Išvykimo ir atvykimo laikai: kasdienių krovinių kelionių iš Anglijos subtilybės

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje, ypač tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos, laikas yra ne tik pinigai – tai viskas. Per daugiau nei dvi dešimtis metų šioje srityje esu matęs, kaip net kelių valandų delsimas gali sujaukti sudėtingas tiekimo grandines, o tikslus planavimas padeda išvengti nemalonių staigmenų ir nereikalingų išlaidų. Kelionės iš Anglijos, ypač šiuo „post-Brexit“ laikotarpiu, turi savo specifiką, kurią turi žinoti ne tik vairuotojai ir logistikos vadovai, bet ir patys siuntėjai bei gavėjai.

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečiu patyrimu ir noriu papasakoti, kaip realiai veikia kasdieniniai išvykimo bei atvykimo grafikai, ką jie reiškia jūsų siuntai ir kodėl „kasdien“ režimas nereiškia, kad prekės pasiroys pas jūsų duris po 24 valandų. Suprasdami procesus, kurie vyksta „už scenos“, galėsite geriau planuoti savo verslą ir išvengti nereikalingo streso.

Įvadas

Anglija nuo seno buvo viena pagrindinių prekybos sričių Lietuvos verslininkams. Nesvarbu, ar tai mažmeninės prekybos siuntos („pakuotėlės“), ar dideli pramoniniai kroviniai, srautas tarp šalų niekada nenuslūgsta. Tačiau, kai kalbame apie „kasdienines keliones iš Anglijos“, dažnai kyla nesusipratimų. Klientai dažnai man klausia: „Jeigu keliaujate kasdien, kodėl mano siunta atvykia tik po trijų dienų?“ arba „Kodėl vairuotojas negali atvykti ryte?“.

Atsakymas slypi pačiame logistikos esmėje – tai ne tiesiog važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, įtraukiantis krovinių surinkimą (konsolidaciją), muitinės procedūras, kelionę per Lamanšą, vairuotojų poilsio režimus ir galiausiai iškrovą paskirties vietoje.

Kasdienis reisas reiškia, kad mūsų autobusų parkas arba subrangovų tinklas veikia nuolatiniu režimu – kiekvieną dieną iš Anglijos išvažiuoja sunkvežimiai, o kiekvieną dieną atvyksta nauji. Tačiau konkretaus jūsų krovinio kelionės trukmė priklauso nuo to, kada jis buvo perduotas pervežėjui ir koks yra jo maršrutas. Šiuo metu, dėl geografinės Anglijos padėties (saloje) ir administracinių reikalavimų, standartinis terminas nuo krovimo iki iškrovimo Lietuvoje svyruoja nuo 2 iki 4 dienų, nors atvejų, kai tai įmanoma padaryti per 24 valandas (ypač „ekspresiniais“ reisais), vis dar yra, tačiau jie reikalauja ypatingo suderinimo.

Svarbiausia suprasti, kad grafikas nėra statinė vertė. Jis dinamiškas ir priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo Londono spūsčių iki Osteno ar Doverio uostų užimtumo. Toliau straipsnyje detaliai išnagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų lūkesčiai būtų realūs, o bendradarbiavimas su logistika – sklandus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš savo klientų per dvidešimt metų trukusią karjerą. Atsakymai į juos padės jums suvokti tikrąją kasdieninių pervežimų iš Anglijos mechaniką.

1. Koks vidutinis išvykimo laikas iš Anglijos, jeigu siuntą pateikiau ryte?

Vidutinis išvykimas priklauso nuo to, ar tai yra dalinis krovinių reisas (LTL – Less than Truckload), ar pilnas sunkvežimis (FTL). Jeigu kalbame apie dalinius krovinius, kuriuos mes konsoliduojame sandėlyje, tai procesas atrodo taip: jeigu jūsų siunta pas mus arba mūsų partnerių sandėlyje atsiranda iki pietų (apie 12:00–13:00 val.), ji paprastai spėja būti pakrauta į tą pačią dieną išvykstantį sunkvežimį. Tačiau tai nėra garantuota – viskas priklauso nuo to, kiek dar kitų siuntų yra surinkta ir kada vairuotojas baigia krovimosi procedūras.

Dažniausiai sunkvežimiai, vykstantys į Lietuvą, iš Anglijos sandėlių išvyksta vėlai popietę arba anksti vakare (nuo 16:00 iki 20:00 val.). Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai leidžia išvengti didžiųjų miestų (pvz., Londonas, Birmingamas, Mančesteris) ryto spūsčių ir nusigauti iki uosto arba tunelio naktį, siekiant išlaikyti grafiką. Jeigu siuntą pateikiate vėlai popietę, greičiausiai ji bus pakrauta tik sekančios dienos rytą ir išvyks kita diena.

2. Kiek laiko trunka pati kelionė nuo Anglijos iki Lietuvos?

Jeigu pažiūrėtume į žemėlapį, atstumas atrodo nėra toks didelis, tačiau logistikoje geografija – ne vienintelis matas. Kelionės trukmę sudaro kelios dalys: 1. Važiavimas iki uosto/tunelio: Priklausomai nuo to, kur Anglijoje buvo krovinys, tai gali trukti nuo 2 iki 6 valandų. 2. Perėjimas per Lamanšą: Keltas arba Eurotunelas. Čia reikia skirti laikui ne tik patiam perėjimui (kuris trunka 1,5–2 val.), bet ir įvažiavimui į uostą, dokumentų patikrinimui bei laukimui „angare“ prieš įvažiavimą į keltą. Tai gali prailgti procesą iki 4–5 valandų. 3. Važiavimas po kontinentine Europa: Iš Prancūzijos ar Belgijos iki Lietuvos yra maždaug 1500–1800 km. Sunkvežimis, laikydamasis vairuotojų poilsio režimų, šį atstumą įveikia maždaug per 24–30 valandų.

Taigi, fizinis važiavimo laikas (su poilsiais) yra apie 30–36 valandos. Tačiau, pridėjus krovinio surinkimo laiką Anglijoje ir galimą laukimą uoste, realus laikas nuo paties pirmojo krovinio paėmimo iki paskutinio iškrovimo Lietuvoje dažniausiai svyruoja tarp 48 ir 72 valandų.

3. Kokiu laiku sunkvežimiai paprastai atvyksta į Lietuvą?

Atvykimo laikas Lietuvoje priklauso nuo to, kiek sustojimų turi vairuotojas kelyje. Jeigu tai yra tiesioginis reisas (vienas klientas, pilnas sunkvežimis), vairuotojas gali atvykti net antrąją dieną po išvykimo vėlai vakare (pvz., jei išvyko antradienio vakarą, gali atvykti ketvirtadienio ryte arba priešpiet).

Daliniai reisai (kai sunkvežimyje yra 10–15 skirtingų siuntų) yra lėtesni. Vairuotojas turi važiuoti pagal suplanuotą maršrutą, iškraunant vieną siuntą Vokietijoje, kitą Lenkijoje ir t.t. Tokiu atveju Lietuvą sunkvežimiai pasiekia dažniausiai trečiąją arba ketvirtąją dieną nuo išvykimo. Atvykimo laikas Lietuvos sandėliuose paprastai būna nuo 08:00 ryto iki 14:00 dienos. Jei reikalingas tikslus atvykimo laikas į konkrečią adresą, jis nustatomas paskutinei 24-ai valandai, kai vairuotojas jau yra Europos teritorijoje ir aiškiai įvertina savo eigą.

4. Ar „kasdieninis“ reisas reiškia, kad siunta gali būti atgabenta kiekvieną dieną?

Taip, tai yra pagrindinė mūsų veiklos koncepcija. Mes vadiname tai „tobuluoju ciklu“. Kasdien iš Anglijos išvyksta grupė sunkvežimių, o kasdien į Lietuvą atvyksta grupė sunkvežimių. Tai leidžia mums siūlyti nuolatines paslaugas be pertraukų.

Klientui tai reiškia, kad jis gali perduoti siuntą bet kurią darbo dieną, ir ji bus išsiųsta artimiausiu grafiku. Nereikia laukti, kol „sugaus“ pilnas sunkvežimis, jeigu naudojame dalinių krovinių (groupage) tinklą. Dėl didelio srauto tarp Lietuvos ir Anglijos, mums pavyksta užpildyti transporto priemones labai greitai, todėl lūžių grafikuose beveik nėra. Taigi, „kasdien“ – tai mūsų įsipareigojimas dėl pasiekiamumo, o ne tik darbo laikas.

5. Kaip Brexit paveikė išvykimo ir atvykimo laikus?

Tai vienas svarbiausių klausimų pastaraisiais metais. Iki 2021 metų sienos kirtimas tarp JK ir ES buvo formalumas – dokumentus tikrino retai, dažniausiai tik selektyviai. Po „Brexit“ situacija pasikeitė. Dabar kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas.

Ką tai reiškia laiko atžvilgiu? Jeigu dokumentai (Export Accompanying Document – EXAD) pateikiami vėlai arba juose yra klaidų, sunkvežimis gali būti sulaikytas uoste arba muitinės punkte. Toks sulaikymas gali trukti nuo valandos iki kelių dienų.

Esu patyręs, kad gerai paruošti dokumentai gali apdoroti per 15–30 minučių, o blogi – gali viską užstrigti. Todėl dabar itin svarbu, kad klientas laiku pateiktų tikslius duomenis: prekių sąrašą (packing list), svorius, matmenis ir prekių kodus (HS codes). Mūsų patirtis leidžia mums užtikrinti, kad šios procedūros nebeleidžia laiko, tačiau kliento atsakomybė pateikti duomenis yra kritiška. Nors dauguma „kietųjų“ muitinės patikrinimų jau atliekama elektroniniu būdu prieš išvykstant, fiziniai patikrinimai uoste vis dar gali įvykti ir juos neįmanoma numatyti iš anksto.

6. Ar galima užsakyti pristatymą į konkretų laiką (pvz., 10:00 ryte)?

Taip, tai įmanoma, tačiau tai paprastai kainuoja papildomai ir yra vadinamas „prioritiniu pristatymu“ arba „booked time slot“.

Standartiniuose daliniuose reisuose (kai sunkvežimis yra pilnas įvairių siuntų) sunku garantuoti pristatymą „prieš 10:00“, nes vairuotojas gali užstringti dėl ankstesnio gavėjo vėlavimo, blogų oro sąlygų arba policijos patikrinimo. Tokiu atveju mes paprastai suteikiame laiko intervalą – pvz., „tarp 8:00 ir 12:00“ arba „iki pietų“.

Jei jums būtina, kad prekės būtų prie jūsų durų ryte (pvz., kad nebrangstų gamybos procesas), rekomenduojame rinktis pilno sunkvežimio (FTL) arba pusiau pilno reiso variantą, kur vairuotojas važiuoja tiesiai prie jūsų, be tarpinių sustojimų. Tada galima suderinti tikslų atvykimo laiką. Taip pat „ekspresinės“ siuntos, kurios keliaujamos atskirais, mažesniais automobiliais (pvz., 3,5 t arba 7 t sunkvežimiai), gali būti pristatomos greičiau ir tiksliau laiku.

7. Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja dėl techninių problemų ar spūsčių?

Per savo 20 metų patirtį galiu pasakyti: techniniai nesklandumai ir spūstys – tai ne „jeigu“, o „kada“ nutinka. Profesionali logistikos kompanija visada turi veiksmų planą (Plan B).

Jeigu sunkvežimis sugenda Anglijoje, mes nedelsdami siunčiame kitą transportą arba perkrauname siuntas į artimiausią išvykstantį sunkvežimį. Tai gali prailginti pristatymą viena diena, tačiau mes visada informuojame klientą.

Spūstys yra kitas dalykas. Anglijoje, ypač pietų rytuose ir aplink Londoną, taip pat Prancūzijoje (Paryžiaus apylinkėse), eismo įvykiai yra įprasti dalykai. GPS stebėjimo sistemos leidžia mums matyti vairuotojo greitį realiu laiku. Jei matome, kad jis stovi spūstyje valandas, skambiname klientui ir pranešame apie tikėtiną vėlavimą. Svarbiausia čia – atvirumas. Mes niekada nesakome „viskas gerai“, jei taip nėra. Mūsų tikslas – valdyti kliento lūkesčius, kad jis galėtų planuoti savo veiklą net ir esant nesklandumams.

8. Ar galima sekti savo siuntos kelionę realiu laiku?

Absoliučiai taip. Šiais laikais tai yra standartas, o ne privalumas. Mes naudojame modernias GPS sekimo sistemas, kurios leidžia matyti ne tik, kur yra sunkvežimis, bet ir jo greitį, kuro lygį bei vairuotojo darbo laiką.

Klientui paprastai suteikiame nuorodą (tracking link), kurioje jis gali pamatyti savo siuntos būseną: „Sandėlyje Anglijoje“, „Keliama į sunkvežimį“, „Kerta Lamanšą“, „Vyksta per Europą“, „Atvyko į paskirties vietą“. Tokia skaidrumo lygis leidžia jausti ramybę – žinoti, kur yra jūsų turtas, nereikia skambinti vadybininkui kas valandą. Be to, sistemos automatiškai siunčia pranešimus el. paštu arba SMS pranešimus, kai siunta pasiekia tikslopunktį arba yra iškrauta.

9. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, kur Anglijoje yra paimamas krovinius?

Labai priklauso. Anglija didelė šalis, o jos keliai, ypač šiaurėje ir Velse, gali būti siauresni ir lėtesni nei autostrados pietuose.

Jeigu krovinius paimame netoli Londono, Birmingamo ar Mančesterio (pagrindiniai logistikos centrai), sunkvežimis greitai pasiekia uostus (Dover, Folkestone, Immingham, Hull). Jeigu krovinius paimame Škotijoje (Glasgow, Edinburgas) arba Kornvalio pusiasalyje, važiavimas iki uosto gali užtrukti papildomas 6–8 valandas.

Tai reiškia, kad nors sunkvežimis gali išvykti iš siuntėjo sandėlio antradienį, dėl ilgos kelionės iki uosto jis gali keltis tik trečiadienio rytą. Tokiu atveju atvykimas į Lietuvą bus nukeltas diena pirmyn. Todėl, kai klaustate apie terminus, visada svarbu nurodyti ne tik šalį, bet ir miestą arba pašto kodą Anglijoje.

10. Ką klientas gali padaryti, kad užtikrintų greičiausią įmanomą atvykimą?

Esu matęs tūkstančius siuntų, ir galiu pasakyti tikrai: gerai parengtas klientas – tai pusė sėkmės. Norint, kad siunta nuvykti ir atvykti kuo greičiau, klientas turi atlikti tris pagrindinius dalykus:

1. Laiku pateikti dokumentus: Nereikia laukti, kol vairuotojas atvažiuos, kad pradėtum rašyti sąskaitas faktūras. Visi dokumentai turi būti mūsų ekspertams pateikti dar prieš pradedant krauti.
2. Tikslus svoris ir matmenys: Nustatyti svorį ir matmenis yra kritiška. Jeigu deklaravote 500 kg, o realus svoris yra 2 tonos, gali kilti problemų dėl dokumentų neatitikimo, o tai sustabdys transportą muitinėje.
3. Paruošti krovinią: Krovinių dėžės turi būti uždarytos, paženklintos (jei reikia) ir padėtos vietose, iš kurių lengva pakrauti. Jei vairuotojas praleidžia 2 valandas laukdamas, kol jūs suruošiate prekes, jis praranda šį laiką kelionėje, kas vėliau atsispindi atvykimo laike Lietuvoje.

Laikantis šių paprastų taisyklių, „kasdieninis“ reisas turi tikrai didžiulę galimybę pasiekti 99/100 efektyvumo.

Išvada

Kelionė iš Anglijos iki Lietuvos šiandien yra gerai organizuotas, technologiškai pažangus, tačiau sudėtingas procesas.