Išvykimo ir atvykimo punktualumas kelionėms į Jungtinę Karalystę: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač tarp kontinentinės Europos ir Jungtinės Karalystės, vienas dažniausiai kylančių klausimų bei, galiausiai, pagrindinis kliento lūkesčio matmuo yra punktualumas. Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje esu matęs, kaip logistika pasikeitė nuo paprastų maršrutų iki sudėtingų grandinelių, kuriose kiekviena minutė turi savo kainą. Tačiau Jungtinė Karalystė (JK) visada išliko savitas atvejis. Geografinė padėtis (sala), istoriniai ryšiai ir, žinoma, „Brexit“ sukelti pokyčiai padarė šį maršrutą vienu reikliausiu, jei kalbame apie tikslius laikus.

Šiame straipsnyje nepasakysiu paprastų frazių apie tai, kad „laikas – pinigai“. Vietoj to, kaip praktikas, kuris tūkstančius kartų buvo ir siuntų, ir vairuotojų, bei klientų padėtyje, paaiškinsiu, kas iš tikrųjų lemia jūsų krovinio išvykimą ir atvykimą į JK. Suprasdami procesus, kurie vyksta už užuolaidų, galėsite geriau planuoti savo verslą ir mažiau nerimti dėl nenumatytų delsimų.

Svarbu suprasti, kad punktualumas – tai ne tik vairuotojo gebėjimas važiuoti greitai. Tai sudėtingas orkestro darbas, kuriam įtakos turi muitinės procedūros, meteorologinės sąlygos, keltų ir tunelių grafikai bei, žinoma, eismo intensyvumas. Dvidešimt metų patirtis mokė mane vieno: tikrasis profesionalumas pasireiškia ne tada, kai viskas vyksta pagal planą, o tada, kai planas keičiasi, ir mokėjimas tai valdyti lemia sėkmę.

Štai išsamus analizė ir atsakymai į klausimus, kurios dažniausiai užduoda klientai planuodami logistiką į Angliją, Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl kelionės į JK dažnai būna mažiau punktualios negu keliavimas po kontinentinę Europą?

Tai klausimas, kurį girdžiu beveik kasdien. Pagrindinė priežastis slypi fizinėje geografijoje ir valstybės sienoje. Kelionės po Europą, pavyzdžiui, iš Lietuvos į Vokietiją ar Prancūziją, dažniausiai vyksta be sustojimų pasienio punktuose – viskas vyksta Schengeno erdvėje. Tačiau Jungtinė Karalystė yra sala. Norint ją pasiekti, reikia persikelti per Lamanšą. Tai reiškia, kad maršrute visada yra „angas“ – keltas arba Eurotunelis.

Net jei vairuotojas atvyksta į uostą (Dover, Calais, Dunkirk) laiku, gali kilti nenumatyta situacija: blogos oro sąlygos jūroje, techninės keltų problemos, muitinės kontrolės paspartinimas ar netgi migrantų krizės, kurios kartai sukelia eiles prie pat uostų. Be to, pastaraisiais metais, po „Brexit“, pasienio kontrolė tapo daug griežtesnė. Išvykus iš Europos Sąjungos, JK taiko savo importo procedūras, kurios užtrunka ilgiau nei įprasta paprasta registruotuvė. Mano patirtimi, net ir 15–20 minučių delsa muitinėje gali priversti praleisti nurodytą keltą, o tai automatiškai stumia atvykimo laiką pirmyn keletą valandų.

2. Kaip „Brexit“ pasitiko įtakos išvykimo ir atvykimo grafikams?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikos pasaulyje, ir jaučiu tai kasdien. Anksčiau vairuotojas su pilnu priekabos krovininiu galėdava važiuoti be sustojimo. Dabar, nepaisant to, ar tai vyksta iš Lietuvos į JK, ar atgal, reikia atlikti muitinės deklaravimą.

Problema slypi ne tik pačiame deklaravime, kurį dabar atlieka brokeriai elektroniniu būdu, bet ir fizinėse patikrose. Jei deklaracijoje padaryta klaida arba trūksta kokių nors priedų (pvz., sanitarijos sertifikatų maistui), krovinys gali būti sulaikytas. Aš esu matęs atvejus, kai dėl neteisingai nurodyto HS kodo krovinys buvo užstrigęs Dover uoste dviem paras. Tokiu atveju jokių vairuotojo įgūdžių nebeužtenka – reikia laukti, kol dokumentai bus sutvarkyti. Tai tiesiogiai įtakoja atvykimo punktualumą. Todėl dabar, kaip niekada anksčiau, svarbu, kad dokumentai būtų parengti idealiai dar prieš išvykstant iš sandėlio.

3. Kokį vaidmenį vaidina keltų ir Eurotunelio rezervacijos laikai?

Dauguma klientų mano, kad jei vairuotojas atvyksta į uostą 15 minučių prieš valsčius, viskas vyks kaip laikrodis. Tačiau profesionalioje logistikoje taip nebebus. Keltų operatoriai (pvz., P&O, DFDS, Irish Ferries) ir „LeShuttle“ turi griežtas „check-in“ laiko apribojimas. Paprastai tai yra nuo 60 iki 90 minučių prieš išvykimą.

Jeigu vairuotojas užstrigs eisme prie Calais ir atvyks vėlai, rezervacija gali būti panaikinta. Tada reikia laukti vietos „stand-by“ eilėje, kas gali trukti valandas. Kaip ekspertas, visada patariu savo klientams planuoti išvykimą taip, kad vairuotojas uoste būtų bent 2 valandas prieš numatomą persikėlimą. Tai užtikrina, kad net ir esant nedideliems eismo užstrigimams, krovinys išvyks pagal grafiką. Punktualumas čia priklauso ne nuo greičio, o nuo atsargumo.

4. Ar eismo spūstys JK (pvz., Londonas, M25 automagistralė) gali smarkiai paveikti atvykimo laiką?

Absoliučiai taip. Jungtinės Karalystės kelių tinklas, ypač pietryčių Anglijoje, yra vienas intensyviausių Europoje. Automagistralė M25, kuri aptarnauja Londoną ir jo apylinkes, yra žinoma kaip „didysis britų žiedas“, tačiau vairuotojai ją dažnai vadina „didžiuoju britų stovėjimo aikštele“.

Net jei krovinys turi būti pristatytas ne į Londoną, o į šiaurės Angliją ar Velsą, M25 yra neišvengiamas ruožas. Vakariniame rytų (rush hour) metu, kuris JK gali trukti ir po 4 valandas (nuo 7:00 ryto iki 9:30 ir nuo 16:00 iki 19:00), judėjimas gali sustoti visiškai. Aš turiu omenyje atvejus, kai paskutiniai 100 mylių (apie 160 km) trukdavo tiek pat, kiek pirmieji 1000 km per Europą. Be to, Dartford Crossing (mokamas tunelis/tiltas per Temzė) taip sukuria didžiules spūstis. Planuodami pristatymą JK, visada turėkite omenyje, kad paskutinės kelionės etapas gali būti neprognozuojamas, todėl „just-in-time“ (tik laiku) pristatymo modelis čia yra labai rizikingas.

5. Kas vyksta, jei klientas vėluoja susirinkti krovinį išvykimo metu?

Tai dviejų ašmenų kalvis. Dažnai klientai kaltuoja transporto kompaniją už vėlavimą, tačiau statistika rodo, kad apie 30% atvejų vėlavimai prasideda tiesioginėje krovinio vietą. Jei vairuotojas atvyksta į paskirtą vietą, o sandėlis dar nebuvo paruošęs prekių arba buvo nurodytas neteisingas adresas, pradedamas laikmačio sukimasis.

Vairuotojų darbo laiką reglamentuoja griežti ES ir JK taisyklės (tachografas). Vairuotojas gali vairuoti tik 9 valandas per dieną (su išimtimis iki 10 valandų 2 kartus per savaitę). Jeigu dėl kliento kaltės vairuotojas praleidžia 2 valandas laukdamas pakrovimo, jo vairavimo laikas gali baigtis anksčiau, nei jis pasieks uostą. Tada jis privalo sustoti poilsio (45 minučių pertrauka arba 9 valandų miegas). Tai reiškia, kad krovinys gali „užmigti“ vietoje iki ryto. Tokiu atveju punktualumo praradimas yra tiesioginis dėmesio trūkumo pakrovimo etape rezultatas. Mano patarimas: pasirūpinkite, kad krovinys būtų paruoštas dar prieš vairuotojo atvykimą.

6. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas įtakoja atvykimo tikslumą?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta ne specialistai. Tarptautiniai vairuotojai naudoja skaitmeninius tachografus, kurie neleidžia jums „nukrypti“ nuo taisyklių. Jeigu maršrutas iš Lietuvos į JK trunka 3-4 dienas, kiekviena valanda yra suskaičiuota.

Jeigu pirmąją dieną kelyje įvyko avarija ar didelė spūstis, vairuotojas gali prarasti kritinį laiką. Kadangi negalima vairuoti daugiau leidžiamo, jis privalo sustoti. Pavyzdžiui, jei jis turi važiuoti 4 valandas, o dėl spūsčių jis praleido 1 valandą stovėdamas, jam liko mažiau laiko nuvažiuoti atstumą iki poilsio vietos. Tai sukelia „snail ball“ efektą – vėlavimas kaupiasi kaip sniego kamuolys. Patirtis rodo, kad geriausias būdas išlaikyti punktualumą yra realus grafiko planavimas, įtraukiant bent 2-3 valandų rezervą kiekvienai dienai neeilinėms situacijoms.

7. Kokios yra pagrindinės techninės problemos, kurios gali atidėlioti krovinį?

Technika yra technika, ir ji geda. Tačiau kelionėse į JK yra vienas specifinis niuansas – techninė apžiūra. JK transporto priemonių techninės apžiūros standartai skiriasi nuo europinių. Jei sunkvežimis atvyksta į JK ir techninės būklės inspektoriaus (DVSA) nuomone, yra pažeidimų (pvz., padangų protektoriaus gylis, stabdžių veikimas), transporto priemonė gali būti sustabdyta „už raudonųjų vartų“.

Tai reiškia, kad krovinys negali tęsti kelionės, kol trūkumai nebus pašalinti. Tai ne tik sukelia didelius vėlavimus, bet ir kainuoja brangiai. Be to, paprastos techninės gedimai, tokie kaip pneumatikos (oro) sistemos skysčio nutekėjimas arba elektros problemos su šaldymo agregatu (jei vežamas šaldytas krovinys), gali nutraukti kelionę viduryje. Dvidešimt metų patirtis mokė, kad reguliari techninė priežiūra prieš išvykstant yra geriausia draudimas nuo vėlavimų.

8. Ar oras tikrai daro tokią didelę įtaką, kaip sakoma?

Žinoma, ypač kai kalbame apie jūros pervežimus. Lamanšas (English Channel) gali būti labai rūstus. Nors keltai yra dideli, tačiau esant stipriam vėjui (dažnai pasitaikančiam žiemą), keltų operatoriai gali atšaukti išvykimus dėl saugumo.

Esu patyręs situacijų, kai dėl audros keltai nebuvo išvykę 12 valandų. Tai sukuria „efektą domino“ – vėluoja ne tik tas vienas krovinys, bet ir visi kiti, kurie turėjo važiuoti tuo pačiu keltu vėliau. Tuo tarpu Eurotunelis yra mažiau jautrus orui, tačiau jis taip pat gali būti uždaromas dėl gaisro ar saugumo pratrenkimų. Be to, žiemos metu JK keliai gali būti uždengti sniego, o drėgnumas sukelia rūką, kuris stipriai sulėtina eismą. Oras yra tas veiksnys, kurio negalime kontroliuoti, todėl visada turime turėti planą B.

9. Kaip tiksliai yra apskaičiuojamas atvykimo laikas (ETA)?

ETA (Estimated Time of Arrival) – tai ne spėjimas iš stiklo rutulio, o skaičiavimas, grindžiamas taisyklėmis. Mes įtraukiame: 1. Atstumą. 2. Leidžiamą maksimalų greitį (skirtingose šalyse jis skiriasi, pvz., JK sunkvežimiams dažnai ribojamas iki 60 mph/96 km/h). 3. Būtiną poilsio laiką (pagal tachografą). 4. Keltų/tunelio tvarkaraštį. 5. Išskirtinį laiką (krovinio įkėlimas/iškėlimas, muitinė).

Tačiau, kaip minėjau, tai yra prognozė. Profesionalus logistikos ekspertas niekada nesakys klientui „mes būtent 14:00“ jei yra rizika. Mes sakome „tarp 14:00 ir 16:00“. Pastaruoju metu naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums sekti vairuotoją realiu laiku ir koreguoti ETA klientui, kai tik matome, kad vairuotojas sustojo eisme arba greičiau įveikė tam tikrą ruožą. Tai leidžia išlaikyti aukštą pasitikėjimo lygį, net jei ir įvyka nedidelis vėlavimas.

10. Ką klientas gali padaryti, kad padidintų savo siuntos punktualumą?

Geriausias klientas yra tas, kuris yra partneris. Yra keletas konkrečių veiksmų, kuriuos klientas gali atlikti, kad padarytų mūsų darbą efektyvesnį: * Dokumentų tvarka: Užtikrinkite, kad visi prekių sąrašai (packing list), faktūros ir, svarbiausia, EORI numeriai yra teisingi ir pateikti iš anksto. * Pakavimas: Krovinys turi būti užfiksuotas ant paletės arba kruopščiai supakuotas, kad jis neišsiristyktų kelyje. Jei vairuotojas turi praleisti valandą tvarkydamas kliento supakuotą krovinį, tai laikomas jo vairavimo laiku. * Sandėlio pasiruošimas: Jei žinote, kad vairuotojas artėja, pasirūpinkite, kad krautuvai būtų paruošti. * Realūs lūkesčiai: Supraskite, kad kelionė į JK nėra ta pati kaip važiavimas į parduotuvę gatvės gale. Suteikite pakankamai laiko rezervo savo planams.

Dirbdami kartu, mes galime išvengti 90% nenumatytų vėlavimų, kurie dažniausiai kyla ne dėl kelių, o dėl organizacinių trikčių.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo punktualumas kelionėms į Jungtinę Karalystę nėra tik klausimas apie tai, kaip greitai gali važiuoti sunkvežimis. Tai kompleksinė užduotis, reikalaujanti gero žinojimo, patirties ir tikslaus planavimo. Mano dvidešimt metų patirtis šioje srityje įrodė, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne idealiose sąlygose (kurių tiesiog nėra), o oje gebėjime valdyti rizikas ir bendrauti.

Nors „Brexit“, pasienio kontrolės, meteorologinės sąlygos ir eismo spūstys yra nevaldomi veiksniai, profesionali transporto kompanija visuomet sugebes su jais susidoroti su minimaliais nuostoliais klientui. Raktas į ramybę – tai kompetentingas brokerių darbas, techniškai tvarkinga technika ir, svarbiausia, atviras ir sąžiningas ryšys tarp logistikos poskyrio ir kliento.

Jei ruošiatės siuntai į JK, pasitikėkite savo pervežėju, bet ir būkite atsargūs: planuokite savo verslo procesus su nedideliu laiko rezervu. Tada net ir esant didžiausioms Lamanšo audroms ar Dover uosto eilėms, jūsų verslas nebus stabdomas, o punktualumas liks aukštame lygmenyje, į kurį ir siekiame. Logistika – tai ne tik prekių pervežimas, tai pažadų pristatymas laiku, ir šiuo atžvilgiu JK keliai moko mus kantrybei ir tikslumui kaip niekas kitas.