Išvykimo ir atvykimo laikai mikroautobusu iš Jungtinės Karalystės: Visapusiškas vadovas

Vasarą atostogaujate, o žiema planuojate aplankyti giminaičius? Galbūt grįžtate iš ilgo laikotarpio užsienyje praleidusio darbo? Nežinant subtilybių, kelionė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą (ir atgal) gali atrodyti kaip sudėtingas logistikos sprendimas. Esdamas srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, daugelį kartų mačiau, kaip neaiškumoje pasimetusius keleivius sujaudina nustatyti išvykimo laikai ar vėluojantis atvykimas. Mikroautobusų pervežimai – tai ne tiesiog važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas organizacijos procesas, kurį lemia geografija, teisiniai reikalavimai, meteorologinės sąlygos ir, žinoma, žmogiškasis faktorius.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kodėl išvykimo ir atvykimo laikai gali skirtis nuo planuotų, ką tiksliai reiškia „kelionės trukmė“ ir kaip tinkamai pasiruošti šiai kelionei, kad ji būtų kuo sklandesnė. Suprasdami logistikos mechanizmą, Jūs ne tik mažiau nerinsite, bet ir galėsite geriau planuoti savo laiką bei artimųjų susitikimus.

Įvadas

Kiekvienas, kuris kada nors bandė nusipirkti bilietą į mikroautobusą maršrutu „Londonas – Vilnius“ ar „Londonas – Kaunas“, tikriausiai pastebėjo, kad grafikuose nurodyti laikai dažnai atrodo kaip idealus scenarijus. Tačiau praktikoje realumas visada pasitvina su teorinių skaičiavimų. Dvidešimt metų darbo patirtis tarptautinių pervežimų srityje mokė mane vieno: laikas kelyje – tai kintamasis dydis, kurį įtakos daugiau faktorių, nei paprastam keleiviui gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Mikroautobusų pervežimai iš JK turi savo ypatingų niuansų, susijusių ne tik su dideliu atstumu (apie 1800–2000 km viena kryptimi), bet ir su būtinybe kirsti jūrą bei praeiti griežtai kontroliuojamas sienas. Skirtingai nei lėktuve, kur keleivis tiesiog laukia skrydžio pabaigos, mikroautobuse jis yra šio proceso liudininkas. Kiekviena stabdė ant greitkelio, kiekviena ilgesnė eilė prie keltų terminalo ar netikėta kelio darbų juosta gali pakeisti suplanuotą grafiką.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime vidutines kelionės trukmes, bet ir atsakysime į labiausiai kamuančius klausimus apie tai, kodėl vėluojama, kaip vyksta pasieniečių kontrolė po „Brexit“ ir kodėl vairuotojui reikia poilsio. Mūsų tikslas – suteikti Jums pilną informaciją, kad Jūsų lūkesčiai derėtų su realia situacija kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš dešimties pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda klientai planuodami kelionę mikroautobusu iš Jungtinės Karalystės.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė mikroautobusu iš Londono į Lietuvą?

Tai bene dažniausiai užduodamas klausimas. Teoriškai, vairuojant be stabdžių ir be jokių sustojimų, nuvažiuoti 1800 kilometrų užtruktų maždaug 18–20 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime tai yra neįmanoma ir, svarbiausia, nelegalu. Kelionė iš Londono (ar kitų didžiųjų JK miestų) į Lietuvą vidutiniškai trunka nuo 30 iki 36 valandų.

Šis laikas apima viską: išvykimą iš pirmojo keleivio namų, važiavimą prie keltų terminalo (pavyzdžiui, Doveris ar Folkstonas), laukimą kelto, patį perplaukimą per Lamanšą (apie 1,5–2 valandas), vairuotojo poilsio pertraukas (kas 4,5 valandos privaloma), pasieniečių kontrolę, kuro degalinės sustojimus ir, žinoma, išleidimą visų keleivių į paskirties vietą Lietuvoje. Reikia suprasti, kad tai yra ilgas maršrutas, kurio negalima „persprinti“ nepažeidžiant saugumo reikalavimų.

2. Kodėl išvykimo laikas gali pasikeisti nustatytu dieną?

Dažnai keleiviai stebimasi, gaudami pranešimą, kad mikroautobusas atvyks pas juos ne 8:00 ryte, kaip planuota, o 10:00 ar net vėliau. Tai nereiškia, kad pervežėjas neorganizuotas. Dažniausia tai lemia ankstesnės kelionės situacija. Jei mikroautobusas vyksta sėdimu reisu (t.y. tas pats mikroautobusas ir tas pats vairuotojas važiuoja į Lietuvą, grįžta atgal ir vėl važiuoja), netikėtas stabdis prieš tai buvusioje kelionėje (pvz., avarija greitkelyje ar ilgesnė eilė pasienio punkte) gali pastumti visą grafiką.

Be to, didelę įtaką turi ir paties keleivio pasiruošimas. Jei kuris nors keleivis ankstesniame maršrute pavėluoja iš namų, tai automatiškai vėlina visą kitą procesą. Esu matęs atvejų, kai vieno keleivio 15 minučių pavėlavimas susidėjo su dideliu miesto spūsčiu ir pavėlino atvykimą į paskutinį tašką valanda ar dviem. Todėl rekomenduojama sekti savo el. pašto ar SMS pranešimus, kuriais vairuotojas ar диспетчерis informuoja apie tikslų atvykimo laiką.

3. Kaip „Brexit“ paveikė atvykimo ir išvykimo laikus iš JK?

Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė baigė pereinamąjį laikotarpį po išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio procedūros pasikeitė ir tai tiesiogiai paveikė laiko sąnaudas. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, perėjimas tarp Doverio ir Kalė (ar Dunkerko) dažnai vykdavo „žaliąja juosta“, be sustojimų. Dabar tai yra retas malonumas.

Dabar kelionės metu turi praeiti dvi pasienio kontrolės: Jungtinės Karalystės migracijos ir Prancūzijos (ES) pasienio kontrolę. Išvykstant iš JK, reikia skirti laiko pasienio formalumams. Atvykstant į JK, procesas dar griežtesnis – tikrinami pasai, vizos (jei reikalinga), o kartais ir mikroautobuso bagažas. Eilės šiuose kontrolės punktuose, ypač pavasario ir vasaros sezono metu arba per šventes, gali trunka nuo 30 minučių iki kelių valandų. Tai yra neatsiejama kelionės dalis, kurią reikia įskaityti į bendrą trukmę.

4. Kodėl vairuotojas turi sustoti ir poilsėti? Ar negalima važiuoti be sustojimo?

Tai vienas svarbiausių klausimų, susijusių su saugumu ir įstatymais. Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės įstatymus (EOV taisykles), vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką. Be to, per parą vairuotojas turi turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Mikroautobusuose, kurie vežia keleivius, šios taisyklės yra kontroliuojamos tachografais – prietaisais, kurie fiksuoja vairavimo laiką, greitį ir poilsį. Vairuotojo pažeidimas šiose srityse gali baigtis ne tik milžiniškomis baudomis transportui įmonei, bet ir vairuotojo licencijos atėmimu. Todėl, net jei atrodo, kad vairuotojas gali „nuskubinti“ ir nustoti mažiau, jis to negali padaryti. Jūsų saugumas kelyje priklauso nuo to, kad vairuotojas yra pailsėjęs ir atsargas. Todėl planuokite, kad kelionėje bus bent 2–3 ilgesni sustojimai poilsio.

5. Kaip keltų (ferries) tvarkaraštis veikia kelionės laiką?

Pervežimai iš JK į kontinentinę Europą neįsivaizduojami be keltų. Dažniausiai naudojami maršrutai yra Doveris – Kalė arba Doveris – Dunkerkas. Keltų tvarkaraščiai yra gana tankūs (kas 30–60 minučių), tačiau tai nereiškia, kad atvykus į terminalą jūs iš karto užeisite į keltą.

Krovininiams mikroautobusams (net jei jie veža tik keleivius, dažnai jie registruojami kaip krovininiai dėl techninių niuansų arba dėl didelio bagažo kiekio) tenka laukti „check-in“ procedūros. Rekomenduojama atvykti į terminalą mažiausiai 1,5–2 valandos iki pageidaujamo kelto išvykimo. Jei vėluojate, gali tekti laukti kito kelto, kas gali atidėlioti kelionę 1–2 valandas. Be to, patį perplaukimą reikia įskaityti – jis trunka apie 90 minučių, kurio metu keleiviai gali išlipti iš mikroautobuso, pailsėti kavinėje ar parduotuvėse, tačiau mikroautobusas šiuo laiku nekeliauja.

6. Kokie yra pagrindiniai išvykimo taškai JK ir kaip tai veikia mano laiką?

Didžioji dalis mikroautobusų išvyksta iš Londono ir jo apylinkių (East London, North London, West London), tačiau dažnai maršrutai apima ir kitus didelius miestus, tokius kaip Birminghamas, Mančesteris, Leedsas, Peterborough ar Nottinghamas. Jei Jūs esate pirmasis keleivias, kuriam surenkamas mikroautobusas, Jūsų išvykimas gali būti ankstyvas (pvz., 6:00 ryte). Tačiau jei Jūs gyvenate toliau, pvz., Birmingeme, o mikroautobusas pradeda rinkti keleivius nuo Londono, Jums teks laukti, kol vairuotojas apvažiuos visus Londono taškus ir atvyks pas Jus.

Tai gali „prailginti“ Jūsų kelionę pradžioje, tačiau verta prisiminti, kad tai yra standartinė praktika „door-to-door“ (nuo durų iki durų) paslaugose. Vairuotojas turi nustatytą rinkimo tvarką, kurios negalima keisti vieno keleivio pageidavimu, nes tai suardytų grafiką kitiems. Todėl, jei Jūsų išvykimas nurodytas 10:00, reikia suprasti, kad tai yra laikas, kada vairuotojas planuoja būti pas Jus, atsižvelgdamas į ankstesnius sustojimus.

7. Ar metų laikas (žiema/vasara) turi įtakos atvykimo laikui?

Absoliučiai taip. Metų laikas daro didžiulę įtaką greitėjimui. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, mums tenka susidurti su dviem pagrindiniais iššūkiais: turistų srautais ir kelių darbais. Europos autostradose (Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje) vasarą vyksta daug remonto darbų, kurie suželdina eismą ir riboja greitį. Be to, didelė automobilių koncentracija gali sukelti spūstis.

Žiemą situacija pasikeičia. Eismas gali būti lengvesnis, tačiau atsiranda oro sąlygų rizika. Sniegas, šlapdriba, rūkas Anglijoje arba stiprus vėjas Lamanšo sąsiauryje gali atidėlioti keltus ar priversti vairuotoją važiuoti lėčiau saugumo sumetimais. Taip pat, žiemos naktys ilgesnės, todėl vairuotojai dažniau gali sustoti užbaigti savo darbo valandas ir pradėti poilsį ankstyvesniu laiku, kas gali šiek tiek paspartinti rytinį išvykimą kitą dieną, tačiau gali ir pakeisti susitikimo laiką tarpinėse stotyse.

8. Kas nutinka, jei mikroautobusas sugenda ar įvykia avarija?

Tai yra kiekvieno keleivio košmarias, tačiau, esąs šioje srityje 20 metų, galiu patikinti, kad tokių situacijų išvengti visiškai neįmanoma, net jei transportas prižiūrimas idealiai. Techninė gedimas gali būti nuo paprasto padangos plyšimo iki sunkesnių variklio problemų.

Jeigu įvykia gedimas, veikia standartinė procedūra: 1. Vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui. 2. Jei gedimas nereikalauja ilgo remonto (pvz., pakeičiama padanga), kelionė tęsiama po 30–60 minučių. 3. Jei gedamas sunkesnis, įmonė turi siųsti rezervinį mikroautobusą arba organizuoti keleivių pervežimą kitu transportu.

Svarbiausia čia – komunikacija. Patikimi pervežėjai visada informuos keleivius apie situaciją ir pateiks naują apytikslį atvykimo laiką. Gali būti, kad teks laukti kelių valandų, kol atvyks pagalba, todėl rekomenduojama visada turėti pas save šiek tiek maisto ir vandens, o telefoną – įkrautą.

9. Kaip vežamas didelis bagažas ir ar tai įtakoja laiką?

Mikroautobusų pervežimai iš JK dažnai pasirenkami tam, kad galima būtų pasiimti daug daiktų. Mums dažnai tenka vežti ne tik kuprines, bet ir dideles lagaminas, vaikiškus vežimėlius, o kartais net baldus ar techniką. Kiekvienas keleivis paprastai turi leidimą pasiimti du didelius lagaminus ir rankinį bagažą.

Tačiau pakrovimo procesas užtrunka. Prieš išvykstant iš JK, kai surenkami keleiviai, vairuotojas turi ne tik įleisti žmones, bet ir padėti susidėti bagažą į bagažinę. Tai yra tikras „Tetris“ – reikia viską sudėti taip, kad neiškristų važiuojant ir būtų lengvai išimta paskutiniam keleiviui. Jei vienas keleivis atvykia su 4–5 dideliais lagaminais (nepaisant taisyklių), tai užtrunka daugiau laiko ir gali šiek tiek pavėlinti išvykimą. Taip pat, atvykstant į Lietuvą, iškraunamas bagažas irgi užtrunka 15–20 minučių, todėl nereikėtų nusivilti, jei po atvykimo reikia šiek tiek palaukti savo daiktų.

10. Kaip tiksliai sužinoti, kada vairuotojas atvyks pas mane arba kada aš atvyksiu į tikslą?

Geriausias būdas sekti savo kelionę yra aktyvi komunikacija. Šiuolaikiniai pervežėjai naudoja specialias sistemas, tačiau patikimiausias metodas vis dar lieka tiesioginis ryšys. Prieš kelionę Jums turėtų būti suteiktas vairuotojo ar dispečeriaus telefono numeris.

Paprastai taisyklė tokia: * Išvykstant iš JK: Vairuotojas Jums paskambina arba parašo SMS žinutę apie 1–2 valandas (kartais ir vakare prieš išvykimą) nurodydamas tikslų atvykimo laiką į Jūsų adresą. * Kelionės metu: Jei Jūsų artimieji laukia Lietuvoje, galite juos informuoti apie savo buvimo vietą (pvz., „jau važiuojame pro Varšuvą“), tačiau vairuotojas dažniausiai paskambina artimiesiems pačiam, kai artėjama prie išlipimo vietos (apie 1–2 valandas iki atvykimo).

Nerekomenduojama kviesti vairuotojo kas valandą ir klausti „kur jūs esate“, nes jis vairuoja ir negali atsiliepti.