Angliją: Pilnas Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistinis peizažas tarp žemyninės Europos ir Didžiosios Britanijos. Anksčiau tai buvo gana paprasta: užkrovėte mašiną, nuvažiavote iki uosto, nusipirkote bilietą ir po valandos jau buvote Anglijoje. Tačiau šiandien, ypač po „Brexit“, situacija yra gerokai sudėtingesnė. Klientai dažnai klausia: „Kada mašina išvyks?“ arba „Kiek laiko truks kelionė?“, tikėdamiesi gauti vieną konkretų atsakymą. Tačiau profesionalioje logistikoje atsakymas retai kada būna tiesioginis.

Krovininių pervežimų į Angliją procesas neapsiriboja tik fizinio atstumo įvežimu. Tai sudėtinga grandinė, kurioje susipina keltų tvarkaraščiai, Eurotunelio darbo režimai, vairuotojų poilsio laikas, muitinės procedūros ir, žinoma, eismo sąlygos. Suprasti šiuos niuansus – tai ne tik mūsų, logistikos kompanijos, darbas, bet ir naudinga žinoti kiekvienam klientui, norinčiam efektyviai planuoti savo veiklą.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip formuojasi išvykimo laikai ir kas tiksliai lemia jūsų krovinio atvykimą į paskirties vietą Anglijoje. Mes išnagrinėsime populiariausias maršrutus, kalbos barjerus muitinėje ir technologijas, kurias naudojame stebėjimui. Tik suprasdami visą šią mechaniką, galėsite realiai vertinti laiko apimtis ir išvengti nereikalingo streso.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta reisai į Angliją iš Lietuvos?

Vieno konkretaus tvarkaraščio, pavyzdžiui, kaip autobusų ar traukinių, krovinių transporte neegzistuoja. Logistika yra lankstus procesas, pritaikomas prie krovinio srautų. Tačiau, remiantis mano daugiamete patirtimi, galima teigti, kad ryšiai tarp Lietuvos ir Anglijos yra itin intensyvūs. Esant pastoviems krovinių srautams, mūsų autosąsiuviniai arba sunkvežimiai išvyksta beveik kasdien.

Paprastai formuojame grupinius krovinius ( konsolidaciją). Tai reiškia, kad viena mašina surenka prekes iš kelių siuntėjų Lietuvoje, paskui važiuoja į Angliją. Tokiu atveju išvykimo dažnumas priklauso nuo to, kada pilnai užsipildo mašina arba konteineris. Esant dideliam paklausai, tai gali būti kas 2-3 dienas, o ramesniais laikotarpiais – kartą per savaitę. Jei klientas užsisako pilną sunkvežimį (FTL), išvykimo laikas yra fiksuojamas pagal jo užsakymo terminus ir vairuotojo darbo grafiką, todėl galime pasiūlyti išvykimą praktiškai bet kurią savaitės dieną.

2. Kiek laiko trunka kelionė nuo išvykimo iki atvykimo į paskirties tašką Anglijoje?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Vidutiniškai kelionė iš Vilniaus arba Klaipėdos iki Londono arba Midlands regiono trunka nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau šis laikas gali stipriai svyruoti.

Svarbu suprasti, kad kelionės trukmę lemia ne tik važiavimo greitis (kuris, beje, sunkvežimiams yra ribojamas limiteriais), bet ir techniniai pertraukimai. Prieš išvykstant į jūrą, vairuotojui tenka praeiti muitinės kontrolę, o tai, esant dideliems eismams Kent‘o srityje (Anglijoje) arba „Coquelles“ (Prancūzijoje), gali užtrukti nuo valandos iki visos dienos. Be to, įskaičiuoti reikia ir keltų perkelimo laiką (paprastai 1,5–2 valandos) bei Eurotunelio tranzitą (apie 35 minutes). Taigi, pati „jūros“ dalis yra trumpa, tačiau laukimas eilėse prieš ją – tai tas kintamasis, kurį sunku tiksliai numatyti.

3. Kurios perkėlos (keltai ar tunelis) yra populiariausios ir kodėl?

Savo karjeros metu dirbau su beveik visomis galimomis perkėlomis, tačiau absoliučiausia daugumos – apie 80-90 proc. – rinkimas yra Dover-Kalė (Dover-Calais) maršrutas arba Eurotunelis (Folkestone-Coquelles). Kodėl? Paprastai: trumpiausias atstumas.

Doverio uostas yra istoriškai svarbiausias susisiekimas tarp Britanijos ir kontinento. Keltai čia plaukioja kas 30–45 minučių, kas leidžia maksimaliai lanksčiai planuoti laiką. Jei vairuotojas pavėluoja, jis visada gali pabandyti patekti į kitą reisą.

Eurotunelis (Le Shuttle) yra dar greitesnis variantas kroviniams. Čia nereikia išlipti iš mašinos, važiuojama į vagoną ir per 35 minutes esate kitoje pusėje. Tačiau šis variantas gali būti brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl pavojingų krovinių.

Esant eismo problemų Dover‘e, naudojame alternatyvias perkėlas, pvz., „Dover-Dunkirk“ (DFDS) arba toliau į šiaurę esančias „Hull-Rotterdam“ ar „Newcastle-IJmuiden“. Šie maršrutai ilgesni (apie 4-5 valandos jūra), bet jie leidžia išvengti spūsčių pietinėje Anglijoje.

4. Kokius veiksnius labiausiai veikia eismo sąlybos ir galimi uždelsimai?

Eismo sąlygos – tai neperžengiamas barjeras net pausiems patyrusiems vairuotojams. Anglijoje, ypač M25 ir M20 automobilių kelių ruožuose, įvykstami dažni eismo įvykiai („accidents“), kuria sukelia milžiniškas spūstis. Jei avarija įvyksta ryte, poveikis gali jaustis visą dieną.

Be to, yra specifinis reiškinys, vadinamas „Operation Stack“ arba „Operation Brock“. Tai procedūros, kurias taiko britų policija, kai Kent‘o srityje susidaro didelės sunkvežimių eilės laukiant keltų ar tunelio. Tada keliai gali būti uždaryti arba perdirbami į stovėjimo aikšteles. Tai gali uždelsti atvykimą net 12–24 valandas.

Taip pat nepamirškime orų. Stiprus vėjas („wind restrictions“) gali uždrausti keltams išvykti iš Doverio, nes jis yra labai siauras ir judrus uostas. Tokiu atveju visi sunkvežimiai nukreipiami į Eurotunelį, kuris tada būna apkrautas virš galimybių, arba į tolimesnius uostus Olandijoje.

5. Ar keltai ir Eurotunelis veikia 24 valandas per parą?

Taip, abiejų šių transporto mazgų darbas yra nuolatinis. Logistika nemiega, ir tarptautinė prekyba vyksta visą parą, septynias dienas per savaitę. Keltai iš Doverio į Kalę plaukia beveik kas valandą, naktį įskaitant. Eurotunelis taip pat veikia visą parą, traukiniai važiuoja kas 10–15 minučių intensyviausiais laikais.

Tačiau naktinės pamainos turi savo niuansų. Nors perkėlos atidarytos, administracinės paslaugos gali būti ribotos. Jei atvykstate naktį ir kyla problemų su dokumentais (pvz., trūksta importo licencijos arba yra klaida deklaracijoje), dieną dirbantys muitininkai arba brokeriai gali būti nepasiekiami, kas reiškia, kad mašina stovės iki ryto. Todėl, nors fizinė infrastruktūra veikia 24/7, biurokratinės paslaugos vis dar dažniausiai laikosi darbo laiko.

6. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas įtakoja tvarkaraštį?

Tai yra vienas svarbiausių ir dažniausiai nepaisomų faktorių. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko reglamentai (EC 561/2006). Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per parą negali dirbti daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų) ir turi turėti 45 minučių poilsį.

Keliui į Angliją trunkant apie 30-40 valandų viena kryptimi, vairuotojas privalo padaryti mažiausiai vieną naktinį pertrauką (poilsį 11 valandų). Tai reiškia, kad net jei kelias ir perkėla būtų idealūs, fizinė vairuotojo galimybė važiuoti yra ribojama. Kartais klientas stebisi, kodėl mašina „stovi“ Vokietijoje ar Belgijoje 11 valandų. Ne todėl, kad sugedo, o todėl, kad vairuotojas privalo legaliai ilsėtis. Ignoruoti šiuos taisykles negalima – tai gresia didelėmis baudomis kompanijai ir vairuotojui bei pažeidžia saugumą.

7. Kokią įtaką tvarkaraščiams turi „Brexit“ ir nauji muitinės reikalavimai?

Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė baigė tarptautinės prekybos susitarimą su ES, situacija pasikeitė drastiškai. Anksčiau mašina pravažiuodavo per sieną be sustojimo, kaip tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Dabar tai yra trečiosios šalies riba.

Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Prieš išvykstant, turi būti suformuotas eksporto deklaravimas (iš Lietuvos/ES pusės) ir importo deklaravimas (į JK pusę). Jei dokumentuose nėra klaidų, vairuotojas gali naudotis „green lane“ (žaliaisiais takais) ir pravažiuoti greitai. Tačiau jei trūksta kokių nors dokumentų arba deklaracija suformuota neteisingai, mašina nukreipiama į „red lane“ (raudonąjį taką), ten ji gali sulaikyti ir tikrinti kelias dienas.

Mūsų patirtis rodo, kad dabadien reikia skirti daugiau laiko dokumentų paruošimui prieš išvykimą. Buvę atvejai, kai dėl vienos klaidos prekybos sutartyje krovinys užstrigo sienoje 48 valandas, nors pats kelionės laikas nieko nepasikeitė. „Brexit“ pridėjo biurokratinės apkrovos, kuri tiesiogiai veikia ETA (Expected Time of Arrival) tikslumą.

8. Kiek tikslūs yra numatyti atvykimo laikai (ETA)?

Esu nuoširdus su savo klientais: ETA yra tik prognozė, ne garantas. Profesionali logistika remiasi statistika ir patirtimi, tačiau mes negalime užtikrinti, kad prieš peržiūrėdamas kelią netoli Londono vairuotojas nepataikys į avariją.

Kai mes sakome klientui, kad prekės atvyks trečiadienį, mes remiamės tuo, kad kelionė turėtų trukti 4 dienas, ir pridedame laiko rezervą. Tačiau tikslumas svyruoja. Esant idealioms sąlygoms, mes galime atvykti anksčiau. Esant blogoms sąlygoms (pvz., rūstas oras Doverio sąsiauryje arba didelės spūstys M25 žiede), vėlavimas gali būti net 24 valandas.

Mes stengiamės duoti realias prognozes. Jei žinome, kad artėja šventės (pvz., Kalėdos arba Naujieji metai), kada padidėja prekių srautas, arba planuojami protestai (kaip buvo su „Insulate Britain“ grupuote, blokavusia kelius), iš anksto įspėjame klientus apie galimus vėlavimus.

9. Kokios yra alternatyvos įprastam keliui per Kėlį (Calais-Dover)?

Kai Doverio maršrutas užsikerta, mes, kaip ekspertai, turime pasirengę alternatyvų planą (Plan B). Viena populiariausių alternatyvų yra perkėla tarp Dunkerko (Prancūzija) ir Doverio. Ji yra šiek tiek ilgesnį keliu atokiau nuo pagrindinių spūsčių, tačiau taip pat patenka į Kent‘o spūstis, jei ten yra „Operation Stack“.

Didesnė alternatyva yra važiuoti toliau į šiaurę – per Olandiją (Roterdamas arba Huk van Holandas) ir keltuose į Harwich’ą, Hull‘ą arba Imuideną (Newcastle). Šie maršrutai prideda papildomų 4–6 valandų važiavimo po žemynine Europa, tačiau jie leidžia apeiti didžiąsias spūstis pietų Anglijoje ir, dažnai, suteikia geresnes sąlygas vairuotojams ilsėtis keltuose.

Taip pat egzistuoja maršrutai per Ispaniją (Bilbao-Santander), tačiau jie taip nutolę, kad tinka tik labai specifiniems, brangiems arba labai skubantiems kroviniams iš pietų Europos, bet ne iš Lietuvos.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti, kad krovinys išvyktų laiku?

Geriausias būdas padėti mums padėti jums – yra atsakingas dokumentų ir krovinių paruošimas. Dažniausios išvykimo delsos priklauso ne nuo kelių, o nuo to, kad siuntėjas vėluoja pateikti prekių sąrašus (Packing List), prekybos sutartis (Invoice) arba neteisingai nurodo svorį ar brangą.

Jei klientas mums pateikia visus duomenis 2-3 dienas prieš planuojamą išvykimą, mes spėjame suformuoti visas muitinės deklaracijas ir gauti reikiamus kodus (MRN – Movement Reference Number). Kai vairuotojas atvyksta paimti krovinį, jis jau turi „švarią“ dokumentaciją.

Be to, svarbu užtikrinti, kad pats krovinys būtų paruoštas krovimai laiku. Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį 9:00 ryto, o krovinys dar yra surinkimo (picking) etape, tai pradeda „domino efektą“. Vairuotojas praranda laiką, gali pavėluoti į keltą, o tada jo darbo valandos suskaičiuojamos ir teks ilsėtis ne ten, kur planuota. Tikslumas ir atvirumas iš kliento pusės yra 50 proc. sėkmės laiku atvykstant.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo laikai ir atvykimo tvarkaraštis į Angliją nėra tiesioginis tiesės brėžimas tarp dviejų taškų žemėlapyje. Tai sudėtingas, gyvas organizmas, kuriam įtakos daro tiek žmogiškasis faktorius (vairuotojų nuovargis), tiek techniniai (keltų darbas), tiek ir politiniai („Brexit“) veiksniai. Per savo daugiau kaip dvidešimties metų patirtį suvokiau, kad geriausia logistinė strategija yra ne siekimas kiekvieną karta permušti greičio rekordus, o pastovumas, tikslumas ir gebėjimas numatyti galimas rizikas.

Mums, kaip profesionaliems pervežėjams, svarbiausia yra ne tik išvežti krovinį iš A į B, bet ir užtikrinti, kad šis procesas vyktų sklandžiai, be nereikalingų nervų ir papildomų išlaidų klientui. Nors mes negalime valdyti vėjo Doverio sąsiauryje arba eismo įvykių Londono gatvėse, mes galime valdyti savo pasiruošimą, dokumentų tvarką ir maršruto planavimą.

Tikėkimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta „už scenos“, kai užsakote pervežimą į Angliją. Žinios apie šiuos procesus leis jums būti ramesniam ir realiau vertinti savo verslo planavimo laiko ribas. Logistika – tai komandinis darbas, o supratimas – pirmas žingsnis link sėkmingo bendradarbiavimo.