Išvykimo ir atvykimo laikai: kaip suplanuoti geriausius reisus į Angliją

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daug kartų teko girdėti vieną tą patį klausimą: „Kada geriausia važiuoti į Angliją, kad keliautų kuo greičiau ir patogiau?“ Atrodo, kad tai paprasta geometrija – atstumas tarp taškų A ir B. Tačiau kasdienė logistika yra gyvas organizmas, kurį veikia ne tik fizikiniai dydžiai, bet ir eismo intensyvumas, muitinės procedūros, oro sąlygos bei netgi vairuotojų poilsio režimas. Anglija (arba, tiksliau, Didžioji Britanija) nuo žemyninės Europos atskirta Lamanšo sąsiauriu, o tai sukuria papildomų iššūkių, kurie tiesiogiai įtakoja išvykimo ir atvykimo laikus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia reisų į Angliją grafikai, kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys kelionės trukmę, ir kaip galite pasirinkti optimalų laiką savo siuntoms ar kelionei. Nesvarbu, ar planuojate siųsti krovinius, ieškote kelių pervežimo paslaugų, ar tiesiog domitės logistikos niuansais – ši žinios padės išvengti nereikalingų nervingumų ir laiko praradimo.

Svarbu suprasti, kad „geriausias reisas“ nėra tik apie greičiausią atvykimą. Tai yra balansas tarp kainos, patikimumo ir to, kad krovinių ar keleivių pervežimas vyktų be jokių netikėtumų. Dažnai pigesnis reisas, išvykstantis ne tuo metu, gali atnešti didelių vėlavimų dėl spūsčių ar keltų grafiko pokyčių. Tad, panagrinėkime išsamiai, kaip susidaro šie grafikai ir ką reikia žinoti, prieš pasirinkant savo išvykimo datą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka reisas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Visgi, remiantis mano ilgamečia patirtimi, standartinis krovininio transporto reisas iš Lietuvos (Vilniaus ar Kauno) į centrinę Angliją (pvz., Londoną ar Birmingemą) trunka apie 48–72 valandas.

Tačiau šis skaičius yra labai įvairiapusis. Jeigu kalbame apie keleivinį autobusą (pvz., „Tokso reisas“ ar panašios kompanijos), kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau dėl daugelio sustojimų keleiviams pasiimti. Krovininiam transportui svarbu ne tik važiavimo greitis, bet ir vairuotojo poilsio laikas. Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas privalo atlikti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo ir turėti ne mažiau kaip 9 valandas kasdieninio poilsio. Tai natūraliai „sulėtina“ kelionę, bet yra būtina saugumui.

Be to, labai didelę įtaką turi maršrutas. Dažniausiai reisai eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Olandiją, tada per Prancūziją ir perkelia Lamanšo sąsiaurį. Kiekviena šalis turi savo eismo ypatumų. Vokietijoje, pavyzdžiui, „Autobahn“ greitis gali būti didelis, tačiau ir statybų zonos yra gana ilgos. Lenkijoje keliai pagerėjo, tačiau vietomis eismo intensyvumas taip pat sukelia uždelstimus. Taigi, 2–3 dienos yra realus laikotarpis, kurį verta skirti kelionei.

2. Kurie savaitės dienai yra geriausios išvykti į Angliją, kad išvengti spūsčių?

Per dvidešimt metų pastebėjau aiškią tendenciją: savaitės pradžia yra optimaliausiu laiku išvykti. Jeigu galite pasirinkti, rekomenduoju planuoti išvykimą pirmadienį ar antradienį.

Kodėl? Visiems žinoma taisyklė – „pirmadienis yra sunkus“, tačiau logistikoje tai dažnai atvirkščiai. Pirmadieniais įmonės tik pradeda savo darbus, sandėliai užpildomi, tačiau didžiausia spūstis ant kelių susiformuoja vėliau. Jeigu išvykstate pirmadienio ryte, vengiate padienio sunkvežimių srautų, susikaupusių po savaitgalio.

Ketvirtadienis ir penktadienis yra pačios blogiausios dienos išvykti. Kodėl? Todėl, kad visi nori pasiekti tikslą prieš savaitgalį. Penktadienio vakarais ir ketvirtadienio popietėmis Vokietijos ir Belgijos autostradose susidaro milžiniškos eilės. Be to, jeigu reisas užtrunka ilgiau nei planuota, vairuotojas gali atsidurti Anglijoje arba prieš uostą savaitgalį, kai dauguma muitinės punktų ar sandėlių dirba sutrumpintą darbo laiką. Tai gali reikšti, kad vairuotojas privalės laukti iki pirmadienio, kad iškrautu krovinius, kas tiesiogiai didėja išlaidas.

Savaitgalis (šeštadienis, sekmadienis) iš esmės nėra tinkamas išvykimui dėl muitinės ir sandėlių darbo laiko, nebent tai yra ekspresinis siuntimas, kuriam sudarytos specialios sąlygos.

3. Kaip Lamanšo sąsiaurio perėjimas (keltas ar tunelis) veikia atvykimo laiką?

Tai yra kritinis etapas, kurį dažnai pamiršta įvertinti. Lamanšo sąsiauris yra „žydroji žarna“, jungianti žemyną su sala. Čia laiko netekimas yra labiausiai tikėtinas.

Yra du pagrindiniai būdai: keltas (pvz., iš Kalė (Calais) į Doverį) ir Eurotunelis (iš Kalė į Folkestone). Tunelis paprastai yra greitesnis – patys važiavimai trunka apie 35 minutes, o „boarding“ procesas yra greitesnis nei keltuose. Tačiau tunelio bilietai turi griežtą išvykimo laiką („slot“). Jeigu vairuotojas pavėluoja net 10 minučių, jis gali būti perkeltas į kitą reisą, kas gali užtrukti kelias valandas.

Keltai dažniau būna lankstesni, tačiau jų važiavimo laikas (jūros perėjimas) trunka apie 90–120 minučių. Be to, reikia atsižvelgti į įlipimo ir išlipimo procedūras, kurios taip pat užima laiką. Taip pat būtina atsižvelgti į „pasienio kontrolę“ (Border Force). Nors Britanija nebesąsajunginė, pasienio kontrolė vyksta dar prieš išvykstant iš Prancūzijos ar Belgijos. Jeigu įmonės dokumentai (pvz., prekių deklaracijos po „Brexit“) yra netvarkingi, tai vietoje 15 minučių kontrolės gali užtrukti valandas arba net baigtis tuo, kad krovinius grąžins atgal. Todėl patirtis rodo, kad reiso planavimas turi turėti laikos rezervą (buffer) bent 2–3 valandas prieš planuojamą kelto ar tunelio išvykimą.

4. Ar naktiniai reisai yra greitesni nei dieniniai?

Naktiniai reisai turi savo privalumų ir trūkumų. Teoriškai, naktį eismas mažesnis, todėl galima važiuoti greičiau ir stabiau. Tačiau praktikoje viskas ne taip paprasta.

Naktį dirba mažiau sandėlių darbuotojų ir muitinės tarnautojų. Jeigu krovininis automobilis atvyksta į paskirties vietą Anglijoje 3 valandą ryto, didžiausia tikimybė, kad jis turės laukti iki 8 ryto, kol sandėlis atsidarys. Tai reiškia, kad naktinis važiavimas, nors ir leidžia nuvažiuoti daugiau kilometrų, vis tiek gali nesuteikti laiko pranašumo galutiniam atvykimo terminui (iškrovimui).

Be to, naktiniai reisai brangiau kainuoja dėl vairuotojų darbo užmokesčio (naktinis tarifas). Taip pat naktį didesnė avarijų rizika dėl vairuotojų nuovargio. Jeigu jūsų tikslas – kuo greičiau gauti prekes, dieninis reisas, kuris baigiasi darbo laiku, dažnai yra efektyvesnis, nes vairuotojas gali iš karto pradėti iškrovimą, o ne laukti rytą.

5. Kaip „Brexit“ paveikė reisų į Angliją laiką?

„Brexit“ (Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES) sukėlė revoliuciją logistikoje. Iki 2021 metų reisas į Angliją beveik nesiskyrė nuo reiso į Prancūziją – tik keltas per upę. Dabar tai yra tarptautinis reisas su pilna muitinės procedūra.

Tai reiškia, kad prieš išvykstant reiką turėti tvarkingus dokumentus: prekių deklaracijas (EXS), importo licencijas (jei reikalinga), MVDS registraciją ir t.t. Jeigu dokumentai pateikiami elektroniniu būdu ir viskas tvarkinga, tai neužtrunka nė minutės. Tačiau jeigu bus klaida ar trūkstamas dokumentas, automobilis gali būti sulaikomas pasienyje (pvz., Doverio „Control Zone“) dieną ar dvi.

Mano patirtis rodo, kad dabar reikia skirti daugiau dėmesio dokumentų paruošimui nei pačiam vairavimui. Geriausi reisai į Angliją dabar yra tie, kuriuos vykdo ekspeditoriai, puikiai išmanantys naująsias muitinės taisykles. Vienintelė klaida deklaracijoje gali paversti 2 dienų reisą į 5 dienų naktmarą. Taigi, dabar „išvykimo laikas“ prasideda ne tada, kai variklis užsiveda, o tada, kai pradedami ruošti dokumentai.

6. Kokios yra pagrindinės „spūsčių vietos“ kelyje į Angliją?

Yra keletas „juodųjų dėžių“ (black spots), kuriose reisai dažniausiai užstringa. Apie juos žino kiekvienas patyręs vairuotojas, o klientams vertinos apie tai žinoti, kad suprastų galimų vėlavimų priežastis.

1. Lenkijos-Vokietijos pasienis / A2 autostrada: Nors tai yra Šengeno zonos viduje, didžiausias eismas susiformuoja ties Lenkijos ir Vokietijos sankirta, o vėliau ties Berlynu.
2. Antverpenas (Belgija) ir Roterdamas (Olandija): Tai didžiausi uostai Europoje. Net jeigu jūs neinate į uostą, aplink šiuos miestus eismas yra nepakartojamas. Sustojimas ties Antverpeno tuneliu gali užtrukti valandą.
3. Kalė (Calais) ir Dunkerkas (Prancūzija): Čia susirenka visi sunkvežimiai, važiuojantys į Britaniją. Jeigu yra blogi oro sąlygos (rūkas, vėjas) ar techniškai sugedęs keltas, eilės gali siekti kelis dešimt kilometrų.
4. M25 (Londono apvažiavimas): Atvykus į Angliją, pirmas iššūkis – M25 kelias, apjuosiantis Londoną. Tai viena užimčiausių autostradų pasaulyje. Net mažas avarijos incidentas gali sustabdyti visą srautą valandoms.

Žinant šias vietas, patyrusios logistikos kompanijos planuoja maršrutus taip, kad išvengtų šių vietų piko valandomis (pvz., važiuoti pro Antverpeną naktį arba pietų metu).

7. Kaip metų laikas veikia reisų grafiką?

Metų laikas turi didelės įtakos, ir tai ne tik apie sniegą žiemą. Žiemą reisai į Angliją gali užtrukti dėl blogų oro sąlygų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje ar Prancūzijoje. Tačiau didžiausia problema žiemą yra trumpos dienos. Vairuotojai negali važiuoti efektyviai tamsiu paros metu (dėl saugumo ir greičio apribojimų), todėl per dieną nuvažiuojamas atstumas sumažėja.

Vasara turi savo iššūkių – tai turistų sezonas. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais autostradose Vokietijoje, Olandijoje ir Belgijoje gausu automobilių su priekabomis (kempingais). Tai sukelia eismo įvykių skaičiaus padidėjimą ir lėtėjantį srautą. Taip pat vasarą dažniau vyksta kelių remonto darbai. Patirtis rodo, kad rudenį (rugsėjis-spalis) ir pavasarį (kovo-balandžio) reisai vyksta stabiliausiai, nes oras gana palankus, o didžioji turistų banga jau nuslosta ar dar neprasidėjo.

8. Ar verta rinktis ekspresinius reisus?

Ekspresiniai reisai (t. y., be sustojimų tarpiniuose miestuose, tiesioginis važiavimas) brangiau, tačiau jie gali būti labai praverčiantiems atvejais. Tokiuose reisuose dažnai būna du vairuotojai, kadangi vienas vairuotojas fiziškai negali nuvažiuoti 2000 km be ilgos pertraukos.

Jums kaip klientui reikia apsvarstyti: ar jums tikrai taip skubu? Jei siunčiate dėžę su drabužiais, ekspresas gali būti per brangus. Jei siunčiate brangias gamybos dalis, kurios sustabdžia visą fabriką Anglijoje, tai ekspreso kaina sumokėjama kelis kartus per greičiau negu prarandamas pelnas dėl gamybos stabdymo.

Geriausi ekspresiniai reisai yra tie, kurie išvyksta sekmadienio vakare (kad vengtumėt eismo pirmadienį ryte) ir važiuoja per naktį. Taip jie gali atvykti antradienio ryte ir iškart pristatyti krovinius.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad laikas būtų laikomas?

Nepaisant to, kiek gerai suplanuojate išvykimo laiką, jeigu pervežėjas yra nepatikimas, viskas nueis veltui.