Išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją: viskas vienoje vietoje

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimo srityje daugiau kaip dvi dešimtmetis, sužinojau vią paprastą tiesą: laikas – tai tai, kas klientus rūpina labiausiai. Kai kalbame apie maršrutą tarp Lietuvos (arba Baltijos šalių) ir Jungtinės Karalystės, klausimas „kada krovinys bus atvykęs?“ skamba dažniau nei bet kuris kitas. Ir tai visai natūralu. Verslas nebegali sau leisti laukti neribotai laiko, o asmeniniai daiktai, kuriuos perkeliate į naująjį gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, turi būti ten jums pasiruošę.

Tačiau atsakymas į šį klausimą nėra tiesioginis skaičius. Nėra galima pasakyti „penkios dienos“ ir užmiršti. Transportas į Angliją – tai sudėtingas logistinis mazgas, kurį veikia ne tik vairuotojo įgūdžiai, bet ir keltų tvarkaraščiai, orų sąlygos, muitinės procedūros po „Brexit“ ir net kelio eismas Vokietijoje ar Belgijoje. Šiame straipsnyje aš, kaip ilgametis šios srities praktikas, padėsiu jums suprasti, kaip susiformuoja šie laikai, ką jūs turėtumėte žinoti planuodami siuntą ir kodėl kartais atvykimas vėluoja nenuo vairuotojo kaltės. Mes išnagrinėsime viską nuo išvykimo momento iki pat pristatymo į Jūsų duris, kad jūsųluktų pilnas aiškumas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt populiariausių klausimų, kuriuos klientai užduoda man kasdien. Atsakymai į juos padės jums susidaryti kompleksinę vaizdą apie tai, kas vyksta su Jūsų kroviniu, kai jis palieka sandėlį.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinis kelionės trukmės laikas, apskaičiuojamas atsižvelgiant į mano ilgą patirtį, svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau tai yra labai sąlyginis skaičius. Jei kalbame apie tentinį sunkvežimį („fura“), kuris važiuoja tiesioginiu reisu be sustojimų tarpiniuose sandėliuose, ir jei viskas eina pagal planą, krovinys gali pasiekti paskirties vietą (pavyzdžiui, Londoną ar Mančesterį) net per 72 valandas. Tačiau reikia prisiminti, kad tai yra vairuotojo darbo laikas, ne kalendorinės dienos.

Pavienių krovinių (dalinių krovinių) atveju situacija kitokia. Čia laikas gali išsiplėsti iki 5–7 dienų, nes sunkvežimis turi sustoti tarpiniuose sandėliuose (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje), kad iškrautų ir įkrautų kitas siuntas. Taip pat svarbu ir konkreti vieta Anglijoje – krovinių pristatymas į šalies pietus (Dover, Londono regionas) paprastai yra greitesnis nei į šiaurę (Škotija, Nortamberlandas), nes ten reikia įveikti šimtus mylių Anglijos vidaus keliais po persikėlimo per kanalą.

2. Kokios yra pagrindinės keltų trasos ir kaip jos įtakoja laiką?

Tai vienas svarbiausių faktorių. Sunkvežimiai negali važiuoti po dugnu, todėl turi naudotis keltais arba Eurotuneliu. Yra kelios pagrindinės kryptys, kurios lemia, kiek laiko prarandama jūroje.

Populiariausia yra Kalė (Prancūzija) – Doveris (Anglija) keltų linija. Šis maršrutas trumpiausias – kelionė keltu trunka apie 1,5 valandos. Tačiaa šie keltai dažnai būna perkrauti, ir eilės juose gali užtrukti kelias valandas, o kartais ir dešimtį valandų, ypač pavasario ar vasaros savaitgaliais.

Alternatyva – Dunkerkas (Prancūzija) – Doveris. Čia kelionė truputį ilgesnė (apie 2 valandas), tačiau dažnai mažiau kamščių, todėl bendras laikas gali būti panašus ar net trumpesnis.

Trečia, kiek ilgesnė, bet dažnai patogesnė, yra maršrutas per Olandiją – Hook of Holland – Harwich. Šis keltas plaukioja apie 6–7 valandas. Nors kelionė ilgesnė, ji leidžia vairuotojams geriau pailsėti, o vengiant Anglijos pietryčių spūsčių (prie Doverio), kartais tai leidžia greičiau pasiekti šiaurines Anglijos dalis. Taigi, pasirinkimas tarp šių maršrutų priklauso nuo vairuotojo patirties, eismo situacijos realiu laiku ir krovinio paskirties vietos.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė muitinės procedūros ir ar jos prailgina kelionę?

„Brexit“ sukėlė didžiulį chaosą pirmąjį metą, tačiau dabar situacija stabilizavosi, tačiau procedūros liko. Anksčiau sunkvežimis galėdava važiuoti per „žaliąją juostą“ (green channel) be sustojimo. Dabar tai nebeįmanoma. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas.

Prieš išvykstant iš Lietuvos, mūsų logistikos ekspertai turi pateikti išankstinę deklaraciją (EXS). Atvykus į uostą (Kalė arba Dunkerkas), vairuotojas turi pateikti specialų kodą, kuris patvirtina, kad deklaracija yra gera. Jei dokumentuose yra klaida arba trūksta vieno prielaidos (pvz., licencijos alkoholiui ar tabakui), sunkvežimis sustojomas muitinės patikrai.

Tai gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, o blogiausiu atveju – krovinys gali būti pasiųstas atgal (nors tai retai atsitinka gerai paruošusioms įmonėms). Taigi, dabar į kelionės laiką būtina įskaityti ir „muitinės buferį“ – papildomą 1–2 valandas pasienio punktuose. Be to, atvykus į Angliją, taip pat gali būti atliekama papildoma kontrolė, ypač jei krovinys yra maisto produktų ar gyvūnų.

4. Kiek laiko vairuotojas gali vairuoti be pertraukos ir kaip tai veikia pristatymo laiką?

Daugelis klientų mano, kad vairuotojas gali važiuoti 24 valandas per paras, kol nepasiekia tikslo. Tai yra didžiulė klaida. Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje galioja griežti darbo ir poilsio laiko reglamentai.

Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą jis gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskyrus atvejus, kai leidžiama išplėsti iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Tai reiškia, kad net jei atstumas iki Anglijos yra techniškai įveikiamas per 36 valandas, realiai vairuotojas jas praleis maždaug per 3 dienas, nes turi miegoti ir pailsėti. Mes negalime priversti vairuotojo pažeisti šių taisyklių – tai baudžiama didelėmis sumomis, o vairuotojas gali būti nušalintas nuo vairo. Todėl grafikas visada sudaromas atsižvelgiant į šias tachografo apribojimas, o ne tik į fizinį atstumą.

5. Ar orų sąlygos gali paveikti atvykimo laiką?

Absoliučiai taip. Nors sunkvežimiai yra stambūs ir stabilūs, jų kelionę gali stabdyti ne tik sniegas Lietuvoje, bet ir stiprus vėjas La Manšo sąsiauryje. Jei uostuose pasiekia stiprus vėjas (dažnai vadinamas „storm force“), keltai gali būti atšaukti arba atidėlioti.

Esu patyręs situacijų, kai vairuotojai stovėdavo Kalė uoste po 12–14 valandų laukdami, kol leis įlipti ant kelto. Tokiais atvejais net ir tobuliausias logistikos planas suyra. Be to, rūkas ant Anglijos plentų (ypač rytinėse pakrantėse) gali sulėtinti judėjimą. Žiemos mėnesiais, kai keliai padengti slidžiu sniegu ar ledu Anglijoje (kur dažniau lyja nei sninga, bet ledas būna pavojingas), greitis taip pat mažėja. Visada rekomenduoju klientams planuoti siuntą su atsarga, ypač rugsėjo–kovo mėnesiais.

6. Kas yra „Time Window“ (pristatymo laiko langas) ir kodėl jis svarbus?

Anglijoje, o ypač didžiuosiuose miestuose ir parduotuvių sandėliuose, labai griežtai laikomasi pristatymo laikų – vadinamųjų „Time Windows“. Tai nėra mūsų išgalvojimas; tai reikalavimas, kurį nustato gavėjas (pavyzdžiui, didelis prekybos centras ar statybos aikštelė).

Jeigu mūsų vairuotojas atvyksta penkiomis minutėmis vėliau, jis gali būti nepriimtas. Tuomet jis privalo važiuoti į artimiausią stovėjimo aikštelę (kurioje reikia mokėti už stovėjimą, dažnai brangiai) ir laukti kito galimo pristatymo laiko, kuris gali būti tik kitą dieną.

Todėl, kai mes Jums sakome, kad krovinys bus pristatytas „antradienį nuo 8:00 iki 10:00 valandos ryto“, tai nėra apytikslis spėjimas. Tai yra griežtas grafikas, kurio mes laikomės. Jei Jūs kaip gavėjas žinote, kad šiuo laiku negalėsite priimti krovinių, būtinai praneškite mums iš anksto – tai gali sutaupyti pinigų ir nervų abiem šalims.

7. Kuo skiriasi pilnos krovininės (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pervežimo laikai?

Štai čia dažnai kyla nesusipratimų. FTL (Full Truck Load) – tai kai Jūs užsakote visą sunkvežimį. Tada jis važiuoja tiesiai iš Jūsų sandėlio į Jūsų gavėją Anglijoje be sustojimų (išskyrus keltą ir poilsį). Tai yra greičiausias ir labiausiai prognozuojamas variantas.

LTL (Less than Truck Load) – tai kai Jūsų krovinys važiuoja kartu su kitų klientų krovinais. Čia sunkvežimis turi sustoti keliose vietose, kad iškrautų ir įkrautų kitas siuntas. Pavyzdžiui, maršrutas gali būti toks: Vilnius -> Kaunas (įkrovimas) -> Varšuva (iškrovimas kito kliento) -> Berlynas (įkrovimas) -> Kalė (keltas) -> Londonas (iškrovimas Jūsų siuntos). Tokiu atveju kelionės trukmė gali padidėti 1–2 dienomis palyginti su FTL. Jei Jums skubu, visada rekomenduoju rinktis pilną sunkvežimį arba ekspresinį dalinio krovinio variantą (kai sustojimų yra mažiau).

8. Ar savaitgaliai ir šventės veikia transportavimą į Angliją?

Taip, ir tai labai stipriai. Pirmiausia, Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse galioja vairuotojų poilsio draudimai savaitgaliais arba šventinėmis dienomis – sunkvežimiai su kroviniu tam tikrose trasose negali važiuoti. Tai gali sustabdyti reisą 24–48 valandoms.

Antra, Anglijoje dauguma privačių ir verslo sandėlių dirba tik nuo pirmadienio iki penktadienio, 8:00–17:00 valandomis. Jei mūsų vairuotojas atvyksta į paskirties vietą šeštadienį ar sekmadienį, jis negali atlikti iškrovimo. Jis privalo laukti iki ryto. Tai vadinama „demurrage“ – laukimo laikas, kuris dažnai yra įskaičiuojamas į kainą, jei nebuvo sudarytas specialus susitarimas. Todėl, planuodami pervežimą prieš šventes (Kalėdas, Velykas ar Lietuvos valstybines šventes), visada derėkitės su mumis savaitę-dvi iš anksto.

9. Kaip aš galiu sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje vizualumas yra raktas. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti sunkvežimio vietą tikslumu iki kelių metrų. Kai užsakote pervežimą, Jums dažnai suteikiame nuorodą (tracking link) arba siunčiame SMS pranešimus su atnaujinimais.

Tačiau reikia suprasti, kad GPS rodo tik vietą, ne būseną. Sistema gali rodyti, kad sunkvežimis stovi vietoje prie Anglijos pakrantės. Klientams dažnai atrodo, kad kažkas negerai. Iš tikrųjų tai gali reikšti, kad vairuotojas tiesiog laukia savo eilės į keltą arba atlieka planinę 45 minučių pertrauką. Jei matote, kad sunkvežimis ilgiau nei 3 valandas nejuda vietoje, tuomet verta susisiekti su mūsų vadybininku, kad patikrintų, ar nėra techninės gedulo ar policijos sustojimo.

10. Kas daro, jei krovinys atvyksta vėlai? Ar yra kompensacijos?

Tai jautrus klausimas. Jei vėlavimas įvyko dėl mūsų kaltės (pavyzdžiui, pamiršome dokumentus ar sunkvežimis sugedo), mes, kaip patikima transporto įmonė, imamės atsakomybės. Tai gali būti nuolaida nuo kito reiso arba, jei sutartyje numatyta, piniginė kompensacija už prarastą laiką (tačiau tai retai įvyksta standartiniuose pervežimuose).

Tačiau jei vėlavimas įvyko dėl „nepriegižių jėgų“ (force majeure) – tok kaip uždarytas uostas dėl streiko, blogas oras, eismo įvykis, kuriame nekalta mūsų mašina, ar muitinės patikros trukmė – kompensacijos paprastai nėra. Tokiomis situacijomis mes visada stengiamės informuoti klientą kuo anksčiau, kad jis galėtų sau planuoti veiklą. Mano 20 metų patirtis rodo, kad sąžiningas ir greitas komunikavimas problemų metu yra vertingesnis nei bet kokia kompensacija.

Išvada

Pervežimas į Angliją nėra paprasta kelionė iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir patirties. Kaip galite matyti iš aukščiau pateiktų atsakymų, galutinis atvykimo laikas priklauso nuo dešimčių veiksnių – nuo vairuotojo poilsio režimo iki orų sąlygų La Manče sąsiauryje.

Nors mes visada stengiamės užtikrinti, kad Jūsų krovinys atvyktų kuo greičiau, saugumas ir teisėtumas visada yra pirmiau. Gerai suprasdami šiuos procesus – keltų tvarkaraščius, muitinės reikalavimus po „Brexit“ ir vairuotojų darbo apribojimus – Jūs galėsite realiau įvertinti savo planus ir išvengti nereikalingo streso.

Jei planuojate siuntą į Angliją, rekomenduoju kreiptis į ekspertus ne išvakarėse, o suderinti grafiką iš anksto. Turint gerą planą ir patikimą partnerį, net ir toliausiai kelionės tampa prognozuojamos ir be jokių netikėtumų. Mūsų komanda visada pasiruošusi padėti Jums suvaldyti šį procesą, kad Jūs galėtumėt rūpintis savo verslu, o ne logistikos niuansais.