Išvykimo ir atvykimo punktai į Angliją ir atgal: Visiškas logistikos vadovas

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis met�, tenka stebėti, kaip pasikeičia geopolitinės žemėlapiai ir kaip jie įtakoja mūsų kasdienybę. Vienas iš aktyviausių ir sudėtingiausių maršrutų visada buvo jungtis tarp Lietuvos (ir viso Baltijos regiono) bei Jungtinės Karalystės. Nors „Breksitas“ sukėlė daugiau nei vieną bangą biurokratijos, fizinis krovinių judėjimas neapsistojo – tiesiog tapo reikalinga gilesnė žinių ir planavimo giluma.

Klientai, dažnai susidūrę su poreikiu gabenti krovinius į Angliją ir atgal, kyla klausimas: kodėl vieną kartą krovinius vežame per vieną uostą, o kitą – per visai kitą? Kodėl atvykimo punktai skiriasi priklausomai nuo to, ar tai pilna sunkvežimio pavara, ar dalinis krovinių gabenimas? Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, kaip veikia išvykimo ir atvykimo punktų sistema, kad Jūsų verslas galėtų veikti sklandžiai be nereikalingų nustatymų.

Įvadas

Logistika – tai ne tik vairuotojas vairuojantis sunkvežimį. Tai sudėtingas mechanizmas, kur kiekvienas ratukas turi suktis vienu metu. Kai kalbame apie maršrutą „Lietuva – Anglija“, turime omenyje ne tik fizinį atstumą, kuris siekia apie 2000 kilometrų viena kryptimi, bet ir specifinius „siaurusjaučius“, kuriuos privaloma praeiti. Šie siaurajaučiai yra uostai ir terminalai, vykstantys žemyninės Europos ir Britų salų pakrantėse.

Svarbiausia suprasti, kad Anglija (ir Jungtinė Karalystė apskritai) yra sala. Tai reiškia, kad nėra tiesioginio kelio, kurį galėtume važiuoti nuo Vilniaus iki Londono neperstodami. Visada reikalingas persikėlimas jūra. Šis persikėlimas ir lemia pagrindinius išvykimo bei atvykimo punktus.

Per pastaruosius 20 metų šie punktai keitėsi. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pasienio kontrolė buvo formalumo reikalas. Dabar, po „Breksito“, kiekvienas išvykimo ir atvykimo punktas tampa ir muitinės kontrolės vieta, kurioje turi būti pateikti visi tinkami dokumentai (pvz., išankstinės deklaracijos, saugumo ir saugumo deklaracijos).

Straipsnyje aptarsime pagrindinius maršrutus, pradedant nuo Klaipėdos ir kitų Lietuvos išvykimo vietų, baigiant didžiaisiais Britų uostais, tokiais kaip Doveris, Imingamas ar Tilbury. Mes taip pat pažvelgsime į tai, kaip pasirinkimas tarp keltų ir Eurotunelio veikia Jūsų krovinių pristatymo laiką ir išlaidas. Suprasdami šią sistemą, Jūs galėsite geriau planuoti savo tiekimo grandines ir išvengti nereikalingų delayjų (delėjų) arba papildomų sandėliavimo išlaidų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt dažniausiai klientų užduodamų klausimų apie krovinių pervežimo punktus į Angliją ir atgal. Ši informacija parengta remiantis daugiamete praktika ir dabartine logistikos situacija.

1. Kurie yra pagrindiniai išvykimo punktai iš Lietuvos vykstant į Angliją?

Iš Lietuvos krovinių pervežimas į Angliją prasideda ne jūrų uostuose, o Jūsų sandėlyje ar gamykloje. Tačiau kalbant apie logistinius mazgus, iš kurių krovinys išvyksta į užsienio maršrutą, svarbu atskirti dvi pagrindines kryptis.

Pirma, tai Klaipėdos uostas. Jei krovinys yra gabenamas jūrų konteineryje (Sea Freight), jis patenka į Klaipėdą, kur užkraunamas į keltą, plaukiantį tiesiai į Angliją (pvz., į Hull arba Imingham uostus) arba per transito uostus (pvz., Roterdamą, Brugę). Šis kelias dažnai pasirenkamas dideliems, nestandartiniams kroviniams, kai laikas nėra kritinis svarstyklių.

Antroji ir populiariausia kryptis – sąlyginis „sausumos“ išvykimas. Čia sunkvežimiai išvyksta tiesiogiai iš Jūsų įmonės arba iš vieno iš Lietuvos terminalų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) ir važiuoja autostradomis per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Belgiją link jūros. Tokiu atveju išvykimo punktas – tai konkreti vieta, kurioje vairuotojas užkrauna krovinį, tačiau techninis „išvykimas“ į salą įvyksta vėliau – viename iš žemyninės Europos uostų (pvz., Calais, Zeebrugge, Rotterdamas arba Hook of Holland).

Kaip ekspertas rekomenduoju: jei gabenate mažesnius kiekius (dažniausiai tai daliniai kroviniai arba grupiniai siuntiniai), greičiau ir pigiau naudoti kelių transportą su perėjimą per Lamanšo sąsiaurį. Jei krovinys užima pilną sunkvežimio pavara (FTL – Full Truck Load), taip pat dažniau pasirenkame keltus ar tunelį, o ne jūrų konteinerius iš Klaipėdos, kadangi tai leidžia greičiau pristatyti prekes tiesiai į paskirties vietą.

2. Kurie yra populiariausi atvykimo punktai Anglijoje (JK) ir kuo jie skiriasi?

Anglijoje yra keletas pagrindinių „vartų“, pro kuriuos patenka kroviniai iš Europos. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur Jums reikia pristatyti prekes, ir kokio tipo transportą naudojate.

• Doveris (Dover): Tai seniausias ir užimiausias keleivių ir krovinių uostas. Jis yra arčiausiai žemyninei Europai (atstumas nuo Prancūzijos Calais uosto mažiausiai). Čia atvyksta dauguma keltų iš Calais ir Dunkerque. Doveris idealus, jei Jūsų paskirties vieta yra pietryčių Anglijoje (Londonas, Šiaurės rytai). Tačiau dėl didelio srauto čia dažnai susidaro eilės, ypač po „Breksito“, kai reikia praeiti muitinę.
• Folkestone (Eurotunelis): Techniškai tai ne uostas, o terminalas, pro kurį vairuotojai važiuoja traukiniu po Lamanšo sąsiauriu. Atvykimas į JK čia vyksta labai greitai (35 min. kelionė), o terminalai yra labai modernūs. Tačiau čia negali važiuoti visi tipai transporto priemonių (pvz., kai kurios pavojingos medžiagos arba ypatingai aukšti kroviniai gali būti apriboti).
• Imingamas (Immingham) ir Hull: Šie uostai yra šiaurės rytų Anglijoje. Juos dažniau aptarnauja keltai iš Belgijos (Zeebrugge) ar Olandijos (Roterdamas). Jei Jūsų sandėlis yra šiaurės Anglijoje (Šefildas, Mančesteris, Leidas), pristatyti pro šiuos uostus gali būti ekonomiškiau, net jei kelionė keltu trunka ilgiau nei per Doverį. Taip pat šie uostai yra svarbūs, jei gabenate krovinius iš Klaipėdos jūra.
• Felixstowe ir Tilbury: Tai didžiausi konteinerių uostai rytinėje Anglijoje. Juos daugiausia naudoja jūrų logistika, tačiau ir keltai iš žemyninės Europos tenka (pvz., iš Vokietijos Cuxhaven arba Olandijos). Šie punktai strategiškai patogūs klientams, esantiems rytinėje Anglijoje ar netoli Londono.

3. Kaip „Breksitas“ pakeitė procedūras išvykimo ir atvykimo punktuose?

Prieš „Breksitą“ sunkvežimis važiuodamas pro Doverį ar Eurotunelį dažnai tiesiog pravažiuodavo per vartus be sustojimo. Dabar situacija radikaliai pasikeitė. Dabar kiekviename išvykimo punkte (žemyninėje Europoje) ir atvykimo punkte (Anglijoje) vyksta formalumai.

Svarbiausias dalykas – Pre-arrival notifications (išankstiniai pranešimai). Prieš išvykstant iš Lietuvos, mūsų logistikos skyrius turi pateikti deklaracijas JK muitinės sistemose (pvz., GVMS arba CTC). Jei deklaracijos nėra patvirtintos, vairuotojas negali įvažiuoti į keltą ar tunelį.

Atvykimo punktuose (pvz., Doveris) dabar veikia „inland border facilities“ – vidinės pasienio kontrolės punktai. Kai kurie kroviniai (ypač gyvūninės kilmės produktai) turi būti patikrinti fiziškai specialiuose terminaluose (pvz., Sevingtonas netoli Ašfordo). Tai reiškia, kad atvykimo punktas nebėra tiesiog vieta, kur išlipame iš kelto – tai vieta, kur gali tekti laukti kelias valandas, kol muitininkai patikrins dokumentus.

Mano patirtis rodo, kad dabar būtina planuoti papildomą laiko rezervą – bent 2–4 valandas atvykimo punktuose, net jei visi dokumentai tvarkingi. Taip pat reikia nepamiršti, kad vairuotojams dabar reikalingi speciali leidimai (pvz., Kent Access Permit, jei važiuojama pro Kento grafystę), kadangi tai tam tikros „kvotos“ įvažiavimą į šią regioną.

4. Ką reiškia grupiniai siuntiniai (LTL) ir kaip jie keičia atvykimo punktą?

Kai klientas siunčia tik kelias paletes (LTL – Less than Truck Load), logistika darosi sudėtingesnė. Tokiu atveju sunkvežimis nėra skirtas vienam klientui. Jis surenka krovinius iš keleto Lietuvos (arba Baltijos) įmonių, važiuoja į Angliją, tačiau atvykimo punktas Anglijoje nėra galinis kliento sandėlis.

Čia įsijungia konsolidacijos terminalai (Hubai). Pavyzdžiui, sunkvežimis atvyksta į Didžiosios Britanijos (pvz., į Midlands regioną) didelį konsolidacijos sandėlį. Ten krovinys iškraunamas, perkuojamas (jei reikia) ir vėl pakraunamas į vietinį (mažesnį) sunkvežimį, kuris jau veža prekę tiesiai prie vartų („Door-to-Door“).

Tokiu atveju „Atvykimo punktas“ Jums, kaip klientui, yra Jūsų sandėlio kiemas, tačiau logistiniu požiūriu krovinys keliauja per tarpinį mazgą. Tai prailgina pristatymo laiką (papildoma 1–2 dienos), bet žymiai sumažina kainą, nes Jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį.

Svarbu žinoti: jei siunčiate grupinius siuntinius, reikia tiksliai suprasti, kur yra toks hubas. Jei Jūsų pirkėjas yra Škotijoje, o krovinys atvyksta į Londono hubą, vietinis pristatymas gali kainuoti brangiau ir užtrukti ilgiau. Todėl kartais verta rinkti tokius logistikos partnerius, kurie turi hubus šiauriau (pvz., netoli Mančesterio).

5. Kodėl kartais renkiamasi keltai, o kartais Eurotunelis?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų planuojant maršrutą. Abu variantai turi savus privalumus ir trūkumus, kurie tiesiogiai paveikia išvykimo ir atvykimo punktus.

Keltai (Ferry): * Privalumai: Vairuotojas gali išlipti iš sunkvežimio, pailsėti, pavalgyti, miegoti kajutėje. Tai labai svarbu, jei kelionė ilga. Taip pat keltai dažniau plaukioja į šiaurinius uostus (Hull, Imingham), kas gali būti arčiau galinio paskirties taško. * Trūkumai: Kelionė trukia ilgiau (1,5–4 valandos, priklausomai nuo maršruto). Keltų tvarkaraštiai gali būti paveikti oro sąlygų (audros), nors retai kada atšaukiami visiškai. * Atvykimo punktai: Doveris, Hull, Harwich, Port of Tilbury, Imingamas.

Eurotunelis (Le Shuttle): * Privalumai: Greitis. Kelionė po sąsiauriu trunka tik 35 minutes. Dažnas kursavimas (kas 15–20 minučių). Nėra jūros ligos rizikos. * Trūkumai: Vairuotojas turi likti sunkvežimyje visą kelionės metu (nors gali išlipti į traukinio vagoną, bet tai nėra tokia pat patogu kaip keltų kajutė). Yra griežti apribojimai dėl pavojingų krovinių (ADR). * Atvykimo punktai: Folkestone (iškėlimas).

Kaip praktikas sakau: jei skubate ir krovinys yra standartinis, renkamės tunelį. Jei krovinys reikalauja ilgesnio poilsio vairuotojui arba einate į šiaurę, keltai gali būti efektyvesnis sprendimas.

6. Kaip veikia grįžimas iš Anglijos atgal? Ar tas pats maršrutas?

Grįžimas (Import į Lietuvą) dažnai vyksta tas pačiu maršrutu, tačiau yra vienas esminis niuansas – užpildymas (Backload).

Sunkvežimui, kuriuo atvežame prekes į Angliją, ekonomiškai nepelninga važiuoti tuščiu atgal. Todėl mūsų brokeriai Anglijoje ieško grįžtamų krovinių. Tai gali pakeisti išvykimo punktą Anglijoje. Pavyzdžiui, jei atvežėme krovinį į Londoną, o grįžtamą krovinį radoime Mančesteryje, vairuotojas turi važiuoti į šiaurę, užkrauti ir tik tada grįžti į žemyninę Europą.

Taip pat, grįžtant, keičiasi muitinės procedūros. Jei išvykstant iš Lietuvos mes deklaravome eksportą, tai grįžtant mes (arba mūsų partneriai Anglijoje) turi deklaruoti eksportą iš JK pusės. Vėliau, atvykus į Lietuvą (arba perėjus Lenkijos-Lietuvos ribą), deklaruojamas importas į ES.

Svarbu: jei Jūsų krovinys yra pavojingas (pvz., degalai), rasti grįžtamą krovinių gali būti sudėtingiau dėl griežtesnių reikalavimų, todėl tokiu atveju maršrutas gali būti planuojamas kaip „one-way“ su užpildymu kitu tipu krovinių, jei leidžia techninės specifikacijos.

7. Kokius dokumentus reikia turėti išvykimo ir atvykimo punktuose?

Dokumentų tvarka yra „širdis“ sėkmingam pervežimui. Be jų, krovinys gali būti užstrigęs pasienyje dienomis.

• CMR konosamentas: Pagrindinis vežimo dokumentas kelių transportu. Jame nurodomas siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas ir svoris.
• Prekių deklaracijos (EX1, EX2 ir t.t.): Muitinės dokumentai, patvirtinantys, kad prekės išvežtos legaliai.
• ENS (Entry Summary Declaration): Saugumo deklaracija, kuri turi būti pateikta JK institucijoms prieš krovinio atvykimą.
• Papildomi sertifikatai: Jei gabenate maisto produktus, reikalingi veterinarijos sertifikatai (EHC). Jei medžiagas – REACH sertifikatai ir pan.

Išvykimo punktuose (ypač Lamanšo sąsiaurio uostuose) sistemos automatiškai patikrina, ar ENS deklaracija yra gavusi „Green“ (žalią) šviesą. Jei „Red“ (raudoną), sunkvežimis nukreipiamas į papildomą patikrą. Todėl mūsų užduotis – užtikrinti, kad visi duomenys būtų įvesti be klaidų dar prieš išvykstant iš Lietuvos.

*8. Kaip atvykimo punktas įtakoja galutinę pristatymo kainą klientui?