Išvykimai ir atvykimai iš Anglijos: patogūs laikai ir logistikos subtilybės

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, dažnai tenka girdėti vieną tą patį klausimą, kuris, pirmo žvilgsnio atrodys paprastas, tačiau apima daugiau nei tik laiko juostų ar kelių žemėlapio. Klientai visada klauso: „Kada geriaiausia važiuoti?“, „Koks patogiausias laikas išvykti iš Anglijos ar atvykti į ją?“. Atsakymas nėra vienasareigis. Jis priklauso nuo to, ar keliaujate keltu, ar per Eurotunelį, ar vairuojate sunkvežimį, ar asmeninį automobilį, ir galiausiai, ko tikimasi pasiekti – taupyti laiką, pinigus ar nervus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir analize, padėsiančia suprasti, kaip suformuluoti idealų kelionės maršrutą įjungiant laiko optimizavimą. Anglija (ar tiksliau, Jungtinė Karalystė) dėl savo geografinės padėties yra unikali rinkė. Mes esame sala, o tai reiškia, kad kiekviena kelionė turi fizinę ribą – vandenį, kurį reikia persikelti. Šis persikėlimas dažniausiai ir yra tas svarbiausias kintamasis, lemiantis išvykimo ir atvykimo laiką.

Įvadas: Kodėl laiko pasirinkimas yra kritiškas?

Profesionalioje logistikoje sakoma, kad laikas – tai pinigai. Tačiau asmeniniai ar smulkūs pervežimai dažnai vertina ir komfortą. Nors Lietuva ir Anglija yra arti (geografiškai ir kultūriškai), kelionė į šią šalį visada reikalauja išsamių pasiruošimų. Pagrindiniai „giaužiai“ – tai Lamanšo sąsiauris. Čia susiduria trys didelės srovės: keleivių srautai, prekių srautai (krovininiai automobiliai) ir keltų bei traukinių tvarkaraščiai.

Pasirinkus tinkamą išvykimo laiką, galima išvengti stūmėsių prie pasienio kontrolės (ypač svarbu po „Brexit“), ilgų laukimų terminale ir, žinoma, naktinio vairavimo nuovargio. Ilgamečiai vairuotojai žino, kad rytas Dovere ar Kalėje gali prasidėti jau 4 valandą ryto, kad spėtum į pirmąjį reisą. Tačiau ar tai visada būtina? Ne visada.

Straipsnio tikslas – padėti jums suprasti, kada ir kodėl verta išsirinkti vieną ar kitą laiką. Mes nekalbėsime tik apie „rytą ar vakarą“, mes kalbėsime apie savaitės dienas, metų laikus ir netgi mėnulio fazių (šiek tiek humoro, bet potvynių įtaka uostams tikrai egzistuoja). Svarbiausia – atsiminkite, kad patogiausias laikas yra tas, kuris derina jūsų galimybes ir maršruto specifiką.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie išvykimus ir atvykimus

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės išsiaiškinti visas logistikos niuansus.

1. Kokia geriausia savaitės diena išvykti iš Anglijos (JK) į Lietuvą?

Esu daugelį metų stebėjęs srautus ir galiu pasakyti tikrai: antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis yra „aukso standartas“. Kodėl? Penktadieniais prasideda savaitgalio migracija – keleiviai, grįžtantys iš atostogų, ir vairuotojai, stengiantys užbaigti savaitę. Šeštadieniais ir sekmadieniais dauguma mažųjų pervežėjų nedirba, o didelės kompanijos dirba su ribotu personalu, kas gali sukelti didesnes eiles prie įsiregistravimo terminalų. Pirmadienis taip pat gali būti „pakrautas“ dėl nenumatytų problemų, iškilusių savaitgalio metu. Kadangi kelionė iš Anglijos trunka maždaug 24–30 valandas (priklausomai nuo maršruto), išvykus antradienio rytą, atvykstate į Lietuvą trečiadienio vakare ar ketvirtadienio ryte – idealiai, kai darbo vietos ir muitinės dar pilnai funkcionuoja.

2. Ar tikrai verta važiuoti naktį, kad išvengtum eilių?

Naktinis vairavimas turi savo privalumų, ypač kai kalbame apie Anglijos kelius (M25, M11, M1 autostradas). Naktį eismas žymiai retesnis, o tai leidžia judėti greičiau ir stabiau. Tačiau čia yra vienas didelis „bet“. Keltų ir Eurotunelio operatoriai (pvz., P&O, DFDS, Eurotunnel Le Shuttle) naktį sumažina reisų dažnumą. Jei atvyksite į terminalą 3 valandą ryto, o kitas keltas išplaukia tik 6 valandą ryto, prarasite 3 valandas laukdami. Be to, naktį dažniau pasitaiko techninių pertraukų ar vėluojančių reisų dėl blogo oro sąlygų, kurias naktį sunkiau įvertinti. Todėl mano rekomendacija: jei važiuojate asmeniniu automobiliu, naktis gali būti tinka, tačiau su kroviniu ar didele grupe geriau rinktis dieną, kada paslaugos veikia nuolat.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė patogiausi išvykimo laikai?

Tai labai svarbus klausimas. Iki 2021 metų pasienio kontrolė buvo formalumu, o šiand tai gali trukti valandas ar net daugiau. Po „Brexit“ atsirado naujos importo procedūros. Jei keliaujate su prekėmis (net ir tai, kas nėra komercinis krovinys, o pvz., turtas, perkeliamas į gyvenamąją vietą), turite užpildyti deklaracijas. Dabar stebimas ryškus laiko paslinkimas. Dauguma vairuotojų stengiasi atvykti į uostą (Dover, Folkestone, Hull, Portsmouth) ne vėliau kaip 3–4 valandas prieš planuojamą išvykimą. Anksčiau užtekdavo valandos. Dabar, norint patogiai ir be streso persikelti, reikia įsiskaičiuoti laiko rezervą muitinės formalumams. Taigi, „patogus laikas“ dabar reiškia „ankstyvesnis laikas“.

4. Kada geriau naudotis Eurotuneliu, o kada keltu?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų. Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle) jungia Folkestone (Anglija) ir Kalė (Prancūzija). Jo privalumas – greitis. Persikėlimas trunka 35 minutes. Jis veikia labai dažnai (kas 15–30 minučių) ir yra mažiau priklausomas nuo oro sąlygų (nenukrenta dėl audros). Jeigu jums svarbiausia yra tikslumas ir norite išvengti jūros ligos, Eurotunelis yra geriausias pasirinkimas, o patogiausias laikas – bet kada, nes jis veikia kaip metro. Keltai (pvz., iš Dover į Kalę ar Duisburgą) trunka ilgiau (1.5–2 val., o keliaujant į šiaurę – iki 7–8 val.), tačiau jie leidžia pailsėti, pavalgyti, praleisti laiką ramiau. Jei keliaujate su šunimi ar vaikais, keltas gali būti patogesnis, nepaisant ilgesnio laiko. Taip pat, jei keliaujate į Šiaurės Angliją (prie Niukaslo ar Hulo), keltas iš Roterdamo ar Briuselio gali būti strategiškai geresnis nei važiuoti visą Angliją iš pietų į šiaurę.

5. Ar yra skirtumas tarp vasaros ir žiemos sezonų?

Absoliučiai taip. Vasarą (birželio–rugpjūčio mėn.) stebimas didžiausias susidūrimų rizika. Kelionės atostogaujančiųjų bangos sukuria milžiniškas eiles, ypač prie Doverio. Vasarą patogiausias laikas išvykti yra labai anksti ryte (prieš 6:00 val.) arba vėlai vakare (po 20:00 val.), kai šeimos su vaikais jau sustojo nakvynei. Žiemą situacija pasikeičia – eismas mažesnis, bet didėja rizika dėl oro. Rūkas, audros gali atidėlioti keltus. Žiemą patogiausias laikas yra dienos centras (10:00–16:00), kai matomumas geriausias, o keliai (nors ir drėgni) yra laisvesni.

6. Kaip vairuotojo poilsio režimas (tachografas) įtakoja išvykimo laiką?

Jei samdate pervežėją arba keliaujate su sunkvežimiu, tai yra kritiškas klausimas. Europos Sąjungos reglamentai draudžia vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Taip pat yra griežti kasdieninio ir savaitinio poilsio režimai. Patogiausias laikas išvykti yra toks, kad 4,5 valandų vairavimo blokas baigtųsi tiesiai prieš persikėlimą (keltą ar tunelį). Keltuose laikas, praleistas ant denio, dažniausiai skaičiuojamas kaip poilsis (jei vairuotojas užlipa į kajutą ir pasiima „miegamojo“ kortelę). Todėl dauguma profesionalų planuoja maršrutą taip, kad atvyktų į uostą pavargę, palygtų keltu ir atvyktą į žemyninę Europą jau atsipalaidavę. Jei planuojate atvykimą į Angliją, vertinau, kad tai ne būtų 15 valanda ryto (prieš pat intensyviausią eismą), o, pavyzdžiui, 23 valanda vakare, kai galima ramiai nukeliauti į paskirties vietą be didelių spūsčių M25 obre (apie Londoną).

7. Kokios yra patogiausios atvykimo į Lietuvą (iš Anglijos) valandos?

Atvykimo laikas į Lietuvą taip pat svarbus. Jei atvykstate naktį (nuo 22 iki 6 valandos), gali kilti problemų su muitinės ar sandėlių darbuotojais. Dauguma logistikos centrų Lietuvoje dirba 8:00–17:00. Tačiau asmeniniai pervežimai ar siuntų pristatymas gali būti lankstesnis. Mano patirtis rodo, kad idealus atvykimo laikas yra antradienį–ketvirtadienį tarp 8:00 ir 14:00 valandos dienos. Tai leidžia išspręsti galimas problemas su dokumentais (jei jų atsiranda) darbo metu ir neužstrigti vakare. Be to, vairuotojas nėra toks nuvargęs kaip po naktinio važiavimo.

8. Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pigių bilietų?

Daugelis klientų klausia, ar neverta laukti iki pat išvykimo, kad gautų pigesnį bilietą. Transporto srityje tai yra lošimas. Keltų kompanijos naudoja dinaminę kainodarą. Kuo arčiau išvykimo, tuo brangiau. Pigiausi bilietai parduodami mėnesius iš anksto. Jei laukiate iki paskutinės minutės, ne tik kad gali mokėti dukart brangiau, bet ir gali likti be vietos (pvz., „sold out“ situacijos šventiniu laikotarpiu). Patogiausias laikas pirkti bilietus – 2–4 savaitės iki išvykimo. Tada galite ne tik užtikrinti vietą, bet ir pasirinkti patogiausią laiką, o ne imti tą, kas liko.

9. Kaip susidoroti su Londono apkrova (M25 ir M11)?

Londono apylanka (M25) yra legendinis „purvas“. Eismas čia gali stovėti bet kurią parą. Jei jūsų maršrutas eina per Londoną (pietinis maršutas), patogiausias laikas prasilenkti su Londonu yra naktis (nuo 00:00 iki 05:00) arba vidurdienis (nuo 11:00 iki 13:00). Ryčiaus ir popietiniai peakai (07:00–09:30 ir 16:00–18:30) turi būti vengiami kaip ugnies. Jei įmanoma, vertėtų rinktis rytinį maršrutą per Harwidžą (Harwich) ir išvengti Londono visiškai, tačiau tai keičia ir persikėlimo punktą (ten taip pat reikia keltų). Jei visgi važiuojate per Doverną, planuokite atvykti į M25 ne šiandienos spūsties metu.

10. Ką daryti, jei vėluoji į planuotą išvykimą?

Tai klasika. Užstrigote eismuje, padangei plyšo ar tiesiog praleidote laiką. Ką daryti? Pirmiausia – nedarykite panikos. Didesnėje dalyje keltų kompanijų (pvz., DFDS, P&O) yra sistema, kuri leidžia „būti laiku“ (Check-in) iki 2–3 valandų prieš išvykimą. Jei vėluojate mažiau nei 30–60 minučių, dažnai galima susitarti su personalu vietoje ir pereiti į kitą, artimiausią reisą (jei yra vietų). Jei vėluojate daugiau, bilietas gali būti prarastas, ir reikės pirkti naują. Mano patarimas: jei pajaučiate, kad nebesispėsite, skambinkite brokeriui arba keltų kompanijai iš karto. Kartais jie gali užšaldyti bilietą arba perkelti jį už nedidelį mokestį, jei apie tai pranešate ankščiau nei reisas pasirodo ekrane.

Išvada: Planavimas – raktas į patogią kelionę

Apibendrinant daugiau kaip dvidešimt metų patirtį šioje srityje, galiu teigti viena: nėra vieno „magiško“ laiko, kuris tiktų visiems. Tačiau yra aiškios tendencijos ir taisyklės, kurios padeda išvengti nereikalingo streso.

Išvykimai ir atvykimai iš Anglijos – tai ne tik fizinis nuvykimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, į kurį įeina keltų tvarkaraščiai, Anglijos autostradų spūstys (ypač Londono apylinkėse), vairuotojo darbo poilsio režimai ir, žinoma, muitinės procedūros, pasikeitusios po „Brexit“.

Jei norite, kad kelionė būtų patogi: 1. Vengkite penktadienių ir sekmadienių ilgiems pervežimams. 2. Planuokite atvykti į uostą/antrinę pusę su 2–3 valandų rezervu. 3. Pasirinkite antradienį–ketvirtadienį pagrindiniam kelionės maršrutui. 4. Atsižvelkite į metų laiką – vasarą keliaukite anksti rytą, žiemą – dienos metu.

Tvirtai tikėkite, kad gerai suplanuotas išvykimo laikas sutaupo ne tik valandas, bet ir leidžia atvykti į paskirties vietą gerokai gailesniu. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia sekti eismą realiu laiku, niekas nepakeis senos gerosios logistikos taisyklės: geriau išvykti per anksti ir laukti su kavos puodeliu, nei skubėti rizikuodama praleisti reisą. Sėkmės kelyje ir saugių kelionių!