Išvykimo ir Atvykimo Datos į Angliją: Kaip Susitvarkyti Logistiką Patogiu Grafiku

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių krovinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Vienas dalykas visada išlieka nepakitusis: laikas – tai pinigai, o jo trūkumas sukelia didžiausią stresą verslui ir privatiems asmenims. Kai kalbame apie krovinių gabenimą į Jungtinę Karalystę (Angliją), išvykimo ir atvykimo datos nėra tik skaičiai kalendoriuje – tai sudėtingas mechanizmas, kurį reikia suderinti su geografija, muitinės procedūromis ir uostų grafikais. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susitvarkyti logistiką taip, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą patogiu ir numatytu laiku.

Anglija, kaip sala, unikali savo logistika. Nėra tiesioginio kelio, kuriuo galėtum važiuoti be sustojimų – visada reikalingas jūros pervežimas. Tai reiškia, kad išvykimo data iš Lietuvos ar kitos Baltijos šalies nėra lygi atvykimo datai į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį. Daugelis klientų, kurie neseniai pradėjo prekybą su JK, dažnai klysta dėl šios paprastos, tačiau kritinės detalės. Mano užduotis – padėti jums suprasti grafikus taip, kad galėtumėte planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus be nereikalingų nerimų.

Šiuo metu, po „Brexit“, logistika tapo dar sudėtingesnė. Anksčiau galėjome skubėti, tikėdamiesi, kad sienos kirsime be sustojimo, tačiau šiandien reikia skirti laiko muitinės formalumams. Tai tiesiogiai įtakoja išvykimo ir atvykimo datas. Patogus grafikas – tai ne tik tas, kada vairuotojas užveda variklį, bet ir tas, kai krovinys fiziškai yra paruoštas įkėlimui, o dokumentai – pateikti muitinės pareigūnams. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į visas šias niuansus, kad jūsų kelionė į Angliją būtų sklandi.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją ir kaip tai priklauso nuo išvykimo datos?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Bendrai kalbant, standartinis tranzito laikas nuo prekių paėmimo Lietuvoje iki jų pristatymo į gavėjo sandėlį Anglijoje svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Išvykimo data turi įtakos ne tik dėl savaitės dienos, bet ir dėl uosto tvarkaraščio.

Pavyzdžiui, jei krovinys pasiruošęs antradienį, o mūsų reguliarius reisas į uostą (pavyzdžiui, Klaipėda arba Ventspils) vyksta tik trečiadienį, tai prarandame vieną dieną. Be to, svarbu uosto perėjimo laikas. Jei naudojame maršrutą per Vokietiją ir Olandiją (pvz., į Hook of Holland arba Rotterdam), keltas gali plaukti 6-8 valandas. Jei vykstame ilgesniu maršrutu per Šiaurės Prancūziją (Calais arba Dunkirk) ir naudojame Eurotunelį, jūros perėjimas užtrunka tik 35 minutes, tačiau kelias automobiliu iki ten yra ilgesnis. Taigi, optimali išvykimo data yra tokia, kuri leidžia vairuotojui neperžengti poilsio laiko normų ir spėti į uostą prieš keltų išvykimą. Jei planuojate išvykti penktadienį, turite žinoti, kad vairuotojų poilsio laikas gali atidėlioti išvykimą iki sekmadienio, kas padidins pristatymo terminą Anglijoje.

2. Kokios yra populiariausios keltų linijos ir kaip jų grafikai lemia atvykimo datą?

Logistikos srityje mes turime keletą pagrindinių „arterijų“, jungiančių žemyninę Europą su Anglija. Kiekviena turi savo grafiką, kurį būtina žinoti, sudarant patogų grafiką.

Pirmiausia, tai DFDS linijos iš Ventspils (Latvija) į Niuheiveną (Anglija) arba iš Klaipėdos (Lietuva) į Karlšamną (Švedija) ir toliau į Angliją. Tačiau dažniausiai naudojame maršrutus per kontinentinę Europą. Pavyzdžiui, „P&O Ferries“ ir „DFDS“ turi dažnus reisus iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija) – jie plaukia kas valandą, tai suteikia didžiulį lankstumą. Jei vairuotojas vėluoja, jis gali pakeisti bilietą į kitą reisą be didelio nuostolio, tačiau tai vis tiek gali pastumti atvykimo datą.

Kitas populiarius pasirinkimas yra „Stena Line“ iš Huko (Olandija) į Harvičą (Anglija). Šis reisas trunka apie 6,5 valandos ir dažnai vyksta naktį, leidžiant vairuotojams užmigti kerte ir atvykti ryte į Angliją pasiruošusiems darbui. Yra ir ilgesnių reisų, pavyzdžiui, iš Roterdamo (Olandija) į Felikstou (Anglija), kurie trunka apie 11 valandų. Pasirinkdamas šias linijas, kaip ekspertas, aš visada įvertinu, kada klientui labiausiai reikia prekių. Jei reikia, kad prekės būtų Anglijoje pirmadienio ryte, aš pasirinksiu naktinį keltą iš Huko, kuris atplaukia sekmadienio vakare arba ankstyvą pirmadienį rytą.

3. Kaip „Brexit“ ir muitinės procedūros veikia tikslią atvykimo datą į Angliją?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, šis klausimas tapo kritiškai svarbus. Anksčiau galėjome kalbėti apie „tikslų“ pristatymą, tačiau dabar turime kalbėti apie „įvertinamą“ pristatymą. Muitinės procedūros gali sukelti neplanuotas stabdysiosias, kurios tiesiogiai keičia atvykimo datą.

Kai krovinys artėja prie sienos (pvz., Doverio arba Eurotunelio), jo duomenys turi būti pateikti Jungtinės Karalystės muitinės sistemoje (GVMS – Goods Vehicle Movement Service). Jei dokumentuose yra klaidų, trūksta kuri nors licencijos arba deklaracija neteisingai suformuluota, krovinys gali būti sulaikytas „Raudonosios juostos“ zonoje. Tai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Kad išvengtume tokių nesklandumų ir išlaikytume patogų grafiką, mes visada reikalaujame, kad klientai pateiktų visus dokumentus (PVM, EORI numerius, prekių deklaracijas) ne vėliau kaip 48 valandos iki krovinio išvykimo iš Lietuvos. Tai leidžia mums iš anksto („Pre-lodgement“) pateikti duomenis Anglijos muitinei. Kai atvykstame į uostą, mes turime unikalų kodą (MRN), kuris leidžia pravažiuoti per žaliąją juostą be sustojimo. Ignoruoti šį žingsnį reiškia pažeisti patogų grafiką ir rizikuoti atvykti vėlai.

4. Ar galima užtikrinti krovinio atvykimą į Angliją nustatytą dieną (pvz., „Just-in-Time“ pristatymas)?

Esu skeptiškas dėl „Just-in-Time“ (tik laiku) pristatymo tarptautiniais maršrutais, ypač į Angliją. Nors turiu 20 metų patirties ir galiu pasidžiaugti itin patikimais vairuotojais bei partneriais, visada egzistuoja veiksniai, nuo kurių negalime priklausyti. Tai gali būti blogas oras jūroje, dėl kurio keldai nebeplaukia, arba eismo įvykiai europinėse autostradose.

Tačiau galime padaryti viską, kad tikimybė būtų 99%. Tam naudojame taktinį planavimą. Jei klientui reikia prekių ketvirtadienį, mes nesiūlome važiuoti trečiadienio naktį. Mes siūlome išvykti antradienį arba pirmadienį, taip palikdami laiko rezervą. Anglijoje taip pat svarbu suprasti „pristatymo lango“ (delivery window) sampratą. Didžiosios prekybos centrai (pvz., Tesco, Asda arba didieji sandėliai) gali nepriimti krovinio, jei vairuotojas atvyks 15 minučių anksčiau ar vėliau. Todėl mūsų grafikas visada suformuojamas taip, kad vairuotojas atvyktų į sandėlį ne ankstyviau kaip 2 valandas prieš nustatytą laiką, tačiau ir ne vėliau. Tai reikalauja tikslaus žinojimo apie Anglijos greičio apribojimus ir važiavimo laiką (tamsos metu daugelis sunkvežimių turi ribojimų).

5. Kaip savaitės diena (pirmadienis, penktadienis) veikia išvykimo ir atvykimo datas?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama. Logistika nėra panaši į biuro darbą – ji veikia 24/7, tačiau klientų aptarnavimo centrai ir sandėliai dažnai dirba tik darbo dienomis.

Jeigu užsakote transportą penktadienį, turite žinoti, kad vairuotojui gali tekti praleisti savaitgalį kelyje arba uoste, kas padidins išlaidas (už vairuotojo poilsį arba laukimą). Labai dažnai klientai pageidauja, kad prekės Anglijoje būtų pirmadienio ryte. Kad tai įgyvendinti, krovinys turi išvykti iš Lietuvos jau trečiadienį arba ketvirtadienį. Jei išvyksite penktadienį, dėl savaitgalio uostų darbo grafikų ir vairuotojų poilsio, prekės gali atvykti tik antradienį.

Be to, penktadieniais ir sekmadieniais uostuose yra didžiausia eilių rizika. Pavyzdžiui, sekmadienio vakarą į Kalė uostą susirenka šimtai vairuotojų, norinčių patekti į pirmadienio rytinius reisus į Angliją. Jei mūsų vairuotojas atvyks vėlai, jis gali praleisti planuotą keltą. Todėl, kai kalbame apie patogų grafiką, aš visada rekomenduoju planuoti išvykimas vidur savaitės (antradienis-ketvirtadienis) – tai leidžia išvengti spūsčių ir užtikrina stabilesnes atvykimo datas.

6. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) grafikai?

Tai esminis skirtumas, kurį turi suprasti kiekvienas užsakovas. Pilnas krovinys (Full Truck Load) yra jums dedikuotas – jis važiuoja tiesiai į tikslo vietą (pvz., į jūsų sandėlį Anglijoje) be sustojimų. Jo išvykimo ir atvykimo datos yra ganėtinai lankstios ir priklauso tik nuo vairuotojo ir kelio.

Dalinis krovinys (Less than Truck Load arba grupinis pervežimas) veikia visiškai kitu principu. Čia mes surinkame keletą klientų krovinių į vieną sunkvežimį. Tai reiškia, kad išvykimo data nėra tokia greita, nes mes turime laukti, kol užsipildys sunkvežimis. Pavyzdžiui, jei jūsų prekės paruoštos pirmadienį, bet kitų klientų prekės bus paruoštos tik trečiadienį, visi kartu išvažiuosime trečiadienį.

Taip pat, atvykimo data Anglijoje gali būti ilgesnė dėl iškraunimo tvarkos. Sunkvežimis gali važiuoti pro 5-6 skirtingus sandėlius Anglijoje. Jei jūs esate paskutinis sąraše, jūsų atvykimo data gali skirtis keliomis dienomis nuo pirmojo kliento. Jei jums svarbi konkreč data, visuomet rekomenduoju rinktis pilną krovinį arba klausti apie garantuotą pristatymo terminą dalinio krovinio atveju.

7. Kaip techninės problemos (techninė apžiūra, stabdžių gedimas) veikia grafiką ir kaip su jomis kovojate?

Per 20 metų mačiau viską – nuo punctured tires iki variklių gedimų viduryje autostrados. Techninės problemos yra neplanuojamas kintamasis, kuris gali visiškai sugriauti gražų grafiką. Tačiau profesionali logistika užtikrina, kad šios problemos turėtų kuo mažesnę įtaką.

Mūsų įmonė naudoja tik naujus (ne senesnius kaip 5-7 metus) sunkvežimius, kurie reguliariai praeina griežtas technines apžiūras prieš kiekvieną ilgesnį reisą. Vairuotojas turi pareigą kasdien patikrinti transporto priemonę prieš išvykstant. Tačiau jei gedimas visgi įvyksta, mes turime veiksmingą protokolą.

Pirmiausia, mes nedelsdami pranešame klientui apie vėlavimą ir naują numatomą atvykimo datą. Antra, jei krovinys skubus, mes organizuojame perkrovą į kitą sunkvežimį (perkrautą). Tai brangu, tačiau tai leidžia išsaugoti grafiką. Anglijoje taip pat yra gerai išvystyta techninė pagalba tinkluose, todėl dauguma smulkių gedimų (pavyzdžiui, padangų keitimas) sutvarkomi per 2-3 valandas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad mes niekada nekeliaume rizikos – jei sunkvežimis rodo net menkiausius gedimo požymius, jis nekeliaus į reisą, net jei tai reiškia dienos vėlavimą. Saugumas yra aukščiau už grafiką.

8. Ar yra sezoniniai svyravimai, kurie gali paveikti patogų išvykimo grafiką?

Absoliučiai taip. Logistika turi savo „aukso“ ir „juodus“ laikotarpius. Sausis ir vasaris po Naujųjų metų dažnai yra ramesni, todėl lengviau gauti patogų išvykimo laiką ir greičiau pristatyti. Tačiau rugsėjis, spalis ir gruodis yra kritiniai.

Rugsėjis prasideda „Back to School“ ir prekybos centro aktyvumu. Spalį dažnai vyksta tarptautinės parodos (pvz., Automechanika arba maisto prekių parodos), dėl kurių transporto priemonių trūksta. Gruodis – tai kalėdinės šventės. Jei planuojate siųsti krovinius į Angliją prieš Kalėdas, turite užsisakyti transportą ne 2 dienas, o o 2-3 savaites iš anksto. Priešingu atveju, net jei gausite vietą, išvykimo datos gali būti nepatogios (pvz., išvykimas šeštadienį, kai jūsų sandėlys dirba tik iki 12 valandų).

Taip pat reikia atsižvelgti į Anglijos šventes. Anglijoje švenčiamos ne tik tas pačias šventes kaip Lietuvoje, bet ir, pavyzdžiui, „Bank Holidays“ (pavasario šventės, rugpjūčio pabaiga). Šiomis dienomis Anglijos sandėliai dažnai uždaryti, o keliai labai užsikraunami. Patogus grafikas šiomis dienomis reiškia tokią planavimą, kad krovinys atvyktų arba prieš šventę, arba po jos, išvengiant stovėjimo prie uždarų vartų.

9. Kaip klientas gali padėti užtikrinti, kad išvykimo data būtų laikomasi?

Dauguma klientų mano, kad logistikos įmonė yra stebukladarys, kuris gali viską suvaldyti. Tačiau sėkmė priklauso nuo partnerystės. Klientas gali daryti keletą dalykų, kad pagerintų tikimybę laikytis grafiko.

Pirmiausia, tikslumas dokumentuose.