Išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją – kasdien: Pilnas Logistikos Gidas

Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išlieka viena svarbiausių prekybos savybių partnerių Lietuvos verslui. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip keitėsi rinka, kaip atsirado nauji muitų taisykliai ir kaip technologijos pagreitino procesus. Tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – klausimas apie išvykimo ir atvykimo laikus. Klientams, kurie siunčia prekes arba perką iš Didžiosios Britanijos, svarbiausia yra tikrumas ir supratimas, kada tiksliai jų krovinys pasieks paskirties vietą.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime kasdienes maršrutus, trukmę, veiksnius, kurie gali sukelti nedidelius nukrypimus nuo grafiko, ir, svarbiausia, paaiškinsime, kaip viskas vyksta praktiškai. Nors teoriniai grafikai gali atrodyti idealūs, realybėje logistika yra gyvas organizmas, priklausantis nuo orų sąlygų, eismo intensyvumo ir administracinių procedūrų. Suprasdami šiuos procesus, galėsite geriau planuoti savo verslą ir išvengti nereikalingo streso.

Įvadas

Kai kalbame apie kasdieninius reisus į Angliją, turime omenyje sudėtingą, tačiau puikiai sužavėtą logistikos sistemą. Kasdien tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės keliauja šimtai sunkvežimių, vežančių įvairius krovinius – nuo mažų pakuotės (LTL) iki pilnai užkrautų priekabų (FTL). Esu dirbęs tiek su dideliais prekybos centrais, tiek su mažomis šeimomis valdomomis įmonėmis, ir vienas dalykas bendras: visiems svarbu laikas.

Išvykimo ir atvykimo laikų planavimas nebegali remtis tik intuicija. Po „Brexit“ situacija pasikeitė – pasienio kontrolės ir muitinės procedūros tapo neatsiejama kelionės dalimi. Anksčiau vairuotojas galėjo važiuoti be sustojimo per Europos sąjungos sienas, tačiau dabadar kertažeminis pervežimas turi atsižvelgti į papildomas inspekcijas.

Visgi, nepaisant šių iššūkių, logistikos kompanijos išlaikė aukštą patikimumo lygį. Kasdieniniai išvykimai leidžia klientams neturėti didelių atsargų sandėliuose, nes prekės gali būti gabenamos „just-in-time“ principu. Straipsnyje mes sužinosime, kiek laiko trunka kelionė, kiek kartų per savaitę galima išvežti krovinius ir kodėl kartais atvykimas gali pavėluoti nedaug, o kartais – ir žymiai. Taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos girdžiu savo kasdieninėje praktikoje.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, padėsiantis suprasti kasdentinio krovininių transporto į Angliją subtilymes.

1. Kaip dažnai vyksta reisai iš Lietuvos į Angliją ir atgal? Praktiškai kalbant, maršrutai į Angliją veikia kasdien. Didelės transporto kompanijos turi savo autobusų eismo tvarkaraščius, kuriose krovininiai automobiliai išvyksta beveik kiekvieną dieną, o dažnai net kelis kartus per dieną, jeigu kalbame apie didžiuosius logistikos centrus, tokius kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Rinka yra labai konkurencinga, todėl vežėjai stengiasi užpildyti grafiko tuščiuotes. Tai reiškia, kad jei jums reikia išvežti krovinią, dažniausiai įmanoma jį įtraukti į artimiausią išvykimą, kuris gali būti net tą pačią dieną arba kitą rytą. Atgal į Lietuvą situacija panaši – kasdien iš Anglijos išvyksta grįžtantys sunkvežimiai, todėl galimybės pristatyti prekes iš JK taip pat yra labai plačios.

2. Koks vidutinis krovinio pristatymo laikas iš Lietuvos į Angliją? Vidutinis tranzito laikas, kurį nustatome savo grafikuose, svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Tai yra „standartinis“ laikas, įskaitant išvykimą iš Lietuvos, važiavimą per Europą, perėjimą per Lamanšą (keltu arba tuneliu) ir iškrauną Anglijoje. Jeigu krovinys yra svarbus ir jį reikia pristatyti ypatingai greitai, egzistuoja „ekspresinės“ paslaugos, kurios gali šį laiką sutrumpinti iki 2–3 dienų. Tačiau reikia prisiminti, kad 3–5 dienų intervalas apima ir galimas užkliūtis, pvz., eismą ruožose aplink Vokietiją arba Belgiją, kur dažnai vyksta remonto darbai arba susidaro spūstys.

3. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia atvykimo laiko nustatymą? Yra keletas pagrindinių veiksnių, kurie tiesiogiai įtakoja, kada vairuotojas pasieks paskirties vietą. Pirmasis ir svarbiausias – tai krovinio paruošimas. Jeigu klientas vėluoja pateikti prekes arba dokumentai netvarkingi, išvykimas atidėliojamas. Antras veiksnys – orų sąlygos. Žiemos metu, ypač per kalnus Vokietijoje arba Lenkijoje, greitis gali sumažėti. Trečias – muitinės procedūros. Nuo 2021 m. visi kroviniai turi būti deklaruojami. Jeigu deklaracijos yra klaidingos arba trūksta vieno iš dokumentų (pvz., atitikties sertifikato), krovinys gali būti sulaikomas pasienio kontrolės punktuose, kas prailgina pristatymą.

4. Kaip „Brexit“ pakeitė išvykimo ir atvykimo procedūras? „Brexit“ sukėlė didžiausią pokytį per pastarąjį dešimtmetį. Anksčiau Anglija buvo tik dar viena šalis, kurioje nebuvo jokių muitų arba vidinių kontrolės punktų. Dabar kiekvienas krovinys turi praeiti dviejų rūšių procedūras: eksporto deklaraciją (išvykstant iš ES) ir importo deklaraciją (atvykstant į JK). Tai reiškia, kad vairuotojai turi sustoti įspecializuotose vietose prieš įplaukdami į keltą arba tunelį, kad patikrintų, ar visi dokumentai tvarkingi. Šios procedūros gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo užimtumo. Be to, dabar būtina turėti EORI numerį, kuris leidžia aiškiai identifikuoti siuntėją ir gavėją.

5. Kokiu maršrutu dažniausiai keliauja sunkvežimiai? Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriais naudojamės kasdien. Pirmasis ir populiariausias – per Ostendą arba Zeebrugę (Belgija) į Doverį arba Folkestone’ą (Anglija). Šis maršrutas trumpiausias, jeigu žiūrime į atstumą jūroje. Keltų pervežimas trunka apie 2 valandas, o Eurotunelio traukinio – apie 35 minutes. Antrasis maršrutas – per Nyderlandus (Hook of Holland) į Harwich’ą arba Hull’ą. Šis maršrutas dažnai pasirenkamas, jeigu vairuotojui reikia atsipalaiduoti (po ilgos važiavimo pamainos) arba jeigu keltų tvarkaraštiai Doveriuje yra perpildyti. Pasirinkimas priklauso nuo konkretaus vežėjo strategijos ir bilietų prieinamumo.

6. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku? Šiais laikais tai yra standartas. Naudojant GPS sekimo sistemas, kurios yra instaliuotos visuose moderniuose krovininiuose automobiliuose, galime stebėti vairuotojo vietą bet kuriuo metu. Mūsų klientai gauna prisijungimo duomenis arba nuorodas, kur gali matyti, kur jų krovinys yra šiuo momentu. Taip galima tiksliai prognozuoti atvykimo laiką. Tačiau reikia suprasti, kad GPS rodo tik vietą, bet ne eigoje esančius uždelstimus (pavyzdžiui, jei vairuotojas stovi eilėje prie kelto, sistema rodo, kad jis juda, nors iš tikrųjų stovi). Todėl komunikacija su vairuotoju arba dispetcheriu visada išlieka svarbiausia.

7. Kas nutinka, jei krovinys atvyksta pavėluotai? Logistikoje pavėlavimai, deja, yra neįvengiami. Jeigu dėl techninio gedimo, avarijos arba blogų oro sąlygų krovinys vėluoja, mūsų pareiga yra nedelsiant informuoti klientą. Mes stengiamės perduoti tiksliausią informaciją apie naująjį atvykimo laiką. Jeigu pavėlavimas yra mūsų kaltė (pvz., blogai suplanuotas maršrutas), kompanija paprastai prisiima atsakomybę. Tačiau jei pavėlavimą lemia jėgos nenumaldytos aplinkybės (užšalęs kelias, muitinės sulaikymas dėl dokumentų klaidų, kurias padarė klientas), atsakomybė lieka klientui. Visada rekomenduoju tur�ti laiko rezervą planuojant gamybos arba parduotuvės papildymą.

8. Kaip veikia krovinių įkėlimo ir iškrovimo tvarkaraštis Anglijoje? Anglijoje logistika turi savo ypatingumus. Didžiojoje Britanijoje dauguma sandėlių ir parduotuvių turi griežtus „pristatymo langus“ (delivery windows). Tai reiškia, kad vairuotojas negali tiesiog atvykti bet kuriuo metu. Jis turi užsiregistruoti atvykimui ir laukti, jam skirtą laiką (pvz., nuo 10:00 iki 12:00 valandos). Jeigu vairuotojas atvyksta anksčiau, jis gali būti nusiųstas laukti iki pradžios laiko. Jeigu vėluoja – gali praleisti savo eilę. Todėl labai svarbu, kad išvykimas iš Lietuvos būtų taip suplanuotas, kad vairuotojas spėtų įlipti į šį laiką angliškoje pusėje. Mūsų dispetcheriai nuolat susitaria su angliškais partneriais dėl šių laikų derinimo.

9. Ar yra galimybė gabenimo savaitgaliais arba švenčių dienomis? Taip, galimybė yra, bet ji yra ribota. Keltai ir tuneliai veikia beveik visą parą, 7 dienas per savaitę. Tačiau sandėliai Anglijoje dažniausiai dirba tik darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio). Jeigu krovinys atvyksta šeštadienį arba sekmadienį, vairuotojas dažniausiai turi laukti iki pirmadienio ryto, kad galėtų iškrauti prekes. Yra išimčių – didelieji prekybos centrai (pvz., didmeninės bazės) kartais dirba ir savaitgaliais, bet tai turi būti iš anksto suderinta. Švenčių dienomis (Kalėdos, Velykos) grafikai keičiasi, todėl visada rekomenduoja planuoti siuntas bent savaitę–dvi anksčiau.

10. Ką klientas turi padaryti, kad užtikrintų sklandų ir laiku vykstantį pervežimą? Geriausias būdas užtikrinti, kad viskas vyktų pagal planą, yra kruopštus parengimas. Pirmiausia, tiksliai užpildyti prekių sandėlio sąrašą (Packing List) ir komercinę sąskaitą (Invoice). Šie dokumentai yra pagrindas muitinės deklaracijai. Antra, užtikrinti, kad prekės būtų tinkamai supakuotos ir pažymėtos (jei reikia). Trečia, laiku perduoti mums visus reikalingus duomenis (gavėjo adresą, kontaktinį telefoną Anglijoje, EORI numerius). Jeigu klientas viską padaro laiku ir kruopščiai, mūsų darbas yra daug paprastesnis, ir tikimybė, kad krovinys atvyks laiku, padidėja daugiau nei dvigubai.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo laikų į Angliją planavimas yra sudėtingas, bet valdomas procesas. Per savo ilgametę patirtį mačiau, kad sėkmę lemia ne tik greitas vairuotojas ar geras automobilis, bet ir komunikacija bei dokumentų tvarka. Kasdieniniai reisai suteikia klientams didelės laisvės ir galimybės konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Nepaisant to, kad „Brexit“ sukėlė papildomų biurokratinių kliūčių, profesionalios logistikos kompanijos sugeba įveikti šias iššūkius ir išlaikyti pristatymo laikus 3–5 dienų ribose. Svarbiausia klientams yra suprasti, kad logistika – tai ne tik fizinis prekių pervežimas, bet ir informacijos bei dokumentų srautų valdymas.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kaip veikia kasdieniniai maršrutai į Angliją, ir ką galite daryti, kad jūsų siuntos pasiektų paskirties vietą kuo greičiau. Jeigu abejojate dėl kažkokios detalės arba turite specifinio krovinio, visada geriau pasikonsultuoti su ekspertais iš anksto. Gerai suplanuotas pervežimas – tai taupyti laikas, pinigai ir nervai.