Išvykimo ir atvykimo laikai: patogūs reisai į Angliją

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, vienas dalykas išlieka pastovus per visus dešimtmečius: laikas yra brangiausia valiuta. Ne tik tiek, kai kalbame apie pačius vairuotojus, bet ir apie mus, klientus, kurie laukia siuntų arba planuoja kelionę. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų keliuose tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, mačiau, kaip pasikeitė maršrutai, pasienio kontrolės režimai ir technologijos, tačiau pagrindinis iššūkis išlieka tas pats – suderinti išvykimo ir atvykimo laikus taip, kad kelionė būtų ne tik efektyvi, bet ir kuo mažiau trikdi kasdienį gyvenimą.

Kai kalbame apie reisus į Angliją, negalime žiūrėti į kalendorių kaip į fiksuotą grafiką, kuris viską lemia. Tai yra gyvas organizmas, priklausantis nuo begalės veiksnių: nuo meteorologinių sąlygų Šiaurės jūroje iki eismo užspūdžių Vokietijos automagistralėse. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip susiformuoja šie laikai, kodėl jie kinta ir, kas svarbiausia, kaip jums, kaip klientui, tai gali padėti pasirinkti patogiausią reisą. Nesvarbu, ar siunčiate asmeninę siuntą, krovinį verslui, arba planuojate kelionę kaip keleivis, suprasdami procesą galėsite jaustis daugiau užtikrintai ir ramiau.

Geografinis padėties ypatumas diktuoja savo sąlygas. Anglija sala, o tai reiškia, kad kiekvienas reisas turi įtraukti ne tik važiavimą keliais, bet ir jūros perkelą arba pravažiavimą po tuneliu. Šis „gamtos turtas“ automatiškai įveda papildomą kintamąjį į laiko skaičiavimus. Būtent todėl, kai kalbame apie „patogius reisus“, mes turime omenyje ne tik tai, kada autobusas ar sunkvežimis išvyksta iš garažo, bet ir tai, kaip suderintas visas maršrutas su perėjimais, kad atvykimas į paskirties vietą (arba siuntos išdavimas) vyktų be nereikalingų laukimo valandų. Profesionali logistika – tai ne greitas važiavimas, o pastovus ir numatomas judėjimas.

Šiandienos rinka siūlo įvairių variantų. Nuo „ekspresinių“ reisų, kurie siekia sumažinti kelionės trukmę iki minimumo, iki standartinių, ekonomiškesnių maršrutų, kurie leidžia sutaupyti pinigų, tačiau užtrunka šiek tiek ilgiau. Pasirinkimas tarp jų dažnai priklauso būtent nuo jūsų laiko prioritetų. Ilgametė patirtis moko, kad patogiausias reisas – tas, kuris nekelia streso. Jei žinote, kad jūsų siunta bus paruošta tam tikru laiku, o vairuotojas laiku ją atgabens, tai suteikia daugiau ramybės, nei vienos dienos skirtumas tarp dviejų vežėjų. Todėl toliau išsamiai aptarsime visus niuansus, susijusius su išvykimu ir atvykimu, kad galėtumėte daryti informuotus pasirinkimus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl išvykimo laikai gali skirtis nuo tų, kurie nurodyti grafike?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų, ypač tarp tų, kurie su logistika susiduria retai. Grafikas – tai idealus planas, tačiau realus gyvenimas kelyje dažnai įveda savo korekcijas. Per savo dvidešimt metų praktikos mačiau, kad net ir labiausiai apskaičiuoti grafikai gali griūti dėl neprognozuojamų aplinkybių. Pavyzdžiui, jei maršrute įvyksta eismo įvykis, kur sukuria spūstį, net jei ir ne tiesiogiai mūsų juostoje, tai paveikia visą srautą. Taip pat didelę įtaką turi oro sąlygos: žiemos metu Vokietijoje arba Lenkijoje sniegas gali visiškai sustabdyti eismą valandomis.

Be to, svarbu prisiminti, kad reisai į Angliją priklauso nuo jūros perėjimų grafikų. Jei dėl stipraus vėjo jūroje feroms uždrausta išplaukti, tai nedelsiant atidėlioja visą reisą. Profesionalios transporto kompanijos visuomet stengiasi informuoti klientus apie šias pokyčius realiu laiku, tačiau reikia suprasti, kad saugumas visada yra pirmasis prioritetas. Todėl, jei matote, kad išvykimas vėluoja, dažniausiai tai ne organizacijos klaida, o būtinybė prisitaikyti prie kelyje kylančių iššūkių, kad krovinių ar keleivių sauga nebūtų pavojingai.

2. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinė kelionės trukmė yra susiformavusi per metus atsižvelgiant į optimalų maršrutą, vairuotojo poilsio režimus ir technines pertraukas. Tiesioginis vairavimas be sustojimų technologiškai įmanomas, tačiau jis yra nelegalus ir pavojingas. Todėl kalbant apie realų laiką, reikia atsižvelgti į tachografo reikalavimus. Standartinis reisas į centrines Anglijos dalis (pavyzdžiui, Londoną ar Birminghamą) trunka apie 30–36 valandas, tačiau šis skaičius gali svyruoti.

Svarbu pabrėžti, kad tai nėra vienas nuolatinis vairavimo procesas. Šiame laike įskaičiuotos 4,5 valandos vairavimo sesijos, po kurių turi būti 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Taip pat reikia laiko įveikti apie 1800–2000 kilometrų kelių ir pervažiuoti Lamanšą. Jei kelionė vyksta į toliau esančias vietas, pavyzdžiui, Škotiją (Glasgow ar Edinburgą) arba į pietinę Angliją (Plymouth), pridėkite dar 4–6 valandų. Verta įvertinti, kad šis laikas apima ne tik fizinį atstumą, bet ir biurokratinius procesus pasienio punktuose po „Brexit“.

3. Kaip „Brexit“ paveikė atvykimo laikus į Angliją?

„Brexit“ sukėlė didžiulį potvynį logistikoje, ir jo poveikis jaučiamas iki šiol. Iki 2021 metų Didžioji Britanija buvo Europos Sąjungos dalis, todėl prekių ir krovinių judėjimas buvo beveik neribojamas, panašiai kaip tarp Lietuvos ir Latvijos. Dabar situacija pasikeitė. Kiekvienas krovininis transportas, įvažiuojantis į Britanijos žemę, turi praeiti muitinės formalumus. Tai reišia, kad vairuotojas turi pateikti tinkamai užpildytus dokumentus, prekių deklaracijas ir gauti leidimą praeiti.

Šie procesai gali užtrukti. Jei dokumentai yra tvarkingi, procesas trunka kelias dešimtis minučių, tačiau net mažiausia klaida ar trūkstamas parašas gali sukelti valandų delsas. Ilgalaikėje praktikoje matome, kad dauguma reisų dabar turi planuoti papildomą laiko rezervą (1–2 valandas) tik angliškojoje pasienio kontrolėje. Taip pat svarbu suprasti, kad šie reikalavimai taikomi ne tik dideliems sunkvežimiams, bet ir mažesniems krovininiams mikroautobusams, kurie dažnai veža siuntas privačioms asmenims. Todėl dabar „patogus reisas“ yra tas, kurio dokumentai yra tvarkomi profesionaliai dar iki išvykimo.

4. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kuris jų yra greičiausias?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudojame pervežimų srityje: vadinamasis „kelias pro Vokietiją“ ir „kelias pro Belgiją/Olandiją“. Tradiciškai maršutas pro Vokietiją (per A6 automagistralę) buvo populiariausias, tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi. Vokietijoje, ypač netoli Ruhr srities, eismo spūstys yra kasdienybė, o dažnai ir kelių remonto darbai („Baustellen“) gali uždelsti reisą valandomis.

Alternatyva – važiuoti pro Olandiją ir Belgiją, naudojant jūros perėjimus iš Zebriugės arba Hoek van Hollando. Šis maršutas gali būti šiek tiek trumpesniu atstumu, tačiau jis taip pat reikalauja gero išplanavimo dėl didelio eismo intensyvumo prie Antverpeno. Greičiausias pasirinkimas dažnai priklauso nuo to, kur yra jūros perėjimas. Jei naudojamas „Eurotunnel“ (kalėjimas po angliškąjį tunelį), tai sutaupo daug laiko, nes nereikia laukti, kol išplauks keltas, o pati perėja trunka tik 35 minutes. Tačiau tunelio bilietai brangesni, todėl juos dažniau naudoja ekspresiniai reisai arba kroviniai, kuriems laikas ypač kritiškas.

5. Ar galima sekti transporto judėjimą realiu laiku ir kaip tai veikia?

Anksčiau, prieš mobiliųjų telefonų ir GPS eros atėjimą, artimieji turėdavo tik laukti arba skambinti į dispečerinę. Šiandien situacija yra visiškai kitokia. Moderni logistika neįsivaizduojama be GPS stebėjimo sistemų. Beveik visos patikimos transporto kompanijos suteikia galimybę sekti transporto priemonės padėtį realiu laiku. Tai atliekama naudojant specialias programas arba nuorodas, siunčiamas SMS žinutėmis ar el. paštu.

Ši technologija leidžia tiksliai nuspėti atvykimo laiką. Klientas gali matyti, kurioje vietoje yra vairuotojas, ar jau važiuoja per vėžį (tunnelą), ar jau pasiekė paskirties miestą. Tai ne tik suteikia psichologinio ramumo, bet ir leidžia efektyviau planuoti savo laiką. Jei matote, kad transportas užfiksuoja 30 minučių, galite laisviau nueiti į parduotuvę ar susitikimą. Tačiau verta prisiminti, kad GPS signalas gali iškristi tuneliuose arba labai atokiuose rajonuose, todėl informacija gali būti šiek tiek vėluojanti, tačiau vis tiek tai yra neįkainojamas patogumo elementas.

6. Kokiais dienomis savaitės reisai yra patogiausi (mažiau užstrigimų)?

Ilgamečioje praktikoje pastebėjome aiškius intensyvumo peakus. Pavasario ir vasaros sezonais, ypač atostogų metu, penktadieniais ir sekmadieniais keliais būna ypatingai daug transporto. Penktadieniais prasideda savaitgalio kelionės, o sekmadieniais vyksta grįžtantieji. Jei norite patogesnio ir ramesnio reiso, stenkitės planuoti siuntų išsiuntimą ar kelionę antradieniais, trečiadieniais arba ketvirtadieniais.

Taip pat reikia atsižvelgti į šventes. Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, yra nemažai švenčių (Bank Holidays), kurios sukuria papildomą spūstį prieš šventes ir po jų. Pavyzdžiui, Velykos ar Kalėdos sukuria milžinišką transporto srautą, nes žmonės važiuoja pasiimti siuntų arba keliauti. Šiomis dienomis rizika, kad reisas vėluos dėl eismo įvykių, padidėja keliskart. Todėl, jei jūsų siunta nėra skubu, verta rinktis „vidurines“ savaitės dienas – tai padės išvengti streso ir užtikrins, kad vairuotojas nebus pervargęs nuo nuolatinio stovėjimo spūstyse.

7. Kokio vaidmens vaidina vairuotojo poilsis ir kiek laiko jis praleidžia poilsio?

Tai techninis, tačiau labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta klientai. Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią gali padalyti į 15 ir 30 minučių). Po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atlikti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Šios taisyklės yra griežtai kontroliuojamos tachografu, kurio duomenis tikrina policija. Tai reiškia, kad net jei reisas vėluoja ir vairuotojas norėtų „nusistiengti“, jis juridiniu ir techniniu požiūriu negali to padaryti. Jis privalo sustoti ir ilsėtis. Šios 11 valandų poilsio – tai ne tik teisė, bet ir būtinybė užtikrinti saugumą kelyje. Kai renkatės pervežėją, būkite tikri, kad jis laikosi šių taisyklių. Nekantrūs vežėjai, kurie ignoruoja poilsio režimus, ne tik rizikuoja gauti baudas, bet ir kelia pavojų kelyje. Planuodami išvykimą, įtraukite šias poilsio valandas į bendrą kelionės trukmę – tai nėra „prastas laikas“, tai saugumo dalis.

8. Kaip pasirinkti geriausią išvykimo laiką, jei siunčiate siuntą į konkretų miestą (pvz., Londoną, Peterborough, Birminghamą)?

Pasirinkimas priklauso nuo to, kada jums patogiausia atsiimti siuntą ar kada ji turi būti paskirties vietoje. Anglijoje dideliuose miestuose, pvz., Londone, eismas yra intensyvus nuo 7:00 ryto iki 19:00 vakaro. Jei krovininis automobilis planuoja atvykti į Londoną šiuo laiku, didelė tikimybė, kad jis užstrigs spūstyje (Congestion Charge zonose arba tiesiog miesto centre). Todėl patogiausias atvykimo laikas į didžiuosius miestus dažnai yra ankstyvas rytas (prieš 6:00) arba vėlaus vakaro (po 20:00).

Kai kalbame apie mažesnius miestus, pavyzdžiui, Peterborough ar Nottingham, situacija yra lankstesnė, tačiau ir ten yra „rush hours“. Jei užsakykite reisą taip, kad atvyktų vėlai vakare, gali kilti problemų dėl sandėlių darbo laiko arba galimybės susisiekti su gavėju. Geriausia taktika – aptarti su dispečeriu. Mes, kaip ekspertai, žinome, kada geriau važiuoti pro M25 apvažiavimą aplink Londoną, kad išvengtume spūsčių, ir kada geriau pasiekti šiaurines Anglijos dalis. Planuodami išvykimą iš Lietuvos, atkreipkite dėmesį, kad jei norite atvykti į Angliją antradienio rytą, reisas turi startuoti sekmadienio vakare.

9. Ką daryti, jei reisas vėluoja, o man labai skubu?

Streso situacijos atsiranda, tačiau svarbiausia yra komunikacija. Jei jūsų siunta ar kelionė yra kritiškai svarbi, apie tai reikia pranešti iš karto, užsakinėjant paslaugą. Gali būti, kad kompanija galės pasiūlyti alternatyvų sprendimą, pvz., perkelti jūsų siuntą į greitesnį reisą arba, jei įmanoma, pakeisti maršrutą. Tačiau jei vėlavimas jau įvyko (pavyzdžiui, dėl techninio gedimo), reikia sužinoti tikslų atvykimo laiko prognozę.

Nerekomenduojama kelti spaudimo vairuotojui, kai jis važiuoja – tai tik padidina nusikalstamumo riziką kelyje. Geriausias žingsnis – skambinti į dispečerinę ten, kur yra visa informacija apie eismo sąlygas. Kartais vėlavimas gali būti nedidelis (valanda-dvi), ir galima susitarti dėl siuntos pristatymo vėliau arba kitu adresu. Profesionali logistika visada turi atsarginį planą B.