Išvykimo ir atvykimo laikai reguliariai į Angliją: Visiškas vadovas ir logistinių procesų analizė

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių krovinių pervežimų srityje, vienas dažniausiai užduodamų klausimų, išgirstų tiek iš didelių prekybos centrų logistikos vadovų, tiek ir iš mažų Lietuvos verslininkų, yra susijęs su laiku. Ne tik su tuo, kiek kainuoja pervežimas, bet ir, kas tiksliai lemia tą, kai krovinys išvyksta iš Vilniaus ar Klaipėdos ir pasiekia galutinį paskirties tašką – būtinai Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar net toliau į šiaurę esančius Škotijos miestus.

Anglija (arba tiksliau – Jungtinė Karalystė) nuožopniai išsiskiria savo geografine padėtimi. Kadangi tai yra sala, logistika čia tampa savotišku „praeities ir ateities“ sinteze. Vieni seniausių ir patikimiausių kelių susisiekia su pažangiausiomis jūrų pervežimo technologijom. Tačiau, nepaisant to, kad maršrutai į Angliją yra įgudę kaip savo delnus ir vadinami „reguliariais linijomis“, laiko sąvoka čia vis dar išlieka reliatyvi.

Reguliarūs reisai į Angliją – tai ne tiesiog tvarkaraštis, kurį galima patikrinti geležinkelio stotyje. Tai gyvas organizmas, priklausantis nuo orų sąlygų La Manšo sąsiauryje, muitinės procedūrų „Dover“ uoste, eismo įvykių Vokietijos automagistralėse ir, žinoma, nuo Briuselio biurokratinių sprendimų po „Brexit“. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja išvykimo bei atvykimo laikai, ko tikėtis siuntiant prekes ir kaip suprasti tą „juodąją dėžę“, vadinamą tranzito laiku.

Mūsų tikslas – suteikti jums ne tik sausus skaičius, bet ir gilią supratimą, kas vyksta „po gaubtu“, kad jūsų verslo planavimas būtų kuo tikslnesnis ir mažiau pažeidžiamas išorinių aplinkybių.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamią atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus apie krovinių pervežimo laiką į Angliją seką. Šie atsakymai paremti ilgamete praktika ir analize.

1. Kas tiksliai lemia išvykimo laiką iš Lietuvos, jei reisas yra reguliarius?

Reguliarus reisas nereiškia, kad jis išvyksta kiekvieną dieną tą patį laiką, nepaisant aplinkybių. Profesionalioje logistikoje „išvykimo laikas“ – tai ne momentas, kai sunkvežimis užketuri variklį, o momentas, kai baigiamas krovinio surinkimas ar konsolidacija (kai kalbame apie dalinius krovinius).

Esu dirbęs su įmonėmis, kurios mano, kad jei užsakymas padarytas antradienį, tai sunkvežimis turi išvykti trečiadienį. Tačiau realybėje tokio tipo maršrutuose (Lietuva – Anglija – Lietuva) yra vadinamasis „langas“. Pavyzdžiui, mūsų komanda paprastai surinkia krovinius iki ketvirtadienio vidurdienio. Tik tada, kai žinome tikslų svorį ir tūrį, galime priskirti vairuotojui konkretų išvykimo laiką, dažniausiai tai būna ketvirtadienio vakaras arba penktadienio rytas. Tai leidžia optimizuoti maršrutą taip, kad vairuotojas laiku pasiektų uostą (pavyzdžiui, Kalė ar Duisburgą) iki keltų išvykimo. Taigi, išvykimą lemia ne kalendorius, o krovinio paruošimo ciklas ir keltų tvarkaraščiai.

2. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos didžiųjų miestų iki Anglijos sandėlių?

Vidutinis tranzito laikas, kurį nustatome savo sutartyse, svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tačiau čia būtina atskirti vairuotojo vairavimo laiką nuo kalendorinių dienų.

Atstumas nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800–1900 km. Sunkvežimis, laikydamasis poilsio režimų (tachografo duomenys), šį atstumą įveikia maždaug per 30–35 valandų grynojo vairavimo. Tačiau reikia pridėti: 1. Laiką, skirtą kroviniui įkelti Lietuvoje (pavėluoti klientai gali uždelsti išvykimą 4–6 valandomis). 2. Laukimą uoste (prieš išplaukiant). 3. Patį persikėlimą per sąsiaurį (1,5–2 valandos). 4. Iškrovimą Anglijoje (jei tai yra dalinis krovinys, gali užtrukti pusę dienos). 5. Muitinės procedūras po „Brexit“.

Todėl, jei sunkvežimis išvyksta penktadienį, Anglijoje jis dažniausiai būna sekmadienio vakare arba pirmadienio ryte. 3–4 dienų tarpas yra standartas, kai viskas vyksta sklandžiai.

3. Kaip „Brexit“ pakeitė atvykimo laikus į Angliją?

Tai, galima sakyti, revoliuciją padarė faktorius. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, sienos kirtimas „Dover“ ar „Folkestone“ buvo formalumas – vos keli sekundžių sustojimas. Dabar situacija pasikeitė drastiškai.

Dabar, prieš išvykstant iš žemyninės Europos dalies, turi būti pateikta „Pre-boarding“ deklaracija (galiojanti ES išvežimui). O atvykus į Angliją, krovinys turi praeiti importo muitinę. Jei dokumentai (pvz., comercial invoice, pakavimo sąrašas) yra neteisingai užpildyti arba trūksta EORI numerio, sunkvežimis gali būti sulaikytas muitinės terminaluose (pvz., „Sevington“ ar „Newhaven“). Panašu į situaciją, kai lekiate į lėktuvą, bet užmiršote pasą. Tokios delsos gali užtrukti nuo kelias valandų iki kelių dienų. Mano patirtis rodo, kad gerai paruošti dokumentai šiuo metu yra svarbesni už greitą vairuotoją.

4. Kodėl kartais atvykimas vėluoja, nors išvykimas buvo laiku?

Logistikoje mes vadovaujamės principu „nuo stabdžių – prie dujų“, bet realybėje dažniausiai tenka važiuoti „nuo dujų – prie stabdžių“. Vėlavimai dažniausiai susiję su neprognozuojamais aplinkybėmis:

• Eismo įvykiai: A1 magistralė Anglijoje arba A16 Prancūzijoje – tai mūsų nuodingiausi maršrutai. Vien avarija gali sustabdyti eismą ir 6–8 valandoms.
• Orai: La Manšo sąsiauryje dažnai būna stiprūs vėjai. Jei vėjas viršija tam tikrą greitį, keltai nustoja plaukioti. Vairuotojai gali praleisti išvykimą ir laukti dieną ar dvi uoste.
• Techninės būklės: Nors 20 metų patirtis moko prižiūrėti techninę būklę, gumos plyšimas ar sunkvežimio gedimas gali nutikti bet kur.

Todėl visada konsultuodamas klientus sakau: planuokite prekių atvykimą su 1–2 dienų rezervu, ypač jei prekės skirtos svarbiems projektams ar pardavimams.

5. Ar savaitgalis įtakoja pristatymo laiką Anglijoje?

Taip, ir tai labai svarbu. Europos Sąjungoje yra griežti apribojimai sunkvežimių eismui savaitgaliais (ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje). Jei mūsų vairuotojas vėluoja ir nepraspena sienos iki šeštadienio vidurdienio, jis gali būti priverstas stabdyti iki sekmadienio vakaro.

Be to, Anglijoje dauguma sandėlių ir parduotuvių priima krovinius tik darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio, 8:00 iki 17:00 valandų). Nors vairuotojas gali atvykti į Angliją šeštadienį, jis negali iškrauti krovinio, jei gavėjas nedirba. Tokiu atveju pristatymas užfiksuojamas tik pirmadienį. Kartais įmanoma susitarti dėl „priešrakinio“ (off-load) pristatymo, bet tai kainuoja papildomai ir ne visada įmanoma dėl saugumo taisyklių.

6. Kaip veikia keltų (Eurotunnel) tvarkaraščiai į atvykimo laiką?

Tai vienas svarbiausių elementų. Reguliarūs reisai į Angliją dažniausiai vyksta per keltus (Dover-Calais, Dover-Dunkirk, Hull-Rotterdam arba „Eurotunnel“ – geležinkelio tunelis po sąsiauriu).

Keltai turi griežtą tvarkaraštį. Jei vairuotojas pavėluoja į uostą net 15 minučių, bilietas gali būti anuliuotas, ir jam reikės laukti kito reiso, kuris gali būti tik po 3–4 valandų. Šias laiko sąnaudas privalome įtraukti į bendrąjį tranzito laiką. Patyręs logistikos ekspertas visada planuoja išvykimą taip, kad vairuotojas uoste būtų mažiausiai 2 valandas iki išvykimo, nes ten taip pat reikia eiti per migrantų kontrolę (Calais migrantų krizų fone) ir saugumo patikrą.

7. Kokios yra pagrindinės išvykimo dienos iš Lietuvos į Angliją?

Dauguma logistikos kompanijų, įskaitant mūsų partnerius, nustato pagrindines išvykimo dienas dėl apkrovos optimizavimo. Paprastai tai yra: * Ivykimas iš Lietuvos: Ketvirtadienis, Penktadienis. * Atvykimas į Angliją: Sekmadienis, Pirmadienis. * Išvykimas iš Anglijos: Antradienis, Trečiadienis. * Atvykimas į Lietuvą: Ketvirtadienis, Penktadienis.

Šis ciklas leidžia vairuotojams užtikrinti optimalų poilsio laiką ir pristatyti prekes prieš sandėlių uždarymą savaitės pradžioje. Tačiau jei klientui reikalingas skubus pervežimas (express), egzistuoja galimybė išvykti ir kitomis dienomis, tačiau tai kainuoja brangiau, nes reikia siųsti tuščią sunkvežimį atgal arba naudoti dviejų vairuotojų komandą.

8. Kaip klientas gali sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Dabartinėje technologijų eroje „juodosios dėžės“ nebėra. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą tikslumu iki kelių metrų.

Tačiau svarbu suprasti, kas rodoma ekrane. Jei sistema rodo, kad sunkvežimis stovi vietoje prie Londono, tai gali reikšti dalyką: vairuotojas gali būti iškraunamas, gali laukti eilėje prie sandėlio, arba gali būti priverstas ilsėtis (poilsio laikas). Profesionalus ekspertas visada sugebes interpretuoti šiuos duomenis. Mes savo klientams siūlome tiesioginę nuorodą, kur jie gali matyti būseną (pvz., „Tranzite“, „Muitinėje“, „Iškraunamas“). Tai sumažina stresą ir nereikalauja be galo skambinti vadybininkams.

9. Ar sezonas (prieš Kalėdas ar vasarą) įtakoja laiką?

Absoliučiai taip. Tai yra aukso taisyklė mūsų srityje. Rugsėjis ir spalis yra „aukso amžius“ prekybai, todėl uostai yra permesti, o keltai užpildyti. Prieš Kalėdas (lapkričio viduo – gruodžio pradžia) situacija darosi įtempta.

Esu patyręs atvejų, kai paprastas 2 valandų laukimas uoste prieš Kalėdas išsivysto į 12–15 valandų eilę. Taip pat vasarą yra daugiau turistinių autobusų ir kempinginių automobilių, kurie sukuria spūstis. Jei planuojate didelį projektą ar prekių partiją, visada rekomenduoju planuoti pervežimus „ne sezono“ metu arba užsisakyti vietą keltuose ir sandėliuose iš anksto (2–3 savaitėms anksčiau).

10. Kas atsitinka, jei krovinys nenuvyksta nurodytu laiku? Kompensacijos?

Tai jautrus klausimas. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), logistikos įmonė atsakinga už laiką, jei jis buvo garantuotas (fixed time). Tačiau standartinėse sutartyse laikas dažniausiai nurodomas kaip „apytikris“ (approximate).

Jei vėlavimas įvyksta dėl mūsų kaltės (pavyzdžiui, pajudėjome vėlai arba pamiršome dokumentus), stengiamės išspręsti problemą greitai, o esant reikalui – pridengti nuostolius. Tačiau jei vėlavimą lemia stichinės nelaimės (užlietas kelias, audra) arba muitinės sulaikymas dėl neteisingų kliento pateiktų duomenų, atsakomybė tenka klientui arba laikomas force majeure atveju. 20 metų patirtis moko, kad geriausia apsauga nuo vėlavimų yra atviras ir nuolatinis bendravimas – mes pranešame apie rizikas iš karto, kai jas pastebime.

Išvada

Apibendrinant, klausimas apie išvykimo ir atvykimo laikus reguliariai į Angliją yra daug sudėtingesnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai ne tiesiog atstumas taiškėje. Tai sudėtingas viršes, susidedantis iš vairuotojų darbo laiko apribojimų, keltų tvarkaraščių, muitinės procedūrų po „Brexit“ ir geopolitinių veiksnių.

Mano daugiametė patirtis leidžia teigti, kad sėkmingiausi klientai tie, kurie ne tik žiūri į datą kalendoriuje, bet ir supranta procesą. Reguliarūs reisai suteikia stabilumo, tačiau tikslumas priklauso nuo dokumentų tvarkos ir gebėjimo adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų.

Kai planuojate siuntą į Angliją, visada atkreipkite dėmesį į tris pagrindinius dalykus: dokumentų (EORI, SF) tikslumą, krovinio paruošimą laiku (kad ne uždelstų išvykimo) ir realų tranzito laiką (atsižvelgiant į savaitgalius). Esant abejonėms, visada geriau pasikonsultuoti su logistika anksčiau, nei vėluoti su užsakymu. Anglijos rinka yra viena pajėgiausių Europoje, ir su tinkamu planavimu jūsų prekės pasieks ją laiku ir saugiai, nepaisant to, kokie bangų aukštai būtų La Manše.