Išvykimo ir atvykimo laikai iš Anglijos – aiškus tvarkaraštis: Eksperto vadovas klientams

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdime iš klientų, yra: „Kada tiksliai atvyks krovinys?“. Po daugiau kaip dvidešimt metų šioje srityje praleisto laiko, galiu drąsiai teigti, kad nors logistika yra mokslo ir matematikos derinys, ji vis dar lieka subjektiška įtakingų išorinių veiksnių žaidimo lauke. Anglijos maršrutai yra unikalūs savo sudėtingumu, todėl "aiškus tvarkaraštis" nėra tikslus laikas ant laikrodžio, o greičiau gerai suprojektuota sistema, kurioje atsižvelgiama į galimas variacijas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip formuojasi išvykimo bei atvykimo laikai, ką jūsų kaip kliento turėtumėte tikėtis ir kodėl kartais "šešių valandų skirtumas" gali viršyti net parą. Mes išnagrinėsime ne tik teorinius tvarkaraščius, bet ir praktinius niuansus, kurie lemia sėkmingą pristatymą į Lietuvą.

Įvadas: Kodėl Anglijos maršrutai yra kitokie?

Jungtinė Karalystė ir Lietuva yra sujungtos ne tik asfaltu, bet ir kompleksine logistika. Skirtingai nei pervežimai vidurio Europoje, kur galima važiuoti be sustojimų per valstybių sienas, maršrutas į ir iš Anglijos visada įtraukia jūrų pervežimus arba geležinkelio tunelį po Lamanšu. Tai yra pirmasis ir svarbiausias faktorius, lemiantis laiko sąnaudas.

Be to, pastaraisiais metais situacija ženkliai pasikeitė dėl „Brexit“. Anksčiau vairuotojai galėdavo pravažiuoti muitinės kontrolę vos sulėtę, o šiandien tai reiškia dokumentų tikrinimą, galimas eiles ir papildomas procedūras. Mano patirtis rodo, kad net ir puikiai paruoštas krovinys gali patirti vėlavimų dėl vienos neteisingai užpildytos eilutės muitinės deklaracijoje.

Tačiau tai nereiškia, kad procesas yra chaotiškas. Profesionalios transporto kompanijos valdo šiuos procesus naudodamos patirtį ir technologijas. "Aiškus tvarkaraštis" šiuo atveju reiškia skaidrą komunikaciją. Kai mes sakome, kad krovinys išvyks antradienį, tai reiškia, kad jis bus paruoštas terminalo operacijoms, o vairuotojas bus užtikrintai atvykęs į uostą laiku. Atvykimas į Lietuvą priklauso nuo to, kiek laiko užtrunka perkėla per kanalą ir kaip susiformuoja eilės Belgijos arba Nyderlandų uostuose.

Verta paminėti ir vairuotojų darbo laiko apribojimus. Europos Sąjungos reglamentai griežtai reglamentuoja, kiek valandų vairuotojas gali būti už vairo ir kiek turi ilsėtis. Nors maršrutas iš Londono į Vilnių atrodo tiesus geografiškai, chronologiškai jis yra išlaipytas į 9-11 valandų vairavimo etatus su privalomais pertraukimis. Tai natūraliai "ištempia" laiką tarp išvykimo ir atvykimo, todėl nereikėtų lyginti krovininio sunkvežimio greičio su keleivinio automobilio greičiu.

Štame tekste mes panagrinėsime visus šiuos aspektus detaliau, kad jūs galėtumėte planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus be nereikalingo streso. Supraskime logistikos mechanizmą kartu.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimų tvarkaraščius

Šioje skyriuje suformavau 10 klausimų, kurie labiausiai rūpina klientus, ir pateikiau atsakymus, remdamasis savo ilgamečia praktika.

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Vidutinis kelionės trukmės laikas priklauso nuo to, iš kurios Anglijos vietos krovinys yra siunčiamas ir į kurį Lietuvos miestą jis turi pasiekti. Jei kalbame apie "standartinį" maršrutą, pavyzdžiui, iš Londono ar Šiaurės Anglijos sandėlių (kur yra susitelkę dauguma logistikos centrų) į Vilnių ar Kauną, tai trunka maždaug 3–4 dienas.

Šis laikas apima: 1. Krovinių surinkimą Anglijoje (paprastai 1 diena). 2. Kelionę iki uosto (Dover, Folkestone, Immingham, Hull ar kt.) ir patį perkėlimą per Lamanšą (nuo 1.5 iki 4 valandų, priklausomai nuo kelio – keltas arba tunelis). 3. Važiavimą per Europos žemyną (Belgija, Vokietija, Lenkija) su privalomais poilsiais. 4. Iškrovimą Lietuvoje.

Reikia suprasti, kad 3–4 dienos yra statistinis vidurkis. Esant palankioms sąlygoms (nėra eilių uoste, geri orai, nėra policijos patikrų), krovinys gali atvykti ir per 2.5 dienas. Tačiau jei atsitinka nesklandumų, gali užtrukti ir 5 dienas. Visada rekomenduoju klientams planuoti atsargą bent vienai dienai, kad išvengtumėte streso dėl "viso pasaulio pabaigos", jei sunkvežimis pavėluos porą valandų.

2. Kodėl negalima nustatyti tikslios atvykimo valandos, kaip tai daro autobusai?

Tai vienas dažniausiai nesusipratimų šaltinių. Autobusai veikia fiksuota grafiku, jie važiuoja pagal maršrutą, dažnai keičia vairuotojus tarpusavyje ir jų tikslas – laikytis tvarkaraščio. Krovinių transportas veikia visiškai kitu principu.

Pirmiausia, krovinių sunkvežimiai dažnai važiuoja ne tuščiais grįžtant, o paima "grįžtamąjį krovinį" (backload). Tai reiškia, kad prieš išvykdamas į Lietuvą vairuotojas turi užsukti į 2–3 skirtingas vietas Anglijoje ar Olandijoje, kad iškrautu ir pakrautu prekes. Kiekvienas toks sustojimas – tai ne tik važiavimas į kitą adresą, bet ir laikas, praleidžiamas prie rampų: laukiama, kol sandėlininkai atidarys vartus, padeda prekes, pasirašo dokumentus. Vienas iškrovimas gali trukti nuo 30 minučių iki 3 valandų, ir tai priklauso ne nuo mūsų, o nuo kliento, kuriam iškrauname.

Antra, muitinės procedūros. Nors dokumentai pateikiami iš anksto, fizinis krovinio patikrinimas gali būti atliekas atsitiktiniu būdu. Jei muitinės pareigūnai nuspręs patikrinti sunkvežimį, jis gali stovėti kelias valandas ar net dieną. Tai yra neprognozuojamas faktorius, kuris sugriauna bet kokį tikslių valandų grafiką. Todėl mes suteikiame dienos ar darbo laiko (pvz., 8:00 – 17:00) rėmus, o ne minutes.

3. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo ir atvykimo laikus?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, ir, mano nuomone, ne geriausią prasme. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip dar viena ES šalis – dokumentinis kontrolė buvo minimali. Dabar, kai Anglija pasitraukė iš Bendrosios rinkos, kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas.

Kas tai reiškia praktiškai laiko atžvilgiu? Prieš išvykstant vairuotojui iš Anglijos, brokeris turi pateikti išvežimo deklaraciją (EX). Jei deklaracijoje yra klaidų (net klaidingas svoris ar prekės kodas), sistema ją atmesto, ir reikia viską daryti iš naujo. Tai gali uždelsti išvykimą iš uosto arba net neleisti vairuotojui įlipti į keltą.

Tas pasitaiko ir atvykstant į Europą. Vairuotojas privalo sustoti prieš patekdamas į keltą arba išlipęs iš jo, kad pateiktų "Entry Summary Declaration" (Safety & Security). Šios procedūros užtrunka. Be to, jei krovinys yra mažmeninės prekybos prekės (pvz., siuntos asmenims), jas dažniau tikrina muitinė nei didelius partijinius krovinius. Po „Brexit“ vidutinis praleidimas per uostus padidėjo maždaug 1–2 valandas, o pikinėmis dienomis – ir daugiau.

4. Kurie maršrutai yra greičiausi: per keltą ar per Eurotunelį?

Turiu ilgametę patirtį su abiem variantais, ir kiekvienas turi savus privalumus, nors Eurotunelis (Eurotunnel) techniškai yra greitesnis.

Eurotunelis (Folkestone – Calais): * Trukmė: Aplink 35 minutes po vandeniu (pats važiavimas truko 35 min., tačiau su įvažiavimu ir išvažiavimą – tai valanda). * Privalumai: Labai dažnas išvykimas (kas 15–30 minučių), nėra jūros ligos rizikos, mažiau priklauso nuo oro sąlygų (nors stiprus vėjas gali uždrausti važiuoti traukiniu). * Minusai: Brangiausias, griežtesni apribojimai pavojingiems kroviniams (ADR).

Keltai (Dover – Calais / Dunkirk): * Trukmė: 1.5 – 2 valandos jūra. * Privalumai: Paprastai pigiau, daugiau pasirinkimų (kelios skirtingos kompanijos), tinka visiems kroviniams. * Minusai: Labiau priklauso nuo oro. Stiprus vėjas gali atšaukti kelionias. Taip pat gali būti didelės eilės, ypač atostogų metu ar kai kiti keliai uždaryti.

Taigi, jei tikslas – greitis, Eurotunelis laimi. Tačiau jei reikia pigiau pervežti didelės tūrio krovinius arba krovinys turi specifinius reikalavimus, keltas gali būti vienintelis pasirinkimas. Profesionalios kompanijos visada turi rezervinius planus – jei vienas keltas uždėtas, mes jau žinome, kad kitas uostas (pvz., Ramsgate arba Hull) yra pasiekiamas.

5. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografas) įtakoja atvykimo laiką?

Tai yra techninis dalykas, apie kurį dauguma klientų nežino, bet jis yra kritiškai svarbus. Sunkvežimių vairuotojai turi tachografus – įrenginius, kurie seką kiekvieną judesį. ES įstatymai leidžia vairuoti tik 4.5 valandas iš eilės. Po to būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per 24 valandas negalima dirbti daugiau kaip 9 valandas (išskyrus išskirtinius atvejus, kai gali būti 10 valandų, bet ne dažniau kaip du kartus per savaitę), o po savaitės reikalingas ilgas poilsis (45 valandos).

Ką tai reiškia jums? Jei vairuotojas yra netoli Lietuvos sienos ir jam liko važiuoti 4 valandas, o iki tikslo yra 5 valandų, jis tiesiog sustos ir ilsėsis. Jis negali jį lenkti, net jei jūsų krovinys yra skubus. Tai yra dėl saugumo. Aš daug kartų matęs, kaip klientai nervinasi, kodėl sunkvežimis stovi poilsio zonoje Vokietijoje, kai jau "beveik atvyko". Atsakymas paprastas: vairuotojas tiesiog privalo užtikrinti savo ir kitų saugumą bei laikytis įstatymų. Šios poilsio pertraukos yra įskaičiuotos į visą kelionės trukmę.

6. Ar savaitgaliai ir šventės veikia pervežimo laiką?

Žinoma, ir tai vienas svarbiausių dalykų. Anglijoje ir kontinentinėje Europoje skirtingos šventės, bet logistika sustoja, kai sustoja uostai arba sandėliai.

Jei jūsų krovinys paruoštas penktadienį vakare Anglijoje, jis tikriausiai išvyks tik pirmadienį ryte. Kodėl? Nes sandėliai dažnai dirba iki 17:00 valandos, o keltų ir uostų grafikai naktį gali būti riboti. Be to, jei krovinys atvykta į Lietuvą šeštadienį, o gavėjo sandėlys nedirba, sunkvežimis privalo laukti iki pirmadienio ryto, kad galėtų iškrauti. Šis laikas (nuo šeštadienio iki pirmadienio) paprastai nėra laikomas vėlavimu, tačiau jis didina bendrą pristatymo terminą.

Taip pat svarbu atsižvelgti į vairuotojo savaitinį poilsį. Jei vairuotojo savaitės poilsis tenka šeštadienį, jis nevažiuos. Mums, logistikos ekspertams, reikia ypatingai kruopščiai planuoti maršrutus prieš Kalėdas, Velykas ir kitas platesnes šventes, nes tada eilės uostuose yra nepaprastai ilgos, o laisvų vietų keltuose – labai mažai.

7. Kaip vyksta komunikacija ir kaip sužinoti, kur yra krovinys?

Esu matęs, kaip senais laikais klientai tik laukė skambučio. Šiandien technologijos leidžia mums matyti viską realiu laiku. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo sunkvežimio vietą tiksliai iki kelių metrų.

Tačiau GPS nėra viskas. Aš visada sakau savo klientams: "Mes jums pranešime, kai tik kas nors pasikeis." Standartinis procesas atrodo taip: 1. Pranešame, kad krovinys paimtas (Pick up). 2. Pranešame, kai krovinys išvyksta iš Anglijos (keldamas per Lamanšą). 3. Pranešame, kai vairuotojas artėja prie paskirties vietos (paprastai 24 valandos iki atvykimo).

Jei atsitika nesklandumų (pvz., techninė gedimas ar eilė), mes nedelsdami susisiekame. Tačiau prašau klientų nepanikuoti, jei per 4 valandas nėra naujienų – vairuotojas gali tiesiog važiuoti autostrada arba ilsėtis poilsio zonoje. Nuolatinis skambinimas vairuotojui, kai jis vairuoja, ne tik draudžiamas įstatymais, bet ir nesaugus. Geriausias būdas – pasitikėti savo logistikos partneriu ir laukti oficialių pranešimų.

8. Kuo skiriasi dalinio (LTL) ir pilno (FTL) krovinio tvarkaraštis?

Tai labai svarbus skirtumas, kurį verta suprasti, kad išvengtumėte nesusipratimų.

FTL (Full Truck Load) – Pilnas sunkvežimis: Jūsų prekės užpildo visą sunkvežimį. Šiuo atveju maršrutas yra tiesioginis. Vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Anglijoje į jūsų sandėlį Lietuvoje be sustojimų (išskyrus degalinių ir poilsio pertraukas). Tai yra greičiausias ir labiausiai prognozuojamas variantas. Galime nustatyti gana tikslią dieną.

LTL (Less than Truck Load) – Dalinis krovinis: Jūsų prekės užima tik dalį sunkvežimio, ir likusią vietą užpildo kitių klientų siuntos. Šiuo atveju sunkvežimis turi sustoti prie kelių (kartais dešimčių) skirtingų parduotuvių ar sandėlių, kad iškrautų ir pakrautů prekes. Kiekvienas sustojimas – tai laiko nuostolis. Jei prieš jūsų krovinį yra dar 3 iškrovimai, o viename iš jų parduotuvė vėluoja atidaryti vartus, jūsų krovinys taip pat pavėluos. Dalinių krovinių tvarkaraštis yra lankstesnis, tačiau reikalauja daugiau kantrybės.

9. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja dėl techninio gedimo?

Techninė gedimai – tai logistikoos realybė. Nors sunkvežimiai nuolat tikrinami techninėse apžiūrose, padangos gali plyšti, o varikliai gali suirti. Esu patyręs viską – nuo paprastos padangos keitimo procedūros (trunkančios valandą) iki sudėtingų remontų užsienyje.

Jei įvykia gedimas: 1. Vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui. 2. Dispečerius organizuoja pagalbą (towing service) arba siunčia meistrą. 3. Jei remontas užtrunka ilgiau nei 4 valandas, mes pradedame ieškoti sprendimų, kaip perkelti krovinį į kitą sunkvežimį (transhipment). Tai brangu ir sudėtinga, tačiau atsakingi ekspertai tai daro, kad išgelbėtų kliento laiką.

Svarbiausia čia – ne slėpti. Mes visada tiesiai sakome klientui: "Turime techninį gedimą, numatomas vėlavimas yra X valandų." Pasitikėjimas susiformuoja būtent tokiose situacijose.

*10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greičiau išvykimą?