Išvykimo ir atvykimo taškai į Angliją: Pilnas logistikos vadovas verslui ir asmenims

Dirbant tarptautinio pervežimo srityje daugiau kaip dvidešimt metų, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi ne tik automobiliai ir keliai, bet ir pačių klientų poreikiai bei supratimas apie logistiką. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, su kuriuo susiduriu bendraujant su Lietuvos verslo atstovais bei asmenimis, planuojančiais siuntą į Angliją, susijęs su geografija. Nors atrodo, kad išvykimo ir atvykimo taškai – tai tik dvi vietos žemėlapyje, iš tikrųjų tai yra pagrindiniai varikliai, kurie lemia pervežimo kainą, trukmę ir, svarbiausia, siuntos saugumą.

Anglija (arba, tariant tiksliau, Didžioji Britanija, kaip sala) turi savitą logistinę specifiką. Po „Brexit“ pasaulis pasikeitė – pasienio kontrolės, muitinės procedūros ir nauji dokumentai tapo mūsų kasdieniu duonu. Tačiau fizinis judėjimas išlieka tas pats: reikia nuvežti krovinių iš taško A į tašką B. Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, aš išsamiai aptarsiu, kas reiškia pasirinkti teisingus išvykimo ir atvykimo taškus, kaip tai veikia praktiškai ir ką turi žinoti kiekvienas užsakant tokius paslaugas.

Svarbu suprasti, kad „išvykimo taškas“ – tai ne tik jūsų sandėlis ar namų durys. Tai visas procesas, prasidedantis nuo krovimo ir pasibaigiantis paties automobilio išvykimu iš Lietuvos ar kitos ES šalies. Tuo tarpu „atvykimo taškas“ Anglijoje – tai ne tik pirkėjo sandėlis Londone ar Mančesteryje. Tai yra jūrų uostas, kuris įvykdo muitinės formalumus, ir galutinis siuntos pristatymo adresas. Šių taškų derinimas lemia sėkmę.

Šiandieninėje rinkoje galima rasti begalę maršrutų variantų. Nuo tiesioginių tranzitų, kurie vairuotojui neleis nakių akių užmerkti 40 valandų (kas, beje, yra draudžiama ir saugumo normų), iki kompleksinių kombinuotųjų pervežimų, kur krovinys keliauja jūra ir vėliau keliu. Kaip ekspertas, visada sakau: brangiausia siunta nėra ta, kurios kaina didžiausia, o ta, kuri neatvyksta laiku arba pažeista. O tai priklauso būtent nuo to, kaip suformuluojami ir įgyvendinami išvykimo bei atvykimo taškai.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime techninius niuansus, padėsiančius jums išvengti nemalonumų ir pasiekti, kad jūsų verslas ar asmeninės siuntos pasiektų tikslą sklandžiai. Štai kas laukia toliau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kurie yra pagrindiniai išvykimo taškai Lietuvoje keliaujant į Angliją?

Dirbdamas šioje srityje ilgiau nei dvi dešimtmetis, galiu pasakyti, kad Lietuva turi gerai išvystytą „pajėvumo“ tinklą. Pagrindiniai išvykimo taškai nėra ribojami tik vienu miestu. Visgi, didžioji dalis krovininių transporto prasideda didžiuosiuose logistikos centruose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Vilnius ir Kaunas yra strateginiai mazgai dėl jų geografinės padėties centre. Čia daugelyje atvejų suformuojamos partijos (pavyzdžiui, kai kalbame apie dalinius krovinius arba LTL – Less than Truckload). Jei klientas iš Mažeikių ar Anykščių perduoda siuntą, dažniausiai ji pirmiausia atkeliauja į vieną iš šių miestų konsolidacijos sandėlių, kur yra sumontuojama į bendrą vagoną.

Klaipėda savo ruožtu turi ypatingą vaidmenį. Nors mes kalbame apie pervežimus į Angliją, Klaipėdos uostas dažnai tampa pradžios tašku importui iš Azijos ar Amerikos, kur toliau keliauja keliu į Britaniją. Taip pat, jei krovinys yra ypatingai didelis arba neįtelpantis į standartinį sunkvežimį, jūrų uostas gali būti vienintelis realus išvykimo taškas, naudojant ro-ro keltus tiesiai iš Klaipėdos (nors tokių tiesioginių maršrutų į Angliją yra ribotai ir jie brangūs).

Taigi, išvykimo tašką lemia ne tik jūsų adresas, bet ir krovinio tipas. Standartinės prekės dažniausiai išvyksta iš konteinerinių arba bendrųjų sandėlių Vilniaus ir Kauno pakraščiuose, kur yra patogu prijungti sunkvežimį.

2. Kokie yra populiariausi atvykimo taškai (uostai) Anglijoje ir kodėl jie svarbūs?

Anglija yra sala, todėl kiekvienas (išskyrus, žinoma, Eurotunelio atvejį) sunkvežimis turi atvykti į uostą. Mano patirtis rodo, kad pasirinkus teisingą uostą, galima sutaupyti ne tik valandų, bet ir didelės sumos pinigų.

Populiariausi atvykimo taškai yra šie: 1. Felixstowe: Didžiausias konteinerinis uostas šalyje. Jeigu jūsų siunta atkeliauja iš tolių šalių jūra ir turi būti perbraukta keliu, čia tikriausiai ji atsiras. Tačiau dėl didelio apkrovimo čia dažnai susidaro eilės muitinėje. 2. Dover: „Vartai į Europą“. Čia atvyksta dauguma keltų iš Kalė (Prancūzija) ir Dunkerko. Tai greičiausias atvykimo taškas, jei vairuotojas važiuoja iš žemyninės Europos dalies. Nuo Dover iki Londono – vos valandos kelias. 3. Immingham: Svarbiausias uostas šiaurės Anglijoje. Jeigu jūsų atvykimo taškas yra šiauriau Mančestero, Liverpulio ar Leedso, verta keliauti būtent čia. Tai leis išvengti ilgos važiavimo tranzitu per visą šalį. 4. Tilbury: Artimiausias Londonui uostas, dažnai naudojamas daliniams kroviniams, kurie vėliau platinami po sostinę.

1. Purfleet: Nors techniškai tai labiau terminalas, jis yra strategiškai svarbus daliniams kroviniams (groupage), nes čia yra didelių logistikos kompanijų sandėliai, iš kurių prekės pasiekia galutinius vartotojus.

Kaip ekspertas visada patariu: jei jūsų pirkėjas yra Škotijoje, neapsimokės vežti krovinių į Dover. Geriau rasti maršrutą per šiaurines uostas, tokias kaip Immingham arba net Hull.

3. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo ir atvykimo procedūras šiuose taškuose?

Prieš daugiau kaip 20 metų, kai pradėjau dirbti, siena tarp Anglijos ir Prancūzijos buvo formalumas. Vairuotojas tiesiog parodydavo paso ir važiuodavo toliau. Dabar, po „Brexit“, išvykimo ir atvykimo taškai tapo muitinės kontrolės zonomis.

Dabar, kai sunkvežimis išvyksta iš Lietuvos (ar bet kurios ES šalies), jis turi būti aprūpintas Export Accompanying Document (EX-A) arba Export Declaration. Tai įvyksta išvykimo taške – t.y., Lietuvoje, prieš išvažiuojant į užsienį. Be šio dokumento, krovinys neišvyks iš Šengeno zonos.

Atvykimo taške Anglijoje (uoste) vyksta Import Control System (ICS) procedūros. Vairuotojas turi pateikti „Pre-arrival declaration“ (įvykimo pranešimą). Jeigu dokumentai nėra tvarkingi arba trūksta EX-A numerio, krovinys gali būti sulaikytas uoste (paimtas į „Quarantine“ arba „Customs Hold“). Tai kelia papildomų išlaidų – laikymo mokesčiai uoste yra gana aukšti.

Mano patirtis rodo, kad dažniausia klaida daroma ne pačiame taške, o dokumentų ruošimo etape. Todėl išvykimo taškas dabar reiškia ne tik fizinį krovinių įkėlimą, bet ir virtualų „duomenų krovinių“ patvirtinimą muitinėje.

4. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) taškų pasirinkimas?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai dažnai supranta neteisingai. Jeigu jums reikia pervežti tik 3 paletęs iš Vilniaus į Londoną, jūsų atvykimo ir išvykimo taškai gali skirtis nuo tuų, kurie būtų pilnam vagonui.

Pilnas krovinys (FTL): Čia visai paprasta. Išvykimo taškas – jūsų sandėlis. Vairuotojas atvyksta, užkrauna, važiuoja tiesiai į paskirties tašką (pavyzdžiui, Birmingham sandėlį). Jokių tarpinių sustojimų (išskyrus keltą). Tai greičiausias ir saugiausias būdas.

Dalinis krovinys (LTL): Čia situacija kompleksiška. Jūsų išvykimo taškas yra tas pats (jūsų sandėlis), bet vėliau krovinys nukeliauja į konsolidacijos sandėlį (Lietuvoje ar Lenkijoje). Čia jis laukia, kol surinkomas pilnas sunkvežimis. Toliau sunkvežimis važiuoja į Angliją. Atvykimo taškais nebebus jūsų pirkėjo sandėlis. Pirmiausia sunkvežimis atvyksta į terminalą Anglijoje (pavyzdžiui, Northampton arba Corby), kur krovinys iškraunamas, perrikiuojamas ir tik tada perduodamas vietiniam kurjeriui pristatyti prie galutinio gavėjo.

Kodėl tai svarbu? Nes dalinio krovinio atveju „atvykimo taškas“ terminu gali būti vadinamas tik terminalas, o pristatymas iki durų („last mile“) yra atskira, papildoma paslauga, kuri užtrunka papildomai 1-2 dienas.

5. Kaip suformuluoti adreso reikalavimus, kad vairuotojas rastų tašką be problemų?

Esu matęs daugybę situacijų, kai vairuotojas sėdi Anglijos mieste ir negali rasti atvykimo taško, nes adresas nurodytas „kažkaip“. Anglijoje adresų sistema specifinė – čia nėra gatvių, būtų lengva rasti be numerio. Post kodas (Postcode) yra šventasis gralis.

Kad nukreipimas į atvykimo tašką būtų tobulas, turi būti nurodyta: 1. Post kodas: Tikslius koordinates nustato GPS. 2. Kontakto telefonas: Vairuotojas visada turi turėti galimybę paskambinti atsakingam asmeniui atvykimo vietoje. Anglijoje dažnai sunku įvažiuoti į pramonines zonas be leidimo arba kodų nuo vartų. 3. Specifiniai reikalavimai: Ar yra „loading bay“ (krovimo vieta su rampos)? Ar reikia specifios transporto priemonės (su „tail lift“ keltuvu)?

Jei atvykimo taškas yra gyvenamasis namas (pavyzdžiui, perkant baldus iš Anglijos), būtina iš anksto pasirūpinti leidimu stovėti sunkvežimiui. Anglijoje labai griežtai stebimi vietos statybos planai, ir didelis sunkvežimis gali gauti baudą už neteisingą stovėjimą prie privačių namų. Tokiu atveju atvykimo taškas gali būti netoliese esanti vieša aikštelė, iš kur prekės perkeliamos rankomis.

6. Ar galima keisti atvykimo tašką jau važiuojant (en route)?

Techniškai – taip, praktiškai – tai brangu ir sudėtinga. Po „Brexit“ kiekvienas krovinys turi savo deklaraciją, kurioje nurodytas galutinis atvykimo taškas (Consignee).

Jei važiuojant įvyksta klaida arba klientas pareikalauja vežti ne į Londoną, o į Bristolį, reikia: 1. Atšaukti originalią importo deklaraciją (arba ją koreguoti), kas kainuoja pinigų brokeriams. 2. Pakeisti galutinį gavėjo duomenis. 3. Jei krovinys jau buvo iškrautas terminale, reikia mokėti už pakartotinį krovimą.

Mano patirtis rodo, kad jei keitimas yra būtinas, geriau tai padaryti dar prieš išvykstant iš Lietuvos. Jei jau vairuotojas yra Anglijoje, toks paslaugos keitimas gali kainuoti nuo 100 iki 500 eurų priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Todėl visada patariu dvikart patikrinti adresus prieš patvirtinant užsakymą.

7. Kokios yra specifinės atvykimo vietos didžiuosiuose Anglijos miestuose (Londonas, Birmingemas, Mančesteris)?

Didmiesčiai turi savo „spąstus“, kuriuos turi žinoti tiek siuntėjas, tiek gavėjas.

• Londonas: Čia didžiausia problema – uždaros zona (Ultra Low Emission Zone – ULEZ) ir London Lorry Zone. Ne kiekvienas sunkvežimis gali važiuoti į miesto centrą. Jei jūsų atvykimo taškas yra Soho ar Westminster, gali tekti naudoti mažesnę transporto priemonę (7.5 t) ir perkrauti krovinį miesto pakraštyje. Be to, Londono eismo spūstys gali prailginti atvykimą kelias valandas.
• Birmingemas: Tai didelis pramoninis centras. Čia daug sandėlių yra „estate“ tipo zonose, kurios dažnai uždaros naktį. Jei vairuotojas atvyksta naktį, jis negali įvažiuoti ir turi laukti ryto. Todėl atvykimo laikas turi būti suderintas su darbo laiku.
• Mančesteris ir Liverpulis: Čia daug senesnės infrastruktūros sandėliai, siauresnės gatvės. Reikia ypatingai tiksliai nurodyti, ar sunkvežimis gali apsisukti.

8. Kaip vežimai iš aukcionų (automobiliai) veikia taškų pasirinkimą?

Tai atskira logistikos sritis. Lietuvoje labai populiaru pervežti automobilius iš Anglijos aukcionų (pvz., Copart, Manheim). Čia išvykimo ir atvykimo taškai yra griežtai reglamentuoti.

Išvykimo taškas Lietuvoje dažniausiai būna ne kliento kiemas, o specialus terminalas (pvz., Vilniuje ar Kaune), iš kurio automobiliai vėliau platinami, arba tiesiog kliento vietovėje, jei tai yra tiesioginis pervežimas.

Anglijoje situacija kita. Automobiliai turi būti pristatyti į aukciono sandėlį nurodytu laiku. Vėliau jie paimami ir vežami į jūrų uostą (paprastai Immingham, Killingholme arba Sheerness). čia jie yra įvedami į sisteminį pervežimą (važiuoja keliu į uostą, tą pačią dieną arba kitą dieną užkraunami į keltą į Klaipėdą arba Kopenhagą).

Svarbu nurodyti aukciono ID numerį (Lot number) ir „Cleared“ būseną.