Išsirinkite patogiausią keleivių pervežimo į Angliją maršrutą dabar

Kelionė į Angliją (Didžiąją Britaniją) iš Lietuvos jau daugiau nei dešimtmetį yra viena populiariausių kryptimi tarp emigrantų, studentų ir turistų. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų tarptautinių pervežimų patirtį mačiau, kaip pasikeitė ši rinka – nuo senų, varginančių „Gazelės“ kelionių iki patogių, modernių autobusų, kurie leidžia nusigauti į Londoną ar Mančesterį be didelio nuovargio. Tačiau, nepaisant to, kad pasiūla šiandien yra didžiulė, keliautojai dažnai susiduria su iššūkiais: kur iš tikrųjų važiuoja autobusas? Koks maršrutas yra greičiausias, o koks – patogiausias? Kodėl kainos skiriasi beveik dvigubai?

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečiu praktiniu darbu, norėdamas padėti jums suprasti ne tik tai, kaip užsakyti bilietą, bet ir tai, kas vyksta „už scenos“. Svarbiausia – nėra vieno „geriausio“ maršruto visiems. Viskas priklauso nuo jūsų išvykimos vietos Lietuvoje, galutinio tikslo Anglijoje ir, žinoma, biudžeto. Šiandien mes išanalizuosime pagrindinius maršrutų variantus, jų niuansus ir pasidalinsime patarimais, kurie padės jums išvengti nemalonių netikėtumų kelyje.

Kelionė per Lamanšą ir per visą Europos žemyną yra sudėtingas logistinis procesas. Mes neįsivaizduojame, kiek pastangų dedama, kad autobusas laiku pasiektų prieplauką. Todėl, suprasdami maršruto logiką, jūs galėsite ne tik taupyti pinigus, bet ir išsaugoti savo nervus. Šiame straipsnyje rasite išsamų atsakymų į daugiausiai keliautojų rūpinančius klausimus, susijusius su maršrutų pasirinkimu, keltų ir tunelių naudojimu bei pasienio kontrolės niuansais po „Brexit“.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje sužinosite viską, kas būtina planuojant kelionę. Rinkau daugiausiai klientų užduodamus klausimus ir atsakau į juos remiantis savo patirtimi bei žiniomis apie šiuolaikinę pervežimų rinką.

1. Kokie yra pagrindiniai autobusų maršrutai iš Lietuvos į Angliją?

Šiuo metu egzistuoja du pagrindiniai maršrutų tipai, kuriuos naudoja pervežėjai. Pirmasis ir populiariausias – tai maršrutas per Kalėdą (Calais) ir Doverį, naudojant keltą arba „Eurotunnel“ tunelį. Šis maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus ir Prancūziją. Tai yra klasikinis variantas, nes jis leidžia pasiekti didžiąją Jungtinės Karalystės dalį, ypač pietus ir rytus (Londoną, Slou, Northampton).

Antrasis, rečiau taikomas, bet kai kuriems klientams patogesnis maršrutas, eina per Olandiją (Huk van Holandą) ir naudoja keltą į Harwichą (Anglija). Šis maršrutas dažniau naudojamas, jei autobuso tikslas yra šiaurės rytai arba vidurio Anglija, nes taip išvengiama didžiulio Londono žiedo apkrovos. Tačiau dėl brangesnių keltų bilietų šis maršrutas dažniau būna brangesnis. Be to, yra maršrutų, važiuojančių per Skandinaviją (Švediją, Daniją) ir naudojančių keltą iš Geteborgo ar Kopenhagos, tačiau jie dažniau orientuoti į šiaurę (Newcastle, Leeds), o ne į Londoną.

2. Kuo skiriasi kelionė keltu nuo kelionės per „Eurotunnel“ tunelį?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir skirtumas yra ne tik techninis, bet ir emocinis. „Eurotunnel“ (arba „LeShuttle“) yra traukinys, kuris perveža autobusą (arba automobilį su keleiviais viduje) po Lamanšo sąsiauriu per maždaug 35 minutes. Tai yra greičiausias būdas persikelti. Autobusu užvažiuojama į vagoną, keleiviai gali sėdėti savo vietose (arba kartais reikia išlipti, priklauso nuo pervežėjo taisyklių), ir po 30-40 minučių jūs jau esate Anglijoje. Čia nėra jūros ligos rizikos, viskas vyksta greitai ir organizuotai.

Keltas (pavyzdžiui, iš Calais į Dover) trunka apie 90 minučių. Tai ilgiau, tačiau daugeliui keleivių tai yra malonumas. Galima išlipti iš autobuso, užlipti į keltą, pavaikščioti viršuje, pasižiūrėti į jūrą, nusipirkti kavos ar maisto, pailsėti nuo vibracijos. Po „Brexit“ keltuose dažnai būna papildoma pasienio kontrolė, kuri gali šiek tiek prailginti išvykimą, tačiau tai leidžia ištiesti kojas. Mano patirtis rodo, kad šiaurės krypties link (į Lietuvą) keltas dažnai būna užimtas, todėl tenka laukti „laukimo zonoje“, tačiau į Angliją keltai dažniau važiuoja pagal grafiką be didelių delsimų.

3. Kurie Lietuvos miestai yra pagrindiniai išvykimo taškai ir kaip tai įtakoja laiką?

Didžioji dalis autobusų startuoja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Tačiau čia slypi vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai pamiršta – maršruto „surinkimas“. Jei autobusas pradeda važiuoti iš Klaipėdos, jis turi važiuoti per Klaipėdos apskritį (Kretinga, Palanga), tada per Šiaulius, Panevėžį, Ukmergę, Vilnių, o tik tada – link Lenkijos. Tai reiškia, kad keleivys, įlipęs Vilniuje, gali praleisti 4–6 valandas tik Lietuvoje važiuodamas „apynaujais“.

Todėl, jei jūsų tikslas – laikas, verta ieškoti reisų, kurie pradedami tiesiogiai Vilniuje arba Kaune ir kuriuose nėra daug sustojimų Lietuvoje. Jei gyvenate Klaipėdoje, gali būti, kad jums patogiau važiuoti autobusu, kuris pradeda maršrutą Klaipėdoje, bet būkite pasiruošę, kad kelionė truks ilgiau. Taip pat yra „skraidančių“ autobusų, kurie važiuoja be sustojimų tarp Vilniaus ir Varšuvos (tik techninis sustojimas), tačiau tokių reisų mažiau, ir jie brangesni.

4. Kiek laiko trunka vidutinė kelionė į Angliją?

Reikia būti realistu. Reklamoje dažnai rašoma „30 valandų“, tačiau mano praktika rodo, kad tikslingiau planuoti 35–40 valandas. Kodėl tiek daug? Prie šio laiko skaičiuojamos ne tik važiavimo valandos, bet ir: * Techniniai sustojimai kas 4,5 valandos (po 15–30 minučių). * Kaitimo (keltas/tunelis) laikas (1,5–2 valandos su išlipimu ir pasienio patikra). * Pasienio kontrolės (tiek Lietuvos/Lenkijos, bet ypač Prancūzijos/Anglijos).

Po „Brexit“ Anglijos pasienio kontrolė Prancūzijoje (prieš įvažiuojant į keltą ar tunelį) gali užtrukti nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo aptarnaujančių pareigūnų skaičiaus ir eilės. Be to, Anglijoje yra griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai (tachografai). Jei vairuotojas artėja prie savo 4,5 valandų važiavimo limito, jis privalo sustoti net jeigu ir yra ties pilies vartais. Todėl nenuviliuokite savęs ir giminaičių – praneškite, kad atvyksite po dienos ir pusės, o ne po 20 valandų.

5. Kokie dokumentai būtini kelionės metu po „Brexit“?

Štai čia dažniausiai įvyksta klaidų. Nuo 2021 metų Lietuvos piliečiams kelionė į Angliją tapo sudėtingesnė. Pagrindinis dalykas – pasas. Asmens tapatybės kortelė (pašas) daugeliui atvejų nebėra tinkamas dokumentas kelionės į JK iš ES šalių (išskyrus atvejus, kai turite leidimą gyventi JK – Settled Status arba Pre-Settled Status). Jei važiuojate tik su pasu, viskas tvarkoje.

Taip pat labai svarbi yra viza arba leidimas gyventi. Jei jūsų tikslas – turizmas (iki 6 mėnesių), jums nereikia vizos, tačiau pasienio pareigūnas gali klausti apie grįžimo bilietus, pragyvenimo šaltinius ir apgyvendinimą. Jei važiuojate dirbti, būtinai turite su savimi vizą arba Biometric Residence Permit (BRP) kortelę. Be to, labai svarbu: tikrinami ne tik keleivių, bet ir vairuotojų dokumentai. Jei vairuotojas turės problemų su dokumentais, sustabdytas bus visas autobusas.

6. Kaip pasirinkti tinkamą pervežėją? Ką tikrinti?

Rinkoje yra dešimtys kompanijų – nuo didelių, turinčių šimtus autobusų, iki mažų, vežančių po vieną mikroautobusą. Mano patarimas: nesikreipkite į mažiausią kainą. Maža kaina dažnai reiškia seną autobusą (be WC, be kondicionieriaus ar jis blogai veikia), patirdžiusius vairuotojus, kurie gali neįveikti maršruto be techninių problemų, arba ilgas laukimo laikus tarp sustojimų.

Verta tikrinti: * Autobuso amžių: Geriausiai, kai tai ne senesnis kaip 5–7 metų autobusas (pvz., Mercedes, Neoplan, Scania, Volvo). * Atsiliepimus: Google žemėlapiuose ar Facebook grupėse ieškokite realių keleivių nuomonių. Jei žmonės rašo apie šaltą autobusą žiemą arba neveikiantį tualetą – vengkite. * Telefoninį ryšį: Ar kompanija atsiliepia į skambučius? Jei įvyksta nesklandumas prie pasienio, turite su kuo susisiekti. * Bagažo taisykles: Ar yra įtraukta rankinis bagažas? Kokio svorio „prievozdė“?

7. Kiek bagažo galima pasiimti ir kaip jis vežamas?

Standartas rinkoje yra toks: vienas keleivis gali pasiimti vieną didelį bagažą (iki 20–30 kg, dedamas į gilumą) ir vieną rankinį bagažą (į saloną). Tačiau kiekviena kompanija turi savo taisykles. Ypač atidžiai reikia skaityti apie „prievoždes“ – tai daiktai, kurie užima papildomą vietą (dviračiai, muzikos instrumentai, didelės dėžės). Už jas paprastai reikia papildomai mokėti.

Svarbu: padėkite savo bagažą patys. Vairuotojas nėra kelininkas – jis padeda tik tiems, kurie fiziškai negali patys pakelti (vyresni žmonės, neįgalieji). Bagažo skyriuje turi būti tvarka – užrakinkite lagaminus. Nors aš per 20 metų mačiau, kad vagysčių atvejai reti, tačiau rizika visada egzistuoja sustojimuose. Neneškite draudžiamų daiktų (ginklų, narkotikų, gyvūnų be paso) – tai gali baigtis ne tik bauda, bet ir įkalinimu bei viso autobuso sulaikymu.

8. Kur autobusai sustoja Anglijoje? Ar gali mane paleisti prie namų durų?

Didžioji dalis maršrutų yra „linijiniai“, t.y. autobusas važiuoja pagal fiksuotą grafiką ir sustoja tam tikrose vietose (pvz., Londonas – Holloway Road, Marble Arch, tada priešaukščiai – Lutonas, Northampton, Birmingham, Leicester, Sheffield, Leeds, Manchester). Jei jūsų namai yra šalia šio maršruto, vairuotojas gali sustoti ir jūsų paleisti, tačiau tai nėra garantuota. Tai priklauso nuo vairuotojo geros valios, saugumo (ar yra kur saugiai sustoti) ir laiko. Jei maršrutas vėluoja, vairuotojas važiuos tiesiai į galinę stotelę.

Taip pat egzistuoja „taxi“ arba individualių pervežimų paslaugos, kurios vežia tiesiai iš durų į duris. Tai brangiau, tačiau patogiau, jei keliuate su daug bagažo ar mažais vaikais. Jei renkatės linijinį autobusą, visuomet pasidomėkite artimiausia sustojimo vieta jūsų galutiniam taškui ir kaip nuo jos nuvykti toliau (autobusu, traukiniu ar taksi).

9. Kaip maistas ir tualetai kelionės metu? Ar galima užkandžiauti?

Visi šiuolaikiniai autobusai, važiuojantys į tolimas keliones, turi WC. Tačiau reikia suprasti, kad tai nėra viešbutis vonia. Tualetą reikia naudoti tik būtinu atveju (šūdavimas draudžiamas, nes užkemša vamzdžius, o vėduvas neveikia kaip namuose). Geriausias pasirinkimas – naudotis tualetais degalinėse per techninius sustojimus.

Maistas: dauguma autobusų turi mikrobangų krosnelę arba verdantį vandenį. Tačiau dažniau vairuotojai nusiperka karštą kavą ar arbatą keleiviams degalinėse. Aš visada patariu keleiviams pasiimti savo užkandžių – vandens, sumuštinių, vaisių. Degalinių kainos Vokietijoje ir Belgijoje gali būti „kandžios“. Svarbiausia – nepalikite šiukšlių savo vietoje. Autobusas turi būti švarus, kad kiti keleiviai galėtų jaustis patogiai.

10. Kas daro šią kelionę patogesnę? (WiFi, elektros lizdai, sėdynės)

Technologijos žengia pirmyn, ir geras autobusas šiandien privalo turėti WiFi. Tačiau realybėje, važiuojant per Vokietijos miškus arba Prancūzijos laukus, signalas dažnai dingsta. Todėl nesiūlaukite, kad galėsite žiūrėti filmus „YouTube“ be pertraukų. Bet paštas ar Telegram veikia daugiau ar mažiau stabiliai.

Labai svarbu – elektros lizdai (220V arba USB). Ilga kelionė be įkrauto telefono yra stresas. Moderniuose autobusuose prie kiekvienos sėdynės yra USB lizdai, o kartais ir įprasti kištukai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į sėdynių konstrukciją. Jūs jose praleisite beveik parą.