Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Išvykimai iš Anglijos kasdien – patogus ir reguliarus susisiekimas: Logistikos eksperto vadovas
Įvadas
Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė neatpažįstamai. Vienas ryškiausių ir svarbiausių pokyčių – tai Jungtinės Karalystės (Anglijos) ir Lietuvos bei visos Europos Sąjungos ryšio intensyvėjimas. Anksčiau kelią į „senąją geraąją Angliją“ planuodavome savaitėmis, o siuntos „keliaudavo“ didelėmis, retomis partijomis. Šiandien situacija visiškai kitokia. Rinka reikalauja greičio, tikslumo ir, svarbiausia, prognozuojamumo.
Kasdieniniai išvykimai iš Anglijos tapo ne prabangos ar retumo reiškinys, o būtinybė, užtikrinanti verslo ir asmeninių poreikių tenkinimą. Nesvarbu, ar tai smulkios prekėss internetinės prekybos grandinėms, ar asmeniniai daiktai persikraustant gyventi – klientai nori žinoti, kad jų siunta bus išvežta ne kada kitą kartą, o šiandien, rytoj arba kasdien. Šis reguliarumas sukuria pasitikėjimo atmosferą, kuri yra neįkainojama logistikoje.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia kasdieniniai maršrutai, kodėl jie taip svarbūs šiuo metinių „Brexit“ sąlygomis ir ką tiksliai reiškia klientams šis nuolatinis judėjimas. Mes aptarsime techninius niuansus, muitinės procedūras ir praktinius patarimus, kaip pasiruošti siuntai, kad kelionytų sklandžiai. Suprasdami procesą iš vidaus, Jūs galėsite geriau planuoti savo veiklą ir išvengti nereikalingų nervingumo momentų.
Logistika – tai ne tik vairuotojai ir sunkvežimiai. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro terminalų darbas, dokumentų tvarkymas, kelių situacija ir oro sąlygos. Tačiau vienas dalykas lieka pastovus: kai yra užtikrintas kasdieninis susisiekimas, visa ši sistema tampa atsparesnė išorėms aplinkybėms. Pasinerkime į tarptautinių pervežimų pasaulį ir pažiūrėkime, kaip kasdieniniai išvykimai iš Anglijos verčia logistiką veikti kaip laikrodis.
DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)
Šioje skyriuje suformavau 10 labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai. Atsakymai parengti remiantis ilgamete praktika ir žiniomis apie dabartines rinkos tendencijas.
1. Kaip techniškai veikia kasdieninių išvykimų iš Anglijos sistema?
Kasdieniniai išvykimai – tai ne vieno sunkvežimio nuolatinis važinėjimas pirmyn ir atgal. Tai, kaip mes vadiname, „linijų“ (lines) sistema. Logistikos kompanijos turi tam tikrą grafiką, pvz., vienas sunkvežimis išvyksta iš Lietuvos (arba Lenkijos/Vokietijos hubo) į Angliją kiekvieną pirmadienį, antradienį ir t.t. Tas pats taikoma ir atvirkščiai – iš Anglijos į kontinentą.
Praktiškai tai atrodo taip: tarpininkaujant brokeriams arba ekspeditoriams, visos paros metu kaupiami užsakymai. Krovinius renka iš siuntėjų visoje Anglijoje (nuo Londono iki Mančesterio) vietiniai vairuotojais arba naudojant pristatymo į terminalą paslaugas. Vakare visi šie krovinius susirenka dideliame konsolidacijos sandėlyje (pvz., netoli Birmingemo ar Londono). Ten jie sumontuojami į bendrą priekabą (jei tai dalinė krovinys) arba užkraunami pilna priekaba, kurią tą vakarą arba ankstyvą ryta pasiekia pagrindinis vairuotojas. Jis važiuoja keltu arba per tunelį į Europą. Svarbiausia čia – tai, kad klientui nereikia laukti, kol užpildysis visas sunkvežimis. Jei Jūsų siunta pasiruošusi rytoj, ji važiuos rytoj, nes įmonė turi kasdienines išvykimo galimybes (pavyzdžiui, 3 sunkvežimai per savaitę leidžia siųsti kiekvieną dieną, tiksliai planuojant sandėliavimą). Tai užtikrina lankstumą ir greitį, kurio reikalauja šiuolaikinė rinka.
2. Ar po „Brexit“ pasikeitė kasdieninių pervežimų tvarka, ir ką tai reiškia siuntėjui?
„Brexit“ sukėlė vieną didžiausių perturbacijų logistikoje per dešimtmetį. Anksčiau Anglija buvo kaip kita ES šalis – nebuvo muitinės kontrolės sienų. Dabar kasdieniniai išvykimai reiškia ne tik fizinį pervežimą, bet ir sudėtingą dokumentacijos procesą.
Siuntėjas (arba jo atstovas – muitinės brokeris) turi pateikti išankstinę muitinės deklaraciją (Export Declaration) prieš patį krovinio išvežimą. Be šios deklaracijos, kroviniui nebus leidžiama išvykti iš Anglijos terminalo arba jis bus sustabdytas pasienio punkte (pvz., Dover’e arba „Coquelles“). Be to, atvykus į Lietuvą (ar kitą ES šalį), reikalinga importo deklaracija.
Kas tai reiškia klientui? Reguliarūs išvykimai leidžia geriau planuoti šiuos procedūrinius dalykus. Patyrusi logistikos kompanija turės savo brokerius Anglijoje, kurie „užbaigia“ eksportą operatyviai. Jei išvykimas yra kasdieninis, tai reiškia, kad ir brokerių paslaugos yra pasiekiamos kasdien. Klientui svarbiausia – laiku pateikti prekių sąrašą (packing list) ir komercinę sąskaitą (invoice). Jei dokumentai tvarkingi, kasdieninis grafikas „Brexit“ sąlygomis nebegriauna greičio, tačiau reikalauja didesnio tikslumo. Dėl to dažnai pasikeitė ir pristatymo terminai – viena diena gali skirtis dėl eilių pasienio punktuose, todėl verta tartis su ekspertrimis apie realius laikus.
3. Kokius krovinius dažniausiai pervežama kasdieniniais maršrutais iš Anglijos?
Kas kasdien keliauja iš Anglijos į Lietuvą ir atgal? Spektras yra milžiniškas. Esu matęs viską – nuo vieno dokumento vokiškoje MAP (maža pakuočiama) pakuotėje iki gigantiškų industrinių mašinų dalies, kurios užima visą sunkvežimio priekabą.
Tačiau, kalbant apie kasdieninius (reguliarus) siuntimus, dominuoja:
1. E-komercijos siuntos: Parduotuvės, kurios perka iš Didžiosios Britanijos mažmenininkų (pvz., eBay, Amazon UK) ir reikalinga greita logistika į jų sandėlius Lietuvoje, kad galėtų skubiai išsiųsti galutiniam vartotojui.
2. Asmeninės siuntos: Lietuviai, gyvenantys Anglijoje, siunčia dovanas, drabužius, techniką arba mažus baldus namams.
3. Daliniai kroviniurai (LTL – Less than Truckload): Tai kai įmonė perka prekių iš Anglijos tiekėjo, bet jos neužpildo pilnos sunkvežimio priekabos. Jos telpa ant 1-3 europalečių. Čia ir pasireiškia kasdieninių išvykimų pranašumas – nereikia mokėti už visą sunkvežimį, o dalinį krovinią galima suskaldyti ir įtraukti į bendrą maršrutą.
4. Automobilių dalys ir aksesuarai: Anglija yra didelė automobilių rinka, o dalys ten dažnai pigesnės arba unikalios, todėl servizai ir tarpininkai juos užsako kasdieniais kiekiais.
4. Kaip apskaičiuojama kaina, ir ar ji priklauso nuo to, kad išvykimas yra kasdieninis?
Kainos formavimas logistikoje – tai mokslas. Kasdieniniai išvykimai leidžia mums pasiūlyti konkurencingesnes kainas negu retkarčiais vykstantys reisai. Kodėl? Todėl, kad logistikos kompanija turi pastovų krovinių srautą. Mums nereikia ieškoti „priedėlio“ paskutinę minutę, kad užpildyti sunkvežimį – mums jau yra užsakymų. Taigi, fiksuotos išlaidos (kuras, vairuotojo atlyginimas, keltų bilietas) padalinamos iš daugiau klientų.
Kaina paprastai priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų:
1. Tūris arba svoris: Imamas didesnis dydis. Jei Jūsų siunta lengva, bet milžiniška (pvz., vatai), mokėsite už tūrį (kubinius metrus).
2. Pakavimo tipas: Ar tai dėžė ant grindų, ar tai paletė, kurią lengva užkelti keltuvu. Paletės transportas yra pigesnis ir greitesnis.
3. Atstumas nuo siuntėjo iki „Anglijos hubo“: Jei esate atokiame vietoje (pvz., Škotijos kalnuose), vietinis surinkimo vairuotojas teks važiuoti toliau, tai gali šiek tiek padidinti kainą.
Dėl kasdieninių išvykimų, Jūsų krovinys gali būti paimtas net tą pačią dieną, kai pateikiate užsakymą (iki tam tikros valandos), ir tai nekelia papildomų „skubos“ mokesčių, kadangi mums tai – įprasta kasdieninė rutina.
5. Kiek laiko trunka krovinio pristatymas iš Anglijos į Lietuvą su kasdieniniais išvykimais?
Klientai dažnai klausia: „Jei aš duodu siuntą šiandien, kada ji bus Lietuvoje?“ Standartinis terminas, kurį aš vadovaujuosi, yra 3–5 darbo dienos. Paaiškinsiu, kodėl.
- Diena 1: Siunta paimama iš Jūsų (Anglijoje) ir vežama į konsolidacijos sandėlį.
- Diena 1 (vakaras) arba 2 (rytas): Krovinius pakrauna į pagrindinį sunkvežimį, kuris išvyksta į keltą.
- Kelionė: Sunkvežimis važiuoja per Angliją, keliauja keltu (per Dover-Calais arba Hull-Rotterdam) ir važiuoja per Europą (Belgija, Vokietija, Lenkija) iki Lietuvos.
- Atvykimas: Sunkvežimis atvyksta į Lietuvos sandėlį (paprastai 3-4 dieną). Tada vyksta iškrovimas ir muitinės procedūros.
- Pristatymas: Galutinis pristatymas į gatvę arba įsiskverbimas į kliento sandėlį.
Jei krovinys yra labai skubus, egzistuoja „ekspresinės“ paslaugos (2–3 dienos), tačiau jos brangnesnės. Kasdieniniai išvykimai užtikrina, kad nėra „tūzų“ ar laukimo savaitės laukiant, kada bus užpildytas reisas. Nuo 4 dienų terminas yra labai patikimas.
6. Ar galiu sekti savo krovinio kelionę realiu laiku, jei jis važiuoja reguliariu maršrutu?
Absoliučiai taip. Šiandien be sekimo sistemos logistika neįsivaizduojama. Kai aš pradedu savo karjerą prieš 20 metų, sekimas buvo telefoniniu skambučiu vairuotojui: „Kur tu esi?“. Dabar viskas vyksta automatiškai.
Kai Jūsų krovinys pasiekia mūsų terminalą Anglijoje, jis įsiskenavimas į sistemą ir Jūs gaunate sekimo numerį. Tada sistema atnaujinama kiekviename taške:
* Krovimas į sunkvežimį.
* Išvykimas iš Anglijos (perėjimas per Lamanšą).
* Atvykimas į galutinį sandėlį Lietuvoje.
* Išsiuntimas į galutinį adresą.
Kas ypač patogu su reguliariais maršrutais – tai tas, kad Jūsų „Tracking“ (sekimo) statusai keičiasi pagal nustatytą grafiką. Jei matote, kad krovinys „In Transit“ (keliauja), Jūs žinote, kad jis juda pagal tą pačią trasą, kurią važinėja kasdien. Tai leidžia Jums tiksliai suplanuoti savo sandėlio darbuotojus ar laukimą kurjeriu. Kai kurios kompanijos net siūlo SMS pranešimus, kai krovinys artėja.
7. Kokias rekomendacijas duotumėte dėl krovinio pakavimo, kad jis saugiai nuvyktų kasdieniniame reise?
Pakavimas – tai pusė sėkmės. Per 20 metų mačiau nemažai apgadintų krovinių, ir dažniausia kaltas ne vairuotojo vairavimo stilius, o blogas pakavimas. Kasdieniniuose maršrutuose kroviniai gali būti perkraunami (jei tai dalinis krovinys) arba judinami kelyje.
- Paletės: Jei įmanoma, visada krovinį padėkite ant paletės. Tai apsaugo prekes nuo drėgmės (jei padėsite ant grindų) ir leidžia saugiau krauti su šakių keltuvu.
- Fiksavimas: Naudokite ištempimo juostas (surinkimo juostas), plastikinius raiščius arba surenkamus dėžes. Krovinys negali judėti ant paletės. Jei viduje yra tuštumų – jas užpildykite (pūstu polistiroliu, burbuliukine plėvele). Vibracija kelyje gali sunaikinti netgi tvirtas dėžes, jei jose kas nors barsta.
- Etiketės: Kiekvienoje dėžėje turi būti aiškus etiketės su gavėjo duomenimis ir sekimo numeriu. Kasdieniniuose reisuose terminaluose dirba šimtai žmonių, o dėžės gali nukristi arba sumaišyti.
- Dėžių kokybė: Nenaudokite senų, suplėšytų dėžių. Nauja, dvigubos sienelės dėžė išlaikys svorį viršuje esančios kitos dėžės.
Geras ekspeditorius visada patars dėl pakavimo, bet atsakomybė už fizinį prekių paruošimą visada lieka siuntėjui.
8. Kas atsitinka, jei krovinys yra neteisingai deklaruotas arba jo negalima įvežti į ES?
Tai vienas baisiausių scenarijų, bet, deja, įvyksta. Nuo „Brexit“ muitinės kontrolės tapo griežtesnės. Jei kasdieniniame reise, atvykus į Lietuvą, muitinės pareigūnai aptinka draudžiamų prekių (pvz., maisto produktų be sertifikatų, gyvūnų, ginklų be leidimų arba neteisingai deklaruotų prekių), krovinys gali būti sustabdytas.
Procesas toks:
1. Krovinys pažymimas kaip „areštuotas“ arba „reikalaujantis papildomo patikrinimo“.
2. Skaičiuojamos saugojimo išlaidos terminaluose (jos gali būti didelės).
3. Reikalinga pataisyti dokumentą (jei tai tik klaida) arba grąžinti krovinį atgal į Angliją (siuntėjo sąskaita).
Todėl, kaip ekspertas, visada įspėju: būkite sąžiningi deklaracijose. Jei siunčiate naudotus daiktus (pvz., baldus), nurodykite, kad jie naudoti (Used), ir pateikite nuotraukas, jei reikia. Jei prekės yra prekinio ženklo (brand), būkite pasiruošę parodyti pirkimo kvitą. Kasdieninis susisiekimas leidžia greitai išspręsti šias problemas (pvz., greitai nusiųsti trūkstamus dokumentus), bet geriau jų išvengti iš anksto.
9. Ar galiu siųsti krovinius į mažus miestus Lietuvoje, ar tik į didmiesčius?
Kasdieniniai išvykimai iš Anglijos paprastai baigiasi didžiuosiuose logistikos centruose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai). Tačiau tai nereiškia, kad į kaimą nepavyks nusiųsti siuntos. Mes turime išvystytą „paskutinės mylios“ (last mile) tinklą.
Kai sunkvežimis atvyksta į Lietuvą ir iškraunamas krovinius, jie paskirstomi pagal pristatymo zonas. Jei Jūsų adresas yra mažame mieste (pvz., Varėnoje, Rokiškyje), Jūsų krovinys bus perkeltas į vietinį pristatymo automobilį (vienašalį arba su atgaline kryptimi) ir pristatytas tiesiai į duris.