Išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją: Kodėl lankstumas – tai ne trūkumas, o privalumas?

Įvadas

Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, girdėjau vieną tą patį klausimą be galo daug kartų: „Kiek tiksliai vairuotojas atvyks?“ arba „Kodėl jis negali būti ten penkiolika minutes po aštuonių?“. Suprantu šį norą tikslumo. Mums visiems patinka tvarka, planai ir aiškios apžvalgos. Tačiau, kalbant apie logistiką, ypač kelių šimtų kilometrų maršrutus, kertančius ne vieną valstybės sieną ir jūrą, „tikslus laikas“ yra mitas, o siekianti jo griežta grafiko laikyba dažnai tampa priešužduotis.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kodėl šiuolaikinėje transporto srityje, ypač vykstant į Angliją (Jungtinę Karalystę), lankstumas yra ne tik neišvengiamas, bet ir būtinas dalykas. Mes išnagrinėsime visas tas smulkmenas, kurios slepiasi už „dviem–trimis dienomis“ skelbiamo termino, ir paaiškinsime, kodėl lankstumas – tai jūsų krovinio saugumo ir ramybės garantas.

Anglija nėra paprastas maršrutas. Tai ne tik važiavimas automagistrale. Tai kelti, kurie gali vėluoti dėl audros, tai muitinės, kurios po „Breksito“ tapo griežtesnės, tai ir britų kelių specifika. Ilgą laiką dirbdamas šioje srityje, įsitikinau, kad geriausias klientas – tai informuotas klientas. Todėl, jei planuojate siuntą į Angliją, pasiruoškite tai, kad grafikas gali šiek tiek „plaukti“, ir tai yra normalu. Tiesiog tokia logistika.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl išvykimo ir atvykimo laikai nėra nurodyti tiksliai iki minutės?

Tai yra bene dažniausias klausimas, su kuriuo susiduriu. Klientai, įpratę nuo keleivinio transporto ar vietinių taksi paslaugų, tikisi, kad sunkvežimis taip pat veiks kaip laikrodis. Tačiau sunkiasvoris transportas veikia visiškai kitais principais. Išvykimo laikas priklauso ne tik nuo to, kada vairuotojas užveda variklį. Jis turi susirinkti krovinius, jei tai ne pilna mašina (FTL), o susidėvėjimas (LTL). Gali būti, kad pirmasis klientas vėluoja pripildyti dokumentų arba iškrauti sandėlį.

Vėlavimas viename taške sukelia domino efektą. Jei vairuotojas Lenkijoje praleidžia valandą ilgiau nei planuota dėl techninio patikrinimo, tai reiškia, kad jis vėluos į keltą Oostende arba Doveriuje. Be to, sunkvežimiams taikomi griežti poilsio režimai. Vairuotojas negali tiesiog „paspirti“ ir važiuoti valandą ilgiau, jei pavargo – tai nelegalu ir pavojinga. Todėl laikas visada nurodomas kaip apytikslis intervalas, o ne fiksuota data ir laikas.

2. Kokie pagrindiniai veiksniai įtakoja vairuotojo išvykimą iš Lietuvos?

Išvykimas iš Lietuvos (ar bet kurio kito krovimo taško) yra sudėtingas procesas. Pirmiausia, tai techninė būklė. Prieš kiekvieną ilgą kelionę vairuotojas privalo atlikti ilgametę techninę apžiūrą – nuo padangų slėgio iki stabdžių sistemos. Jei randama nukrypimų, juos reikia ištaisyti iš karto, o tai užtrunka.

Antra, tai krovimo procesas. Net jei atvykstate į sandėlį laiku, gali tekti laukti, kol sandėlininkai išduos prekes arba įrengs krovos priemonę (pvz., liftą). Dažnai būna taip, kad vairuotojas atvyksta ryte, o įmonė, kurią jis turi pasiekti, pradeda dirbti tik nuo 8:00 valandos ryto. Tokios smulkmenos sukelia vėlavimus, kurie ne priklauso nuo pervežėjo, bet tiesiogiai įtakoja išvykimo laiką. Taip pat svarbu ir oras: žiemos sąlygos Lietuvoje ir Lenkijoje gali drastiškai sulėtinti judėjimą.

3. Kiek laiko trunka kelionė į Angliją ir kodėl terminai skiriasi?

Standartinis kelionės laikas nuo Lietuvos iki Anglijos (pvz., į Londoną ar Midlands regioną) yra nuo 3 iki 5 dienų. Kodėl tiek platus intervalas? Viskas priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo. Jei tai pilna mašina (FTL), kuri važiuoja tiesiai į paskirties tašką be sustojimų, kelionė gali trukti 3–4 dienas. Tačiau dažniausiai mes dirbame su susidėvėjimo krovinais (LTL), kai vienoje mašinoje yra 10–15 skirtingų siuntų.

Tokiu atveju vairuotojas turi sustoti kelis šimtus kilometrų atstumu vienas nuo kito, kad iškrautų ar pakrautų prekes kitiems klientams. Kiekvienas sustojimas – tai ne tik važiavimas į sandėlį, bet ir įvažiavimas, išvažiavimas, dokumentų pasirašymas, fizinis iškrovimas. Vienas tokias sustojimas gali užeiti nuo 30 minučių iki 3 valandų. Sumavę visus sustojimus, gauname tame dienų skirtumą. Be to, rūšiuojant maršrutą, kartais tenka važiuoti per šiauresnę arba pietines Vokietijos dalį, priklausomai nuo to, kur kitos siuntos, kas taip pat keičia laiką.

4. Kaip „Breksitas“ pakeitė muitinės procedūras ir jų įtaką laikui?

„Breksitas“ buvo tikras „žalas smūgis“ logistikos pasaulyje, ir jo pasekmės jaučiamos iki šiol. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, perėjimas sienos buvo formalumas – vairuotojas tiesiog pravažiuodavo per vartus. Dabar tai visiškai kita istorija. Kiekviena siunta turi būti deklaruojama. Prieš išvykstant iš Lietuvos, mūsų logistikos skyrius turi parengti eksporto deklaraciją. O atvykus į Angliją – importo deklaraciją.

Jei dokumentuose bent mažiausia klaida – prekės kodas (HS kodas) nurodytas neteisingai arba svoris nesutampa – mašina sustojama muitinėje. Tai gali trukti nuo valandos iki kelių dienų. Muitinės tarnybos turi teisę tikrinti krovinius fiziškai. Reikia prisiminti, kad Anglijoje muitinės kontrolė vyksta ne tik uostuose (pvz., Dover, Felixstowe), bet ir gilesniuose žemyne. Kartais vairuotojas jau važiuoja link gavėjo ir yvo užsustabdomas patikrai. Ši neapibrėžtumas prideda papildomą „lankstumo“ maršrutui sluoksnį, kurio anksčiau nebuvo.

5. Kuo ypatinga keliavimas per Lamanšą ir kaip tai veikia atvykimo laiką?

Lamanšo sąsiauris (angliškai – English Channel) yra viena sudėtingiausių vietų visame maršrute. Čia susitinka kontinentinė Europa ir Britų salos. Yra du pagrindiniai būdai kirsti sąsiaurį: keltis ir Eurotunelis (traukinys). Abu variantai reikalauja išankstinio rezervavimo ir griežto laiko grafiko. Jei vairuotojas vėluoja į keltą net 15 minučių, bilietas gali būti anuliuotas, ir teks laukti kito išvykimo, kuris gali būti tik po poros valandų ar net ir po kelių.

Be to, čia vyksta intensyvi migracijos ir muitinės kontrolė. Prieš įvažiuojant į keltą ar tunelį, Anglijos pareigūnai (Border Force) gali sustabdyti mašiną ir patikrinti ne tik prekes, bet ir pačią mašiną bei vairuotoją, ieškodami neteisėtų migrantų. Tokios patikros trunka ne minutes. Taip pat, oras sąsiauryje yra chaotiškas – dažni rūkai, kuriai stabdo keltus, arba stipriai vėjai. Dėl šių veiksnių, net jei vairuotojas važiavo puikiai ir laiku, Lamanšas gali pridėti nuo 2 iki 12 valandų delsos.

6. Kodėl vairuotojai turi poilsio pertraukas ir kaip tai keičia pristatymo grafiką?

Sunkvežimių vairuotojų darbo laiką reglamentuoja griežti ES ir JK įstatymai (tachografas). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per parą jis turi turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Jei vairuotojas dėl spūstių ar kitų kliūčių pavėluoja į poilsio vietą, jis negali tiesiog važiuoti toliau – jis privalo sustoti.

Kartos tai nutinka taip: vairuotojas artinasi prie sandėlio Anglijoje, yra 16:00 valanda, iki sandėlio liko 30 minučių, tačiau jo tachografas rodo, kad poilsio laikas prasideda 16:15. Jis turi teisę važiuoti tik iki 16:15, turi sustoti. Tai reiškia, kad jis atvyks į sandėlį ne 16:30, o kitą rytą 8:00 valandą. Klientams tai atrodo keista – „jis buvo čia pat, kodėl neįvažiavo?“. Tačiau saugumas viršija visus grafikus. Mes niekada neversime vairuotojo pažeisti poilsio režimo, nes tai kelia pavojų keliuose.

7. Ar įmanoma sekti krovinį realiu laiku ir kiek tiksli šie duomenys?

Technologijos žengė toli, ir šiandai beveik visos mašinos turi GPS sekimo sistemas. Klientas gali matyti, kur mašina yra. Tačiau reikia suprasti GPS apribojimus. GPS rodo mašinos padėtį prieš 5–15 minučių (vėlavimas dėl signalo). Taip pat, jei mašina stovi uosto eilėje tarp šimtų kitų sunkvežimių, GPS gali rodyti, kad ji „stovi“, bet neaišku, ar tai poilsis, ar eilė į keltą.

Daugiau informacijos suteikia mūsų dispečeriai. Jie bendrauja su vairuotojais. Kartais GPS gali parodyti, kad mašina „nejudėjo“ valandą, tačiau dispečeris žino, kad vairuotojas tuo metu užpildinėjo muitinės dokumentus arba buvo techninės pertraukos. Todėl, jei matote, kad mašina sustojo, nereikia panikuoti – geriau susisiekti su mūsų vadovu. Sekimas realiu laiku yra puiki priemonė, bet ji nėra 100 procentų tikslumo įrankis, rodantis visą kontekstą.

8. Kas yra krovininių kaupimas (groupage) ir kodėl jis reikalauja daugiau kantrybės?

Krovininių kaupimas (dar vadinamas susidėvėjimu) yra populiariausias būdas pervežti mažesnes siuntas (nuo 1 paletės iki 4–5 paletės). Tai ekonomiškai naudinga, nes klientas moka tik už užimtą vietą, o ne už visą sunkvežimį. Tačiau šis metodas reikalauja daugiau laiko. Norint užpildyti mašiną kryptimi „Lietuva – Anglija“, tenka surinkti keletą klientų.

Vairuotojas turi aplankyti 5, 10 ar net 15 sandėlių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, prieš išvykstant į Angliją. Tas pats daromas ir grįžtant arba atvykus į Angliją – mašina iškrauna po truputį kiekviename taške. Jei vienas klientas vėluoja su dokumentais arba jo sandėlis dirba lėtai, tai uždelia visą kitų 10 klientų pristatymą. Lankstumas šiuo atveju yra kaina, kurią mokame už pigesnę transporto paslaugą. Jei jums reikalingas pristatymas „rytoj anksti ryte“, geriau rinktis pilnos mašinos (FTL) variantą.

9. Kodėl lankstumas grafikuose sumažina krovinio pažeidimo riziką?

Gali atrodyti prieštaraukama, tačiau lankstumas sumažina riziką. Kai bandomas įgyvendinti pernelyg griežtas grafiko ribas (pvz., „pristatyti bet kuriuo kainu“), vairuotojai pradeda važiuoti rizikuodami, per dideliais greičiais, praleidžia poilsio pertraukas arba lenkia techninius patikrinimus. Tai tiesioginis kelias į avarijas, krovinio sugadinimą (pvz., jei staigiai stabdant pasislenka prekės) arba muitinės pažeidimus.

Leidžiant vairuotojui ir logistikos sistemai turėti lankstumo (pvz., atvykti tarp 9:00 ir 13:00 valandos vietoje 10:00 valandos), mes leidžiame jam važiuoti saugiai, atsižvelgiant į oro sąlygas, eismo intensyvumą ir savo fizinę būklę. Mano patirtis rodo, kad kroviniai, kurie yra vežami be „skubos“ streso, pasiekia paskirties tašką nepažeisti ir laiku. Greitis – tai ne visada efektyvumas. Saugumas ir ramus darbas užtikrina, kad jūsų prekės atvyks tokiomis, kokiomis buvo išsiųstos.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pagerintų savo krovinio pristatymo tikslumą?

Nors dauguma veiksnių priklauso nuo pervežėjo, klientas taip pat gali labai padėti. Pirmiausia – kruopštus paruošimas. Jei išsiunčiate prekes, užtikrinkite, kad visi muitinės dokumentai (pirkimo-s pardavimo sutartis, prekių sąrašas, kilmės sertifikatai) yra parengti be klaidų anksčiau, nei atvyksta vairuotojas. Antra – pasiruošimas krovimui. Jei vairuotojas atvyksta į jūsų sandėlį, o vado operatoriaus nėra arba prekės dar nėra surinktos ant paletės, tai prarandamas valandas.

Trečia – realūs lūkesčiai. Jei žinote, kad jūsų gavėjo Anglijoje sandėlis dirba tik nuo 8:00 ryto iki 16:00 valandos ir turi griežtas apribojimus, praneškite mums iš anksto. Mes galime suderinti vairuotojo grafiką taip, kad jis atvyktų tinkamu laiku. Bendradarbiavimas ir atviras komunikavimas yra raktas į tikslumo maksimumą, kurį leidžia šiandieninė logistika.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją nėra fiksuoti taškas žemėlapyje, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo šimtų veiksnių. Mano dvidešimt metų patirtis moko, kad geriausia strategija klientams yra ne kovoti su laiku, o prisitaikyti prie logistikos realybės. Lankstumas – tai mūsų būdas apsisaugoti nuo neprognozuojamų situacijų, tokių kaip audros Lamanše, eismas Vokietijos autostradose ar muitinės formalumų sudėtingumas.

Suprasdami, kad „apie 4 dienas“ reiškia laisvę vežėjui užtikrinti saugų pristatymą, o ne vėlavimą, jūsų verslas taps atsparesnis. Rūpestis dėl kiekvienos valandos dažnai sukelia tik nereikalingą stresą. Pasitikėkite savo pervežėjo patirtimi. Jei pasirinksite patikimą partnerį, kuris vertina saugumą ir komunikaciją, jūsų siuntos visada pasieks paskirties tašką, net jei tai įvyks šiek tiek vėliau nei planavote, tačiau be jokų nepageidaujamų netikėtumų. Logistika – tai ne bėgimas lenktynėse, o strateginis šachmatų žaidimas, kur kantrybė dažnai duoda didžiausią laimėjimą.