Išvykimo laikai ir atvykimo tvarkaraščiai į Angliją: Pilnas vadovas klientams

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojai vią pagrindinę tiesą: laikas – tai ne tik pinigai, tai ir raminimas. Klientas, siunčiantis krovinius ar asmeninius daiktus į Angliją (Jungtinę Karalystę), visada klauso to paties klausimo: „Kada tai atvyks?“. Atrodo paprasta: užsukti raktą, spausti dują ir važiuoti. Tačiau logistika, ypač kieno kelią kerta Lamanšas ir Britanijos salos, yra sudėtingas mechanizmas, kurį veikia šimtai veiksnių.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuojami išvykimo laikai, kodėl tvarkaraščiai gali keistis ir ko tikėtis užsisakant pervežimą į Angliją. Mes išnagrinėsime ne tik sausumos maršrutus, bet ir jūros perėjimus, muitinės procedūras bei tas smulkimenas, kurios lemia sėkmingą atvykimą.

Įvadas

Jungtinė Karalystė nuo Europos žemyno skiria ne tik geografinis vandens telkinys – Lamanšo sąsiauris, bet ir administracinė-legalinė riba, kuri atsirado po „Brexit“. Anksčiau, kai Lietuva ir JK buvo vienoje bendrojoje rinkoje, pervežimų tvarkaraščiai buvo daug lankstesni ir labiau numatomu. Šiandien situacija pasikeitė. Dvidešimt metų praktika parodė, kad tvarkaraštis į Angliją – tai ne fiksuotas traukinio važiavimo laikas, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo krovinio tipo, pasirinkto kelio ir muitinės greitaveikos.

Kai kalbame apie išvykimo laikus, reikia skirti du pagrindinius dalykus: tiražinius (dalinius) pervežimus ir pilno krovinio automobilius. Tiražiniuose pervežimuose tvarkaraštis yra labiau „plaukiojantis“, nes tenka surinkti kelis klientų siuntas į vieną sunkvežimį. Pilno krovinio atveju laikas griežčiau derinamas pagal kliento poreikius, tačiau ir čia veikia išoriniai faktoriai, tokių kaip keltų laukimo eilės arba meteorologinės sąlygos.

Straipsnio tikslas – suteikti jums realaus vaizdo. Mes čia nežadėsime stebuklų, kad siunta iš Vilniaus pasieks Londoną per 24 valandas (nors tai kartais įmanoma idealiais atvejais), tačiau paaiškinsime, kaip užtikrinti, kad krovinis pasiektų paskirties vietą saugiai ir numatomu laiku. Suprasdami procesus, kurie vyksta „už scenos“, galėsite geriau planuoti savo verslą ar asmeninį gyvenimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda susidūrę su pervežimų į Angliją logistika.

1. Kiek laiko trunka tipinis krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Atsakymas priklauso nuo to, kur tiksliai Lietuvoje įsirengiate ir kur Anglijoje reikia atvykti. Vidutiniškai, kalbant apie tiražinius pervežimus (kai krovinių surinkimas trunka 1–2 dienas), visas procesas nuo užsakymo iki iškrautimo Anglijoje trunka nuo 4 iki 7 darbo dienų. Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load) ir jis paruoštas išvykimui nurodytu laiku, važiavimas iki Belgijos ar Prancūzijos uostų trunka apie 24–30 valandų. Po to seka keltas ir dar 3–5 valandos važiavimo Anglijos teritorija (jei atvyksta į pietryčius) arba ilgiau, jei keliaujama į šiaurę (Mančesterio, Lidso, Edinburgo link). Taigi, „švaraus“ važiavimo laiko be sustojimų yra maždaug 48–60 valandos, tačiau realybėje reikia skirti laiko vairuotojo poilsiui ir keltų laukimui.

2. Ar egzistuoja fiksuoti išvykimo dienų tvarkaraščiai?

Tai vienas dažniausių kliūčių supratimui. Jei ieškote autobuso tvarkaraščio tipo lentelės, kurioje parašyta „pirmadienį 8:00“, tai krovininiame transporte tokios nėra. Logistika yra gyvas organizmas. Tiražiniai pervežimai vyksta kasdien – savaitės pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Mūsų ekspertinės patirties parodoma, kad geriausia krovinius surinkti antradienį–ketvirtadienį, kad išvykti penktadienį ir savaitgalį praleisti kelyje, tačiau tai gali keistis pagal užsakymų gausą. Fiksuoti tvarkaraščiai dažniausiai būna tik tada, kai kalbame apie reguliarius, didelio tūrio pervežimus (pvz., kas savaitę tam pačiam gamintojui), kuriems sudaromos individualios sutartys.

3. Kokiu maršrutu dažniausiai vyksta automobiliai ir kaip tai veikia laiką?

Yra du pagrindiniai maršrutai. Pirmasis, populiariausias ir trumpiausias, yra per Kaliningrado sritį (Rusija) ir Lenkiją, vėliau per Vokietiją į Belgiją (Zebriugės uostas) arba Olandiją (Roterdamas, Hoek van Holandas). Antrasis – per Baltarusiją. Šiuo metu dėl politinių sunkumų ir sankcijų, maršrutas per Baltarusiją yra labai apribotas arba jo vengiama, todėda dauguma vežėjų pasirenka Kaliningrado kelią nors ir reikalingi tranzitinės pervežimo dokumentai. Pasirinkimas tarp Zebriugės/Doverio arba Hoek van Holando/Hariočo (Harwich) taip pat įtakoja laiką. Keltai iš Belgijos/Olandijos dažniau yra „naktiniai“, leidžiantys vairuotojams išsimiegoti jūroje, o atplaukus tuojau pradėti važiuoti. Doverio–Kalė (Dover-Calais) maršrutas trumpiausias, bet ten didžiausios eilės.

4. Kaip „Brexit“ pakeitė atvykimo tvarkaraščius ir laiko planavimą?

Po 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi ne ES erdvėje. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeiti muitinės kontrolę tiek išvykstant (jei reikia eksporto deklaracijos), tiek, kas svarbiau, atvykstant į UK. Anksčiau vairuotojas tiesiog važiuodavo pro muitinę (jei nebuvo draudžiamų prekių). Dabar, jei dokumentai (T1 deklaracija arba išankstinės prekių deklaracijos) yra neteisingai suformuoti arba vėluoja, automobilis gali būti sulaikytas uoste arba „Anglijoje“ (inland border). Mūsų patirtis rodo, kad įprastas muitinės procedūrų laikas gali prailgti nuo 30 minučių iki kelių valandų, o klaidų atveju – ir dienų. Todėl dabar reikia planuoti atvykimą su 1–2 dienų atsarga, palyginti su laiku prieš „Brexit“.

5. Ką reiškia „krovinių konsolidacija“ ir kaip ji atidėlioja išvykimą?

Konsolidacija tai yra procesas, kai į vieną sunkvežimį surinkiami kelių skirtingų klientų siuntiniai. Jei užsakote mažą kiekį prekių (pvz., 1–2 europaletes), jos nevažiuos vienos. Mes laukiam, kol užpildomas sunkvežimis. Šis laikotarpis vadinamas „surinkimo laiku“. Jis gali trukti nuo 1 iki 5 dienų, priklausomai nuo sezono. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) ar vasaros atostogų pradžią, kroviniai renkami greičiau, todėl išvykimas gali įvykti anksčiau, tačiau uostuose gali būti didesnės spūstys. Konsolidacija leidžia klientui sutaupyti pinigų, bet kainuoja laiko. Jei laikas yra kritiškas, reikia rinktis pilno krovinio variantą.

6. Kokios yra keltų (ferries) tvarkaraščio ypatybės?

Keltai yra „širdis“, sujungianti žemyną ir salą. Jų tvarkaraščiai yra labai griežti, bet ne visada prieinami iš karto. Pavyzdžiui, keltas „Dover-Calais“ plaukia kas 30–45 minučių, tai yra labai dažnas. Tačiau ten gali būti ilgos eilės („Operation Stack“), kai sustoja visas automobilių srautas dėl muitinės arba audros. Ilgieji naktiniai keltai iš Roterdamo ar Zebriugės (pvz., DFDS, P&O) plaukia mažiau dažnai (pavyzdžiui, kas 4 valandas arba tik 2–3 kartus per naktį). Jei vairuotojas vėluoja į uostą net 10 minučių, keltas gali išplaukti be jo, ir tai pridės 4–6 valandų (arba daugiau) prie bendro kelionės laiko, teks laukti kito reiso. Todėl patyręs ekspertas visada planuoja atvykimą į uostą su 2–3 valandų atsarga.

7. Ar vairuotojo darbo laikas (tachografas) įtakoja atvykimo laiką?

Žinoma, ir tai viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių atvykimas gali atidėloti. ES ir JK turi griežtas vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisykles. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas be pertraukos, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų ilgo poilsio pertrauką. Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas atvyksta į uostą, prieš tai išvažiavęs visą savo galimybių limitą. Jis gali būti priverstas laukti ilgesnį laiką arba netgi praleisti reisą, kad neviršytų greitaveikos. Taip pat, jei kelionė trunka ilgiau nei savaitę, reikia planuoti savaitinį poilsį (45 valandų). Šie apribojimai yra nešiek tiek „gelbėjimo liemenė“ saugumui, bet logistikos požiūriu – tai kintamasis, kurio negalima apeiti.

8. Kaip orų sąlygos veikia pervežimus į Angliją?

Nors sunkvežimiai yra patvarūs, oras gali tapti nekontroliuojamu faktoriumi. Žiemos mėnesiais audros Lamanšo sąsiauryje dažnai priverčia atšaukti keltus. Pavyzdžiui, jei vėjo greitis viršija 60–70 km/h, keltai „Dover-Calais“ maršrute gali sustoti. Tada vairuotojai gali būti nukreipti į kitus uostus (pvz., „Dunkirk“ arba netgi „Eurotunnelą“), kas sukuria papildomą eismą ir uždelsimą. Taip pat, sniegas Anglijoje (Midlands ar Šiaurės Anglijoje) gali visiškai sustabdyti judėjimą keliuose, nes šalyje nėra tokios geros sniego valymo infrastruktūros kaip Lietuvoje. Tokiu atveju, net jei krovinys yra arti paskirties vietos, jis gali „užstrigti“ 12–24 valandas.

9. Ar gali sekti savo krovinį realiu laiku?

Šiandien tai yra standartas. Visiškai nereikia tikėti žodžiu. Profesionalios transporto kompanijos suteikia galimybę stebėti krovinią GPS sistema. Mūsų naudojama sistema leidžia matyti ne tik vietą žemėlapyje, bet ir vairuotojo greitį, kuro lygį net ir tai, ar variklis veikia. Tačiau reikia suprasti, kad GPS gali „užstringti“ uosto teritorijoje (dėl signalo praleidimo) arba Eurotunelyje. Jei matote, kad krovinys stovi vietoje kelias valandas, prieš iškilę panika, pasitarkite su dispečeriumi – gali būti, kad tai tiesiog planinis poilsis arba laukimas keltui. Stebėjimas suteikia ramybės, bet reikalauja techninio supratimo.

10. Kas nutinka, jei krovinys atvyksta vėlai? Ar yra kompensacijos?

Tai jautrus klausimas. Civilinės aviacijos reguliavimas (keleiviai) čia netaikomas. Krovinių pervežimą reglamentuoja sutartys (pvz., CMR konvencija). Jei vėlavimas įvyko dėl stichinių nelaimių (audra, eismo įvykis, nekeliamų jėgų), kompensacijos paprastai nėra. Jei vėlavimas įvyko dėl transporto kompanijos klaidos (pamiršta paimti krovinys, blogai suformuoti dokumentai), tuomet gali būti taikomos baudos arba nuolaidos nuo pervežimo kainos. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų išsprendžiamos derybų keliu, jei kompanija pasiduoda atsakomybę. Svarbiausia – iš karto pranešti apie vėlavimą, kad klientas galėtų adaptuoti savo planus (pvz., atidėti montuotojus ar sandėlio darbuotojus).

Išvada

Pervežimų į Angliją tvarkaraščiai nėra griežtas matematikos uždavinys, o sudėtinga geometrija, kurioje susikerta geografija, teisė, orai ir žmogiškasis faktorius. Dirbant šioje srityje 20 metų, mokėti numatyti ir valdyti šiuos veiksnius yra svarbiau už bet kokias technologijas. Klientui svarbiausia suprasti, kad „išvykimo laikas“ ir „atvykimo laikas“ nėra vienas ir tas pats.

Norint užtikrinti, kad jūsų krovinys pasiektų Angliją laiku, rekomenduoju keletą pagrindinių žingsnių: pateikite tikslius ir išsamius dokumentus (prekių deklaracijas, svorius, matmenis) iš anksto, planuokite atvykimą su 1–2 dienų atsarga (ypač jei tai reikalinga gamybai ar statyboms) ir pasirinkite patikimą partnerį, kuris turi ne tik automobilius, bet ir patirtį spręsti problemas kelio eigoje.

Logistika – tai ne tik prekių judėjimas iš taško A į tašką B. Tai procesas, kuris reikalauja pasitikėjimo. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta „už vairo“, ir leis jums labiau tikėti savo pervežimo partneriu. Anglija yra arti, bet ji vis tiek yra už jūros, o ši jūra reikalauja pagarbos ir atsargumo.