Išvykimo ir atvykimo laikai į Jungtinę Karalystę – detaliau: Eksperto Vadovas

Dirbti tarptautinių krovinių pervežimų srityje dvidešimt metų reiškia ne tik pamatyti beveik visus Europos kelius, bet ir suprasti, kad laikas – tai lankstus sąvoka, ypač kai kalbame apie maršrutus į Jungtinę Karalystę (JK). Daugelis klientų, užsakantys pervežimus, dažnai kyla įvairių klausimų: kodėl reisas užtrunka ilgiau nei numatyta, kuo skiriasi tranzitas per „Eurotunelį“ nuo keltų pervežimo, ir kaip Brexitas pasikeitė laiko sąskaitas. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus šiuos aspektus, remdamiesi ilgamečia praktika, norėdami suteikti jums aiškų ir realų vaizdą apie tai, kas įtakoja jūsų krovinių judėjimą į Didžiąją Britaniją.

Įvadas

Jungtinė Karalystė nuo visą kontinentinę Europą jungia ne tik geografinė atstuma, bet ir specifika, su kuria susiduria kiekvienas logistikos specialistas. Nors atstumas nuo Vilniaus iki Londono atrodo „tik“ apie 1800–2000 km, priklausomai nuo maršruto, realus tranzito laikas gali svyruoti. Per dvidešimt metų šioje srityje esu matęs, kaip keitėsi muitinės procedūros, kaip modernėjo keltų ir tunelių infrastruktūra, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – būtinybė tiksliai planuoti ir suprasti galimas uždelstimo priežastis.

Dabar, po „Brexit“, situacija pasikeitė ne tik formaliai, bet ir technologiškai. Anksčiau perėjimas sienos buvo formalumas, o dabar tai gali užtrukti kelias valandas, jei dokumentai nėra tvarkingi. Be to, rinkdamasi optimalų išvykimo laiką, logistikos kompanija turi atsižvelgti ne tik į vairuotojo darbo laiką, bet ir į keltų grafikus, kurie gali būti paveikti oro sąlygų ar techninių gedimų. Straipsnyje mes ne tik nurodysime numatomus laikus, bet ir paaiškinsime, kodėl jie gali keistis, taip padėdami jums geriau suprasti savo tiekimo grandinę ir išvengti nereikalingo streso.

Svarbiausia prisiminti, kai kalbame apie pervežimus į JK, yra tai, kad „Standartinis tranzito laikas“ yra tik statistinis vidurkis. Realybėje kiekvienas reisas yra unikalus. Toliau pateiktame DUK skyriuje atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su laiko planavimu, išvykimu ir atvykimu, siekdami suteikti jums maksimalų aiškumą.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimų laikus į JK

1. Koks vidutinis krovinių pervežimo laikas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

Vidutinis tranzito laikas priklauso nuo to, ar tai yra pilnavertis (FTL) reisas, ar dalinis (LTL) krovinių pervežimas. Jei kalbame apie pilnavertį reisą (pvz., 33 tonų sunkvežimį), kuris važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be sustojimų tarpinių konsolidacijos sandėliuose, standartinis laikas svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Šis laikas apima vairuotojo poilsio pertraukas (reglamentuojamas ES ir JK taisyklėmis), keltų perėjimą ir galimus uždelsimus prie Jungtinės Karalystės sienos.

Daliniai kroviniai (LTL) paprastai užtrunka ilgiau – nuo 5 iki 7 dienų, kartais net ilgiau. Tai paaiškinama tuo, kad sunkvežimis turi apsilankyti konsolidacijos sandėliuose, kur pakraunami kiti kroviniai, o vėliau – iškrovimo punktuose JK prieš pasiekiant galutinį paskirties vietą. Be to, čia didelę įtaką daro maršruto sudėtingumas – ar reisas eina per Olandiją, Vokietiją, ar pasirinktas maršrutas per Belgiją. Mūsų patirtis rodo, kad optimizuojant maršrutą ir tinkamai planuojant vairuotojo darbo grafiką, galima siekti 3–4 dienų rezultato net ir sudėtingesniais maršrutais.

2. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo ir atvykimo laikus?

„Brexit“ sukėlė vieną didžiausių pokyčių logistikos istorijoje prieš kelis dešimtmečius. Išsivystęs iš Europos Sąjungos, Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad kiekvienas krovinys turi atlikti muitinės formalumus. Anksčiau, sieną kertant Doveriuje arba „Eurotunelyje“, sunkvežimiai pravažiuodavo be sustojimo („Green Lane“). Dabar, net jei krovinys nėra tiriamas fiziškai, reikia pateikti elektronines deklaracijas.

Šie procesai gali sukelti uždelstimus dviem pagrindinėmis priežastimis. Pirmoji – neteisingi arba vėlai pateikti dokumentai. Jei muitinės deklaracija nebuvo patvirtinta prieš atvykstant į uostą, sunkvežimis gali būti sulaikomas „Raudonajame koridoriuje“ (Red Lane), kol dokumentai bus sutvarkyti. Antroji – fiziniai patikrinimai. Nors jie atliekami atsitiktiniu būdu, tačiau jei jūsų krovinys bus pasirinktas tikrinimui, tai gali užtrukti nuo 2 iki 24 valandų. Mūsų ilgametė patirtis leidžia mums užtikrinti, kad dokumentai būtų tvarkingi, tačiau visuomet reikia numatyti laiko rezervą šioms neprognozuojamoms situacijoms.

3. Kuo skiriasi laikas, kai krovinys vežamas keltu, palyginti su „Eurotuneliu“?

Svarbu suprasti techninį skirtumą tarp šių dviejų perėjimų. Keltas iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (JK) arba iš Dunkerko į Duvrą paprastai trunka apie 1,5–2 valandas. Tačiau tai yra tik laikas vandenyje. Reikia įvertinti laiką, skirtą įvažiavimui į uostą, dokumentų patikrinimui ir išvažiavimui iš uosto kitoje pusėje. Sumažinus visus šiuos laiko tarpsnius, bendras procesas gali užtrukti 3–4 valandas.

„Eurotunelis“ (Le Shuttle), kuris jungia Fréthun (Prancūzija) ir Folkestone (JK), techniškai trunka tik 35 minutes nuo įvažiavimo iki išvažiavimo. Visgi, čia taip pat reikia atsižvelgti į registracijos procedūras ir galimas eiles. Paprastai „Eurotunelis“ yra greitesnis variantas, jei nėra jokių techninių gedimų. Tačiau jis turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių pavojingų krovinių (ADR), todėl tokiu atveju keltai yra vienintelis pasirinkimas. Pasirinkdamas tarp šių variantų, ekspertas vertina ne tik greitį, bet ir krovinio tipą bei užsakovo biudžetą.

4. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas įtakoja atvykimo terminą?

Tai vienas dažniausiai nepaisomų, tačiau kritiškai svarbių veiksnių. Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės reglamentus, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma atlikti 45 minučių pertrauką. Be to, per parą vairuotojas negali dirbti ilgiau kaip 9 valandas (du kartus per savaitę gali išsiplėsti iki 10 valandų), o po 6 savaičių darbo privaloma ilga poilsio pertrauka.

Kai planuojame išvykimo laiką, mes visada atsižvelgiame į šiuos apribojimus. Pavyzdžiui, jei vairuotojas pradeda važiuoti pirmadienio rytą, jis gali atvykti į uostą antradienio vakare, tačiau dėl poilsio reikalavimų gali nebespėti patekti į paskutinį keltą arba traukinį. Tokiu atveju jis privalo laukti rytojaus išvykimo, kas automatiškai atidėlioja atvykimą prie kliento viena diena. Profesionali logistika užtikrina, kad vairuotojai nebraižytų laiko, o laikytųsi taisyklių, nes tai saugumo ir teisinės reikšmės klausimas.

5. Ar yra dienos, kada geriau neplanuoti išvykimo į JK?

Taip, yra tam tikrų periodų, kai rizika uždelsti reisą didžiausia. Vienas iš tokių laikotarpių yra šventės, ypač Kalėdos ir Naujieji Metai, taip pat Velykos. Tuo metu JK uostai yra itin apkrauti, susidaro didelės eilės, o keltų grafikai gali būti pakoreguoti dėl mažesnio paslaugų poreikio arba atvirkščiai – dėl didelio krovinių kiekio, norinčių patekti iki šventinių išpardavimų.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į metų laikus. Žiemą, esant stipriam vėjui arba rūkui, keltai dažnai atšaukia savo reisus dėl saugumo. „Eurotunelis“ šiuo atveju yra stabilesnis variantas, tačiau ir jis gali būti uždarytas retais atvejais. Jei jūsų krovinys yra skubus, stengiamės planuoti išvykimą taip, kad būtų išvengta šių rizikingų dienų arba pasirinkti alternatyvius maršrutus (pvz., per Šiaurės jūros uostus Olandijoje).

6. Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros prieš pat įvažiavimą į JK?

Esant tvarkingiems dokumentams, pati elektroninė deklaracijos patvirtinimo procedūra trunka kelias minutes. Tačiau fizinis pasirengimas uoste gali užtrukti ilgiau. Prieš išvykstant, vairuotojas arba mūsų ekspeditorius turi užtikrinti, kad visi „Pre-arrival“ (ankstesnio atvykimo) duomenys būtų pateikti Jungtinės Karalystės muitinės sistemoje (GVMS – Goods Vehicle Movement Service).

Procesas atrodo taip: vairuotojas gauna unikalų kodą (MRN), kurį nuskaito uosto terminale. Jei viskas tvarkinga, vartai atsidaro ir vairuotojas gali važiuoti į laukimo zoną keltui arba traukiniui. Jei sistemoje yra klaidų, vartai neatsidaro, ir vairuotojas turi važiuoti į „manuelinio tvarkymo“ zoną, kur padėti gali tik ekspeditoriaus pagalbininkai, išsprendžiant dokumentų problemas. Tai gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, todėl klaidų prevencija yra raktas į laiko taupymą.

7. Ar galimas tikslus atvykimo laiko į klientą sandėlį nustatymas?

Mes visada stengiamės nurodyti tikslų laiką, tačiau praktiškai tarptautiniuose pervežimuose yra įprasta nurodyti laiko tarpą (pvz., nuo 8:00 iki 12:00 valandos) arba datą su laiko rezervu. Nors mes turime GPS stebėjimo sistemą, kurios leidžia mums matyti sunkvežimio vietą realiu laiku, neprognozuojami faktoriai gali sukelti vėlavimą.

Pavyzdžiui, didelė spūstis ant M25 arba M20 autostrados JK (kurios yra vienos judriausių Europoje) gali uždelsti reisą valanda ar dvi. Taip pat, atvykus į kliento sandėlį, gali būti būtina laukti, kol bus išlaisvinta rampa. Esu matęs atvejų, kai krovinys atvyko laiku, tačiau sandėlyje nebuvo ką daryti (buvo pietūs arba kita mašina užėmė vietą), o tai priverdė laukti iki kito dienos. Todėl visada rekomenduojama susitarti dėl „lankstaus“ atvykimo laiko arba sudaryti išankstinę iškrovimo užsakymo (booking) procedūrą.

8. Kaip susiduria su laiko skirtumu tarp Lietuvos ir JK?

Lietuva yra Rytų Europos laiko juostoje (EET), o Jungtinė Karalystė – Vakarų Europos laiko juostoje arba Vasaros laiku (GMT/BST). Skirtumas yra 2 valandos vasarą ir 1 valanda žiemą. Nors atrodo, kad tai smulkmena, logistikoje tai turi įtakos.

Pavyzdžiui, jei mūsų vairuotojas iš Lietuvos skambina klientui 10:00 valandą ryto Lietuvos laiku, Jungtinėje Karalystėje yra tik 8:00 valanda ryto. Gali būti, kad kliento sandėlis dar nepradėjo darbo. Planuojant išvykimą, mes atsižvelgiame į tai, kad vairuotojas negali pradėti iškrovimo anksčiau nei klientas atidaro sandėlį. Todėl reisai dažnai planuojami taip, kad atvykti į JK būtų pirmąją ryto valandą vietos laiku, tačiau tai reiškia, kad vairuotojas gali turėti pristabdyti savo važiavimą Prancūzijoje ar Belgijoje, kad „neužvažiuotų per anksti“ ir nepraleistų savo poilsio laiko.

9. Ką daryti, jei krovinys vėluoja dėl techninio gedimo?

Techniniai gedimai yra neišvengiama šios industrijos dalis, kaip ir bet kurioje transporto srityje. Jei sunkvežimis sugenda kelyje, mes nedelsdami pradedame veiksmus pagal savo standartinius veiksmų planus. Pirmiausia, jei įmanoma, krovinys gali būti perkrautas į kitą sunkvežimį („transhipment“), tačiau tai reikalauja laiko.

Daugelis klientų bijo, kad dėl gedimo krovinys gali atvykti ne tik vėlai, bet ir sugadintas. Mūsų patirtis leidžia mums greitai rasti vietinius remonto paslaugų tiekėjus visoje Europoje. Jei gedimas nėra kritiškas (pvz., padangų plyšimas), remontas trunka 1–2 valandas. Jei tai variklio gedimas, gali prireikti daugiau laiko. Tokiu atveju mes visada laikome ryšį su klientu, informuodami apie situaciją realiu laiku ir pateikdami naują atvykimo prognozę. Skaidrus komunikavimas šiuo atveju yra svarbiau už pačią problemą.

10. Ar galima paspartinti pervežimo procesą už papildomą mokestį?

Iš esmės, tarptautiniuose pervežimuose „paspartinimas“ už pinigus nėra toks paprastas kaip, pvz., siuntų (express) atveju. Tačiau tam tikros priemonės yra galimos. Vienas iš būdų yra užsisakyti „prioritetinį“ keltą arba trauinį, tačiau tai garantuoja greitesnį įsileidimą į uostą, o ne greitesnį patį plaukimą.

Taip pat galima sumažins tranzito laiką nenaudojant konsolidacijos sandėlių (t.y., užsisakyti dalinį krovinį, kuris važiuoja tiesiai, bet tai brangiau). Mūsų patirtis rodo, kad geriausias būdas užtikrinti greičiausią atvykimą yra ne tiek mokėti už „greitį“, kiek užtikrinti, kad dokumentai būtų pateikti be klaidų ir kad krovinys būtų paruoštas laiku. Dauguma vėlavimų kyla ne iš to, kad sunkvežimis važiuoja per lėtai, o dėl biurokratinių uždelsimų. Investicija į kokybišką ekspedijavimą ir dokumentų paruošimą geriausiai sumokėja sau greičiu.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo ir atvykimo laikai į Jungtinę Karalystę nėra fiksuoti dydžiai, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Nuo 3 iki 5 dienų trunkantis standartinis tranzitas yra tik statistinis orientyras, kurį realybėje formuoja vairuotojo darbo grafikai, muitinės procedūros po „Brexit“, oro sąlygos Lamanše bei uostų apkrovimas.

Esu dirbęs šioje srityje pakankamai ilgai, kad žinčiau: sėkmė logistikoje priklauso ne nuo to, kiek greitai vairuotojas spaudė dujų pedalą, o nuo kruopštumo planavime ir dokumentų tvarkyme. Mūsų tikslas kaip ekspertų yra ne tik nuvežti krovinių iš taško A į tašką B, bet ir valdyti šį procesą taip, kad jūs, mūsų klientas, galėtumėte planuoti savo verslą be rūpesčių. Suprasdami visas aukščiau išvardintas niuansas, mes galime pasiūlyti ne tik pigiausią, bet ir patikimiausią sprendimą, užtikrinantį, kad jūsų krovinys atvyks tada, kai jo tikiausiai labiausiai reikia.