Išsamūs pervežimai į Angliją: viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Jungtinė Karalystė, ir ypač Anglija, nuo seno buvo viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Ne veltui tūkstančiai sunkvežimių kasdien kerta kanalus ir platus Europos kelius, siekdami pasiekti Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar kitus šalies regionus. Tačiau pastaraisiais metais, pasikeitus politinei situacijai ir iššokus „Brexit“ scenarijui, logistika tapo daug sudėtingesnė. Pasakyti, kad tiesiog „pakrauname ir važiuojame“, būtų per daug paprasta. Šiandien pervežimai į Angliją reikalauja išsamumo, tikslumo ir gerai suplanuotos strategijos.

Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip pasikeitė rinka: nuo paprastų vizų reikalavimų iki sudėtingų muitinės procedūrų. Šis straipsnis sukurtas ne tik tiems, kurie kasdien užsiima prekyba, bet ir tiems, kurie pirmą kartą planuoja siųsti krovinius ar asmeninius daiktus į Angliją. Mūsų tikslas – išsklaidyti abejones, paaiškinti techninius niuansus ir padaryti taip, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą saugiai ir laiku. Kalbėsime apie dokumentus, muitines, kainas ir daugelį kitų detalių, kurios lemia sėkmę. Svarbiausia – suprasti, kad Anglija dabar yra trečioji šalis, todėl taisyklės čia griežtesnės ir reikalaujančios didesnio dėmesio.

Šiame gide rasite visą būtiną informaciją, suskirstytą pagal logines kategorijas, kad galėtumėte lengviau naršyti ir rasti atsakymus į savo klausimus. Nesvarbu, ar reikia pervežti vieną paletę, ar pilną sunkvežimį – principiai pagrindai išlieka tie patys. Pasiruoškime įveikti šį maršrutą profesionaliai.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai visada užduoda man susitikimų ar telefoninių pokalbių metu. Atsakymai į juos padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia organizuojant pervežimą į Angliją.

1. Kaip „Brexit“ pasikeitė pervežimų į Angliją procedūras ir ką tai reiškia man kaip siuntėjui?

„Brexit“ – tai pagrindinis atraminis taškas, po kurio viskas pasikeitė. Iki 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos narė, todėl prekyba vyko kaip tarp Lietuvos ir Lenkijos – nereikėjo jokių papildomų muitinių deklaracijų. Dabar Anglija yra trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jei jis yra tik viena dėžė su prekėmis, turi praeiti eksporto kontrolę Lietuvoje (išvykimo muitinę) ir importo kontrolę Anglijoje (atvykimo muitinę).

Jums kaip siuntėjui tai reiškia, kad turite būti pasiruošęs pateikti tinkamus dokumentus: prekių sandorą (prekių sąskaitą), pakavimo sąrašą ir, jei reikia, sertifikatus. Be to, svarbu atsiminti apie prekių kilmę. Jei jūsų gaminamos prekės yra pilnai sukurta Lietuvoje, gali būti taikoma nulinė muito tarifą priemonė (zero tariff), tačiau tai reikalauja įrodymų. Jei prekės turi komponentų iš Azijos ar JAV, procedūros gali būti sudėtingesnės. Taip pat atsirado biurokratinis sluoksnis – reikia turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification numerį), kuris leidžia dalyvauti prekyboje su JK. Be jo, krovinys tiesiog nebus išleistas iš muitinės.

2. Kokius dokumentus būtina parengti norint sėkmingai pristatyti krovinių į Angliją?

Dokumentų parengimas yra pusė sėkmės. Būtina pagrindinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta anglų kalba, nurodant tikslias prekių pavadinimas, svorį, vertę, prekių kodus (HS kodus) ir sąlygas pristatymui (Incoterms – pvz., EXW, FCA, DAP). Ši sąskaita yra pagrindas apskaičiuoti mokesčiams Anglijoje, todėl joje negali būti dviprasmybių, pvz., „prekės“ ar „assortment“ – turi būti konkrečūs pavadinimai.

Kitas ne mažiau svarbus dokumentas – pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda muitininkams ir vairuotojams greitai susipažinti su kroviniu, numatyti, kaip jis pakrautas, kiek yra dėžių, paletų, jų svoriai. Jei krovinys yra nestandartinis ar jį reikia krauti specialia įranga, tai turi būti pažymėta. Taip pat būtina transporto dokumentacija – CMR važtaraštis. Jis patvirtina sandorį tarp siuntėjo ir vežėjo. Jei pervežama pavojinga krovinys (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Jei prekės yra reguliuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai), reikės sveikatos sertifikatų ar veterinarinių pasų. Visi šie dokumentai dabar turi būti pateikiami elektroniniu būdu muitinėms dar prieš krovinio išvykimą.

3. Kas yra EORI numeris ir kodėl jis būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus kodas, kuris naudojamas visoje Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje muitinės procedūroms. Po „Brexit“ situacija yra tokia: jei vykdote eksporto operacijas iš Lietuvos (ES), jums reikalingas ES EORI numeris. Jei jūsų imonė Anglijoje bus importuotoja, jai reikalingas JK EORI numeris.

Dauguma klientų klausia: „Ar aš galiu naudoti savo lietuvišką EORI importui į Angliją?“. Atsakymas: ne, negalite. Lietuvos EORI numeris tinkamas tik išvykimui. Importui Anglijoje reikia gavėjo (JK įmonės arba fizinio asmens) JK EORI numerio. Jei jo nėra, krovinys gali būti užstrigęs uoste arba terminalo sandėlyje, kol bus suformuluotas naujas importo deklaravimas su galiojančiu numeriu. Todėl prieš siunčiant pirmąjį krovinių, būtina užtikrinti, kad gavėjas Anglijoje jau turi šį numerį. Jį gauti nėra sudėtinga, bet tai trunka laiko, tad geriau pasirūpinti iš anksto.

4. Kaip susiformuoja pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Pervežimo kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Pagrindinis komponentas – degalų kaina. Tarptautiniuose pervežimuose degalai sudaro didelę dalį išlaidų, todėl kainos svyruoja priklausomai nuo rinkos situacijos. Taip pat įtakos turi užimamas tūris ar svoris. Jei turite nedidelį kiekį prekių, pvz., 1-2 paletes, mokėsite už vietą (krovininio pervežimo) – t.y., dalį sunkvežimio vietos. Jei užpildote visą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kaina bus fiksuota už visą mašiną.

Svarbus aspektas – muitinės išlaidos. Nors dažnai manyta, kad muitinės paslaugos yra „nemokamos“, tai nėra tiesa. Muitinės brokerio paslaugos, deklaravimas, administravimas – visa tai kainuoja. Taip pat reikia atsižvelgti į galimius mokesčius Anglijoje: PVM (VAT) ir muito tarifus. Šie mokesčiai nėra įtraukti į pervežimo kainą, juos moka gavėjas (jei nenurodyta kitaip – DDP sąlygomis). Taip pat į kainą įeina keltų bilietai (per Lamanšo sąsiaurį), kurie taip pat kinta priklausomai nuo sezono. Vasarą ar švenčių laikotarpiais keltų kainos gali šokti.

5. Kiek laiko trunka vidutinis krovinio pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Standartinis pervežimo laikas (transito laikas) priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo. Vidutiniškai, kai kalbame apie dalinį krovinį (kai mašina surenka prekes iš keleto siuntėjų), laikas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovimo dienos. Tai paaiškinama tuo, kad vairuotojas turi surenkti prekes iš kitų klientų, o Anglijoje iškrauti ne tik vieną vietą.

Jei kalbame apie pilną mašinos užpildymą (FTL), laikas gali būti trumpesnis – 2-3 dienos, tiesioginis reisas. Tačiau reikia atsižvelgti ir į ferybus. Dažniausiai maršrutai eina per Calais-Dover arba Dunkerque-Dover. Užsitęsus eilėms prie keltų ar dėl blogo oro, kelionė gali pavėluoti. Taip pat reikia numatyti laiką muitinėms. Nors dauguma deklaracijų pateikiamos iš anksto, kartais kyla klausimų ar papildomų patikrinimų, kas gali pridėti kelias valandas ar net dieną prie pristatymo termino. Mano patirtis rodo, kad visada verta pasakyti klientui šiek tiek „užtikrintesnį“ terminą, pvz., 4-5 dienas, kad išvengtume nesusipratimų.

6. Kokius pervežimo būdus galima pasirinkti ir kuris geriausias tinka mano kroviniui?

Yra keletas pagrindinių pervežimo būdų, kuriuos vertėtų aptarti. Pirmasis – kelinis transportas (sunkvežimiai). Tai populiariausias ir lankstus būdas. Tinka tiek dideliems, tiek mažiems kroviniams. Antrasis – jūrų konteineriai. Jei turite labai didelį kiekį prekių, pvz., 20 ar 40 pėdų konteinerį, jūrų transportas gali būti ekonomiškesnis, tačiau jis trunka ilgiau (apie 2-3 savaites) ir reikalauja papildomų manipuliacijų uoste.

Trečias – oro transportas. Jis naudojamas labai skubioms siuntoms, tačiau kainuoja brangiai. Dažniausiai klientai renkasi kelinį transportą. Jame galime išskirti „Less than Truck Load“ (LTL) – tai dalinis krovinys, kai mokate tik už užimamą vietą paletėmis ar kubiniais metrais. Ir „Full Truck Load“ (FTL) – pilna mašina, kurią užpildote jūsų prekės. Taip pat yra siuntų (kurjerinių) pervežimai, kai siunčiate tik dėžutes iki 30 kg. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto, skubumo ir kiekio. Dažniausiai rekomenduoju LTL variantą, jei prekių mažiau kaip 10 paletų, nes tai geriausias kompromisas tarp kainos ir laiko.

7. Kaip teisingai supakuoti krovinį, kad jis nenukentėtų kelionės metu?

Pakavimas – tai ne tik estetika, tai saugumas. Kelionė į Angliją yra ilga, mašina vingiuoja, stabdo, greitina, todėl krovinys turi būti fiksuotas. Jei siunčiate paletes, jos turi būti supakuotos ant standartinių EURO paletų (1200x800 mm) arba UK paletų (1200x1000 mm). Būtina naudoti „stretch“ plėvelę, kuri tvirtai suvynioja prekes, o viršuje rekomenduojama padėti viršutinę dangą („lid“), kad ant prekių nebus krauta kita krovinio dalis.

Dėžės viduje turi būti užpildytos tuščios vietos (pvz., putplastiu, burbuliukų plėvele), kad prekės nešoktų. Jei prekės yra subyrantys ar skysti, turi būti naudojamos specialios pakuotės. Labai svarbu užtikrinti, kad etiketės su adresu ir kontaktiniais duomenimis būtų pritvirtintos ant kiekvienos dėžės ir paletės. Nerekomenduoju naudoti senų, pažeistų dėžių – jos gali neatlaikyti apkrovos. Profesionalus pakavimas sumažina sugadinimo riziką nuo 90% iki beveik nulio. Taip pat nepamirškite pažymėti, jei krovinys yra trapus („Fragile“) ar jei reikia laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių.

8. Kas nutinka su muitinės mokesčiais (PVM ir muito) ir juos moka?

Tai vienas painiausių klausimų. Importuojant prekes į Angliją, beveik visada taikomas PVM (VAT), kuris šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra 20% (nors kai kurios prekės gali turėti mažesnę tarifą). Muitas (duty) taikomas tik tada, jei prekės yra pagamintos už ES ribų (pvz., Kinijoje, JAV) ir jų vertė viršija 135 svarų (arba atitinkamą slenkstį). Jei prekės yra lietuviškos kilmės, muitas gali būti 0%, tačiau PVM vis tiek mokamas.

Kas moka šiuos mokesčius? Paprastai tai daro gavėjas Anglijoje. Kai atvyksta krovinys, muitinės brokeris pateikia importo deklaraciją, apskaičiuoja mokesčius ir siunčia mokėjimo kvitą gavėjui. Kol mokesčiai nebus sumokėti, krovinys nebus išleistas iš muitinės (gali būti taikoma „Customs Hold“ būsena). Yra galimybė susitarti dėl DDP (Delivered Duty Paid) sąlygų, kai mokesčius apmoka siuntėjas Lietuvoje, o gavėjas gauna prekę be jokių papildomų rūpesčių, tačiau tada pervežimo kaina bus didesnė, nes į ją įeina ir administavimas, ir mokesčių avansas.

9. Ar yra kokių nors apribojimų ar draudžiamų prekių, kurių negalima vežti į Angliją?

Žinoma, yra griežtų apribojimų. Pirmiausia, tai draudžiami ir ribojami gaminiai: ginklai, amunicija, narkotikai, psichotropinės medžiagos – tai aišku. Tačiau dažnai klientai pamiršta apie maisto produktus ir gyvūninę kilmę. Po „Brexit“ Anglija tapo labai griežta maisto saugos atžvilgiu. Negalima be specialių leidimų vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių, vaisių ir daržovių asmeniniam vartojimui (jei tai ne prekybinis krovinys atitinkamais sertifikatais). Vairuotojui, įsiregistravusiam „Green Lane“, maistas asmeniniam vartojimui gali būti konfiskuojamas.

Taip pat draudžiama ar griežtai reguliuojama transportuoti gyvūnus be veterinarijos pasų ir mikroschemų. Negalima vežti prekių, pažeidžiančių intelektinę nuosavybę (pvz., padirbtų drabužių, pavogtų automobilių dalių). Taip pat reikia atidžiai vežti aukštus krovinius – Anglijoje yra daug žemų tiltų, ypač senųjų kaimo kelių, todėl reikia tiksliai nurodyti krovinio aukštį CMR dokumente, kad vairuotojas galėtų iš anksto suplanuoti maršrutą ir išvengti avarijų.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir ką tikrinti prieš pasirašant sutartį?

Rinka pilna pasiūlymo, tačiau kokybė skiriasi. Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją (LT arba ES vežėjo licenciją). Tai garantija, kad įmonė legaliai veikia ir turi atsakomybės draudimą. Būtina klausti apie draudimą – ar jis dengia krovinį viso kelionės metu, įskaitant tarpinę saugojimą sandėliuose. Antra, pasidomėkite įmonės patirtimi būtent maršrutuose į Angliją. Po „Brexit“ atsirado daug naujų vežėjų, kurie nesupranta muitinės subtilybių, todėl jų siuntos užstringa.

Verta skaityti atsiliepimus internete, tačiau kritiškai įvertinti.