Išvykimo ir Atvykimo Tvarkaraščiai į Angliją: Vadovas 2024 m.

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojama viena pagrindinė tiesa: laikas – tai ne tik pinigai, tai pasitikėjimo kuras. Klientas, kuris siunčia krovinius į Angliją (arba Jungtinę Karalystę), dažniausiai klausia ne „kiek kainuos?“, o „kada tai bus pas mane?“. Ir tai yra visiškai natūralu, ypač šiandieninėje logistikos aplinkoje, kur „Breksitas“ sukuria papildomus iššūkius, o pasaulinės rinkos nestabilumo šešėlis gulsta ant visų procesų.

Šiame straipsnyje nusileisime nuo bendrųjų frazių ir pasikalbėsime apie tai, kas vyksta „po gaubtu“. Kaip formuojasi tvarkaraščiai? Kodėl vieną kartą krovinis atvyksta per tris dienas, o kitą – užtrunka savaitę? Kokios yra realios išvykimo iš Lietuvos ir atvykimo į Angliją perspektyvos šiuo metu? Mes išnagrinėsime ne tik teorinius grafikus, bet ir praktinius niuansus, kurie lemia sėkmingą pristatymą.

Svarbu suprasti, kad logistika į Angliją pasikeitė. Anksčiau tai buvo beveik vidinės rinkos pervežimas, kai siena buvo tik formalumo klausimas. Dabar tai – pilnavertis trečiosios šalies eksportas-importas. Tai reiškia griežtesnius laiko apribojimus, muitinės procedūras ir reikalavimus tikslumui. Nepaisant to, profesionalių transporto kompanijų tinklas yra gerai išdirbęs šiuos maršrutus, todėl su tinkama planavimo strategija, jūsų krovinys gali pasiekti tikslą taip pat greitai, kaip ir anksčiau, tik reikia atsižvelgti į naują tvarką.

Šiame tekste mes sužinosime, kaip veikia dažniausiai naudojamos maršrutų schemos (keliu ir jūra), ką reiškia konsolidacija ir kodėl tvarkaraščiai gali skirtis priklausomai nuo to, ar vežate pilną vagoną (FTL), ar dalinį krovinį (LTL). Taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kurius girdime iš savo klientų kasdien. Mūsų tikslas – suteikti jums tokią žinią, kuri leistų ne tik tikėtis vairuotojo skambučio, bet ir suprasti, kur jis yra ir kodėl.

Sėkmingas pervežimas prasideda ne tada, kai sunkvežimis išvažiuoja iš sandėlio, o tada, kai suprantame visą procesą nuo pirmojo iki paskutinio kilometro. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte viską apie išvykimo ir atvykimo tvarkaraščius į Angliją dabar.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta reisai iš Lietuvos į Angliją dabar?

Esama dviejų pagrindinių pervežimo modelių, ir jų dažnumas skiriasi. Jei kalbame apie dalinius krovinius (konsoliduojamus siuntas), tai standartinė praktika yra išvykti iš Lietuvos 1–2 kartus per savaitę, dažniausiai savaitės viduryje (pirmadienis–antradienis) arba savaitės pabaigoje (penktadienis). Tai leidžia surinkti pakankamai krovinių iš skirtingų siuntėjų ir užpildyti sunkvežimį.

Jei kalbame apie pilnavertį sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), tvarkaraštis yra lankstesnis ir priklauso nuo jūsų poreikių. Tokiu atveju galima išvykti beveik bet kurią dieną, taisyklingai suplanavus reisą. Tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką ir muitinės darbo laiką Didžiosios Britanijos pusėje. Dabar, kai muitinės procedūros užtrunka ilgiau, daugelis vežėjų stengiasi išvykti taip, kad vairuotojas pasiektų sieną ar uostą ne per naktį ar šventes, kad išvengtų ilgo laukimo neveikiančiose punktuose.

Taigi, daliniams kroviniams – tikėkite savaitinio ritmo, pilniems – individualaus. Nors rinka yra dinamiška, ir didelės logistikos kompanijos, su kuriomis aš dirbu, palaiko nuolatinius maršrutus, leidžiančius siųsti krovinius beveik kasdien, naudojant skirtingus vairuotojų pamainas.

2. Kiek laiko trunka kelionė į Angliją šiuo metu?

Tai yra klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo, tačiau galiu pateikti realius vidurkius, remiantis mano daugiamete patirtimi. Anksčiau, prieš „Breksitą“, standartinis tranzito laikas daliniam krovininiui buvo 3–4 dienos. Dabar turime kalbėti apie 4–6 dienas, o kartais ir ilgiau, jei atsiranda eilių prie Britanijos sienos.

Krovinys, išvykęs pavyzdžiui iš Vilniaus ar Kauno antradienį, dažniausiai pasiekia Jungtinę Karalystę (pavyzdžiui, Tilburį ar Felikstouą) penktadienį arba šeštadienį. Toliau seka iškrovimas ir pristatymas paskirties taške (gali būti Londonas, Birmingemas, Mančesteris ar kt.), kas paprastai užtrunka dar 1–2 dienas.

Pilnam krovinio reisui (FTL), kai sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be sustojimų konsolidacijos centruose, laikas gali būti trumpesnis – apie 2–3 dienas, priklausomai nuo maršruto (ar važiuojame per Kalė, ar naudojame tunelį). Tačiau būtina įskaityti laiką muitinės dokumentų parengimui, kuris dabar privalomas prieš išvykstant.

3. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kaip jie veikia?

Šiuo metu dominuoja du pagrindiniai maršrutai: jūros ir sausumos (per Europos žemyną).

Populiariausias yra maršrutas „Klaipėda – Švedija – Anglija“ (keltu). Sunkvežimiai važiuoja į Karlshamn arba Trelleborg, ten perkraunami į keltus ir plaukia į Iminghemą, Harwichą arba Tilburį. Šis maršrutas dažnai pasirenkamas dėl to, kad vairuotojas gali pailsėti kerte, o taip pat išvengti didžiulių eilių, kartais susiformuojančių prie Anglijos-Francijos sienos (Eurotunelio ar Doverio).

Antrasis, klasikinis maršrutas – vairuojant per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją iki Prancūzijos (Kalė arba Dunkirkas) ir toliau per Eurotunelį ar keltą į Angliją. Šis maršrutas dažniausiai trumpesnis geografiškai, tačiau jis reikalauja ilgesnio vairuotojo darbo ir dažniau susiduriama su muitinės patikrinimais „Eurotunelio“ teritorijoje, kur gaišamas laikas dėl dokumentų tikrinimo.

Dabar, atsižvelgiant į kainas ir laiką, daugelis ekspertų, įskaitant mane, siūlo vertinti abu variantus. Kartais keltas iš Švedijos, nors ir atrodo ilgesnis, gali būti efektyvesnis dėl mažesnio eismo intensyvumo ir stabilesnio grafiko.

4. Kaip „Breksitas“ paveikė išvykimo ir atvykimo laikus?

„Breksitas“ sukėlė revoliuciją mūsų tvarkaraščiuose. Anksčiau siena buvo formalumas – dokumentai buvo tikrinami elektroniniu būdu, o sunkvežimiai važiuodavo „žaliuoju koridoriumi“. Dabar, kai Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis, kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto (Lietuvoje/Europoje) ir importo (Anglijoje) muitinės kontrolę.

Tai reiškia, kad prieš išvykstant reikia užtikrinti, kad visi dokumentai (prekių deklaracijos, EORI numeriai, licencijos, jei reikalinga) būtų tvarkingi. Jei dokumentuose yra klaida, krovinys gali būti sulaikomas sienoje, o tai tiesiogiai „laužo“ tvarkaraštį. Vienintelė klaida deklaracijoje gali atidėlioti atvykimą 24–48 valandomis.

Be to, prieš patį įvažiavimą į Angliją (arba išvykimą iš jos) susidaro eilės, nes kiekvienas sunkvežimis turi būti užregistruotas „Goods Vehicle Movement Service“ (GVMS) sistemoje. Tai reikalauja papildomo laiko, kurį mes privalu įtraukti į savo grafikus. Dabar mes nebeplanuojame atvykimo „valanda į valandą“, o paliekame rezervą 1–2 dienoms dėl biurokratinių procedūrų.

5. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Šiuolaikinė logistika be sekimo nebeįsivaizduojama. Profesionalios pervežimo kompanijos suteikia galimybę stebėti krovinius naudojant GPS sekimo sistemas. Klientas gauna nuorodą arba prisijungimo duomenis, kur gali matyti, kur yra jo krovinys.

Tačiau čia yra vienas niuansas, apį kurį reikia žinoti. GPS sistema rodo, kur yra sunkvežimis, bet ji ne visada pasako, kodėl jis stovi. Jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje prie Kelno arba prie Eurotunelio, tai gali reikšti eismą, tačiau taip pat gali reikšti ir muitinės patikrinimą ar techninę gedimą.

Mano patirtis rodo, kad geriausia komunikacija yra ne tik stebėjimo langas, bet ir aktyvus pranešimas. Mūsų komanda, matydama vėlavimą, nedelsdama susisiekia su klientu ir paaiškina priežastį. Taigi, taip, galite sekti bet kurią minute, bet rekomenduoju pasitikėti savo logistikos partnerio informacija apie planuojamus sustojimus (pavyzdžiui, planuojamas vairuotojo poilsis arba konsolidacijos sandėlio darbo laikas).

6. Kas lemia vėlavimus atvykimo į Angliją metu?

Vėlavimų priežastys gali būti skirtingos, nuo gamtinių iki biurokratinių. Viena dažniausių priežasčių šiuo metu yra neteisingai parengti dokumentai. Jei siuntėjas nepateikė pilnos prekių specifikacijos arba klaidingai nurodė HS kodus, muitinė Anglijoje sulaiko krovinią tol, kol situacija nebus išspręsta. Tai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Kita priežastis – oro sąlygos ir eismas. Žiemos periodu, ypač važiuojant per Vokietiją arba kalnuotas vietoves, audros ir sniegas gali stipriai sulėtinti judėjimą. Taip pat nepamirškime, kad Anglijoje daugiau nei Lietuvoje taikomi greičio apribojimai sunkvežimiams, o „M25“ aplinkkelis aplink Londoną yra vienas užčiaupiamiausių kelių Europoje.

Galiausiai, techniniai gedimai. Nors sunkvežimiai prižiūrimi reguliariai, bet nutūkimas kelyje vis tiek įvyksta. Čia svarbu, kad transporto kompanija turėtų greitą pagalbos paslaugą vietine kalba, kad gedimas būtų pašalintas kuo greičiau. Profesionalai visada turi „Plan B“ – galimybę perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį, jei gedimas yra rimtas.

7. Kaip veikia tvarkaraščiai šventiniu laikotarpiu?

Šventės – tai „aštrių kampų“ laikas logistikoje. Kalendorinės dienos turi įtakos, nes muitinės, sandėliai ir uostai dirba pagal specialius grafikus. Pavyzdžiui, per Kalėdas ar Naujuosius metus Anglijoje daugelis sandėlių uždaroma kelias dienas, todėl net jei sunkvežimis atvyksta laiku, jis negali būti iškrautas.

Todėl planuojant siuntą prieš šventes, tvarkaraščiai pasislenka. Mes visada rekomenduojame klientams siųsti krovinius bent 1–2 savaitėmis anksčiau prieš didžiąsias šventes. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojų poilsio laiką – jei šventė tenka savaitės viduryje, tai gali sutrikdyti standartinį savaitinį išvykimo ritmą.

Dabar, kai artėja šventės, stengiamės konsoliduoti krovinius anksčiau, kad jie spėtų perplaukti jūrą arba persikelti per tunelį iki sandėlių uždarymo. Vėlavimas šventiniu laikotarpiu gali reikšti, kad prekės parduotuvėje ar gamykloje pasirodos tik po švenčių, kas gali būti kritiška kai kuriems verslams.

8. Kokios yra išvykimo iš Lietuvos vietos? (Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Panevėžys)**

Dauguma didelių logistikos kompanijų turi savo konsolidacijos centrus didžiuosiuose miestuose. Dažniausiai siuntos surenkamos iš visos Lietuvos. Jei esate mažame mieste, pavyzdžiui, Ukmergėje ar Marijampolėje, vairuotojas arba kurjeris atvyks pasiimti siuntos ir nugabens ją į artimiausią konsolidacijos sandėlį (paprastai į Kauną, Vilnių arba Klaipėdą).

Patirtis rodo, kad geriausia orientuotis į tai, kad krovinių surinkimas (picking) vyksta pirmadienį–antradienį. Tai reiškia, kad jei jūsų prekę pasiims pirmadienį, ji bus vežama į centrą, ten susumuojama su kitomis siuntomis, ir tik trečiadienį arba ketvirtadienį galimas išvykimas pagrindiniu maršrutu.

Klaipėdos uosto regionas turi savo ypatingumą – ten dažnai kraunami jūriniai konteineriai. Jei jūsų krovinys keliauja konteineriu, tvarkaraštis priklauso nuo keltų išvykimo iš Klaipėdos (pavyzdžiui, į Švediją arba tiesiai į Angliją, jei toks tiesioginis reisas yra). Todėl Klaipėdos klientams dažnai išvykimo laikas yra griežčiau susietas su keltų grafiku.

9. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) tvarkaraščiai?

Tai esminis dalykas, kurį klientai dažnai painioja. Dalinis krovinys (LTL) reiškia, kad jūsų siunta keliauja viename sunkvežimyje kartu su 10–15 kitų siuntų. Sunkvežimis turi sustoti prie kiekvieno gavėjo (arba siuntėjo) iškrauti (užkrauti) prekes. Tai užtrunka. Tvarkaraštis čia yra „langais“ – pavyzdžiui, atvykimas į Londoną 48–72 valandų intervale.

Pilnas krovinys (FTL) – kai užsakote visą sunkvežimį. Čia tvarkaraštis yra daug tikslnesnis. Sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų punkto A į punktą B (per muitinę). Jis nebesustoja kitur. Tai leidžia numatyti atvykimo laiką su tikslumu iki kelių valandų. Jei jums būtina, kad prekės atvyktų rytoj ryte tam tikru laiku, FTL yra vienintelis patikimas pasirinkimas.

Dabar, kai kainos auga, daugelis klientų renkasi LTL dėl ekonomijos, bet turi būti pasirengę, kad tvarkaraštis bus lankstesnis. Aš visada patariu: jei prekės nėra skubios, geriau pasirinkti LTL ir taupyti, jei skubu – rinkitės FTL.

10. Kaip užtikrinti, kad krovinys atvyktų laiku? (Kliento veiksmai)**

Galiausiai, ką gali padaryti pats klientas? Pagrindinė klaida yra vėluojantis dokumentų pateikimas. Norint, kad krovinys išvyktų pagal planą, reikia mums pateikti komercinę sąskaitą, pakavimo sąrašą (packing list) ir, jei reikalinga, papildomus sertifikatus ne vėliau kaip 24 valandas prieš planuojamą išvykimą.

Taip pat svarbu tiksliai nurodyti gavėjo kontaktus ir adresą Anglijoje. Dažnai vėlavimai įvyksta todėl, kad Anglijoje niekas neatsako į telefonus, o vairuotojas negali rasti įvažiavimo į sandėlį arba parduotuvę. Užtikrinkite, kad jūsų partneris Anglijoje žino apie siuntą ir yra pasirengęs ją priimti.

Ir dar vienas dalykas – pakavimas. Gerai supakuota ir pažymėta siunta leidžia greičiau ją įkelti ir iškelti. Jei dėžės suyroja arba neturi etikečių, tai gali sulėtinti visą procesą sandėlyje. Sumažindami „triukšmą“ savo pusėje (dokumentai, pakavimas, komunikacija), jūs didinate tikimybę, kad krovinys atvyks pagal tvarkaraštį.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo tvarkaraščiai į Angliją dabar yra sudėtingesni nei buvo prieš penkerius metus, tačiau jie visiškai valdomi. Sėkmės paslaptis slepiasi ne tiek greičiame, kiek tikslume ir supratime. Kaip ekspertas, kuris šioje srityje dirba jau virš 20 metų, galiu drąsiai pasakyti: geriausias klientas yra informuotas klientas.

Suprasdami, kad dabar reikia skirti daugiau dėmesio dokumentams, muitinės procedūroms ir realiems tranzito laikams (įskaitant rezervas), jūs galite planuoti savo verslą be staigmenų. Tvarkaraščiai nėra akmeninis, jie yra gyvi, priklausomi nuo daugelio veiksnių, nuo oro sąlygų iki politinių sprendimų, tačiau su patikimu partneriu jūs visada žinosite, kur yra jūsų krovinys.

Logistika į Angliją išliks viena pagrindinių arterijų Lietuvos verslui.