Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Išsamus keleivių transporto į Angliją tvarkaraštis: Eksperto Vadovas ir Nuomonė
Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje beveik dvi dešimtmetis, sužinojau viną pagrindinę tiesą: tvarkaraštis tai ne tik skaičiai ant popieriaus arba laikrodžio rodyklės. Tai gyvas organizmas, kuris priklauso nuo oro sąlygų, pasienio kontroliuotojų nuotaikos, kelių dangos būklės Anglijoje ir netgi nuo to, kiek laiko užtrunka keltis per Lamanšą. Daugelis keleivių, žiūrėdami į internete paskelbtą grafiką, mano, kad tai garantija. Tačiau kaip praktikas sakau: tai planas, kurio reikia laikytis, bet kurį reikia mokėti interpretuoti.
Šiame straipsnyje aš ne tiesiog pateiksiu sausus duomenis apie tai, kada autobusai išvažiuoja iš Vilniaus ar Kauno. Aisižvelgsiu į tai, kaip susiformavo ši rinka, kodėl maršrutai vystosi taip, kaip vystosi, ir ką iš tikrųjų reiškia tas "apytikslis atvykimo laikas", kurį taip dažnai matai biliete. Anglija jau nebe Europos Sąjungos dalis, ir tai nepalietė tik muitų – tai pakeitė pačią kelionės dinamiką. Suprasti tvarkaraščius šiomis dienomis reiškia suprasti visą logistikos grandinę nuo pirmojo degalų įpilimo iki paskutinio keleivio išlipimo Londono ar Birminghamo priemiesčiuose.
Įvadas
Ką pradėsime nuo to, kad pervežimų į Angliją rinka Lietuvoje subrėžta ir labai konkurencinga. Prieš 15-20 metų tai buvo "laukinis vakaras" – važiuodavo kas norintis, tvarkaraščiai keisdavosi iš dienos į dieną, o olandiškų ar vokiškų autobusų salonuose buvo sunku įsivaizduoti komfortą. Šiandien situacija kitokia. Didžiausios pervežėjų kompanijos (tokios kaip "Kautra", "Ollex", "Ecolines" ir daugelis smulkesnių, bet orientuotų į kokybę vežėjų) sukūrė stabilias sistemas. Tvarkaraščiai tapo tikslesni, o flotė – modernesnė.
Tačiau keleivis, pirmą kartą renkantis bilietę, dažnai klysta dėl vienos pagrindinės priežasties – jis žiūri į "važiavimo laiką" (pvz., 32 valandos), o ne į "kelionės trukmę". Skirtumas esminis. Važiavimo laikas tai aktyvus vairavimas. Kelionės trukmė tai visas laikas nuo išvykimo iki atvykimo, įskaitant perkėlas per Lamanšą, technines pertraukas, pasienio kontrolę ir, žinoma, keleivių įlaipinimą/išlaipinimą tarpiniuose miestuose.
Šiuo metu tipinis maršrutas į Angliją atrodo taip: išvykimas iš Lietuvos (paprastai popietę arba vakare), važiavimas per Lenkiją ir Vokietiją, naktinis pervežimas per Belgiją arba Olandiją, atvykimas į uostą (Dunkerque, Calais arba Duisburgas, jei naudojamas tunelis), perkėla, ir tada ilgas važiavimas per Anglijos plentas (M25, M1, M6) iki galutinio tikslo.
Kodėl dauguma reisų yra naktiniai? Tai logiška ir iš keleivio, ir iš pervežėjo perspektyvos. Keleiviai nori išnaudoti dieną Vilniuje ar Kaune, atsisveikinti su artimaisiais, o važiuoti miegoti. Pervežėjams tai leidžia išvengti didžiųjų Europos miestų spūstims, kurios būna intensyviausios ryte ir dieną. Be to, naktį vairuotojui lengviau laikytis poilsio režimo, kai autobusas stovi tarpiniuose taškuose laukdamas keleivių.
Svarbu paminėti ir Brexito įtaką tvarkaraščiams. Išėjus Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolės procedūros tapo griežtesnės. Anksčiau autobusas galėdavo prasukti pro pasienio punktą vos sulėtęs, šiandien ten gali praleisti nuo 30 minučių iki 2-3 valandų, ypač jei kelyje pasitaiko neaiškumų su dokumentais ar vizomis. Visi šie dalykai jau yra įskaičiuoti į profesionalių pervežėjų pateikiamus tvarkaraščius. Todėl, kai matai, kad kelionė trunka 35 valandas, nepykite įmonės – ji jums sako tiesą, o ne parduoda svajonę.
Šiame straipsnyje mes išanalizuosime pagrindinius maršrutus, jų dažnumą ir atsakysime į klausimus, kurį dažniausiai užduoda patys keleiviai, bandydami suprasti šią sudėtingą, bet patikimą transporto sistemą.
DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
1. Kaip dažnai važiuoja autobusai iš Lietuvos į Angliją?
Šiuo metu situacija yra tokia, kad keleiviams nereikia planuoti kelionės savaitėmis iš anksto dėl trūksto reisų. Iš didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – autobusai į Angliją važiuoja beveik kasdien. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Londoną galima važiuoti net 3-4 kartus per savaitę skirtingomis kompanijomis, o populiariausiomis dienomis (pirmadieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais) ir kasdien. Maršrutai į šiaurinę Angliją (Šefildą, Mančesterį, Liverpulį, Leedsą) gali būti rečiau, pvz., 2-3 kartus per savaitę, tačiau dėl didelio konkurencijos ir tobulėjančios logistikos, tuščių kelionių be reisų praktiškai nebelieka. Stengiamasi, kad keleivis galėtų išvykti tada, kada jam patogu, o ne tik tuomet, kai tinka pervežėjui.
2. Kokie yra pagrindiniai išvykimo laikai iš Lietuvos?
Dauguma reisų yra suplanuota taip, kad maksimaliai palengvintų keleiviams susisiekimą. Tipinis išvykimas yra popietės arba anksti vakare (nuo 13:00 iki 18:00 valandos). Kodėl? Todėl, kad tai leidžia vilniečiams ar kauniečiams po darbo susirinkti bagažą ir nusigauti į autobusą stotį. Naktiniai išvykimai (pvz., 23:00 ar 01:00) yra rečiau, dažniau taikomi maršrutams, kurie prasideda mažesniuose miestuose ir turi pasiekti didmiesčius, kad paimtų didesnį keleivių skaičių, prieš važiuodami į užsienį. Vakaro išvykimas taipogi užtikrina, kad autobusas ryte būtų jau Lenkijoje ar Vokietijoje, praleisdamas dienos metu sunkiausius ruožus.
3. Kiek trunka kelionė į Angliją ir kodėlaikas skiriasi?
Standartinis kelionės laikas į Londoną yra nuo 32 iki 40 valandų. į šiaurės Angliją (Sheffield, Newcastle, Glasgow) gali prireikti ir iki 45 valandų. Kodėl tiek daug? Visgi lėktuvas skrenda 3 valandas. Autobusas turi įveikti tūkstančius kilometrų kelių, kurių kokybė Vokietijoje skiriasi nuo Belgijos, o Anglijoje greičio ribos ir eismo intensyvumas yra unikalūs. Be to, kiekviena valanda praleista pasienio kontrolėje ar laukiant keltės – tai realus laikas, kurio negalima "užfiksuoti" greičiu. Taip pat reikia atsižvelgti į technines pertraukas vairuotojams. Pagal taisykles, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos. Šios pertraukos dažniausiai sutampa su degaline, kurioje gali sustoti ir keleiviai, tačiau tai visada įeina į bendrą kelionės trukmę.
4. Kokie yra tarpiniai sustojimai ir ar juos galima numesti?
Tai vienas dažniausiai kylančių nusiskundimų: "Kodėl mes sustojome Kaune, jei aš važiuoju iš Vilniaus?". Autobusai turi užpildyti vietas. Maršrutas sukuriamas taip, kad jis būtų ekonomiškas. Jei autobusas važiuotų tuščias iš Vilniaus iki Klaipėdos, bilieto kaina pakiltų dvigubai. Todėl įprasti tarpiniai sustojimai Lietuvoje yra Kaunas, Klaipėda, Marijampolė (jei važiuojama per Kaliningradą ar Lenkiją), Panevėžys. Užsienyje sustojimai dažniausiai vyksta dideliuose degalinių kompleksuose (Vokietijoje, Olandijoje), kur yra kavinių ir tualetų. Sustojimai Anglijoje (Londonas, Peterborough, Birmingham, Leeds) yra strateginiai – ten keleiviai išlipa arba įlipa. Juos numesti neįmanoma be viso maršruto logikos griovimo.
5. Kaip veikia tvarkaraštis per keltą arba Eurotunelį?
Tai kritiškas momentas. Jei maršrutas eina per Olandiją (Hook of Holland į Harwich), tai keltas trunka apie 6-7 valandų. Autobusas įvažiuoja į keltą, vairuotojai ir keleiviai gali išlipti, pailsėti, pavalgyti. Šis laikas yra "fiksus" – jis nepridedamas prie 32 valandų, jis yra jų dalis. Jei važiuojama per Calais/Dunkerque (Prancūzija), keltas trumpesnis (apie 1,5-2 val.), tačiau čia dažniau būna eilių į patikrinimą. Eurotunelio atveju (traukinys po sąsiauriu) važiavimas trunka tik 35 minutes, tačiau ten reikia atvykti bent 60-90 minučių iki išvykimo dėl saugumo patikros. Visi šie dalykai "suvalgo" laiką, todėl tvarkaraščiuose dažnai matome ilgas pauzes tarp Prancūzijos ir Anglijos miestų.
6. Ar tvarkaraštis keičiasi šventinėmis laikotarpiais (Kalėdos, Naujieji)?
Žinoma, ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas keleivis. Šventinėmis laikotarpiais eismas kelyje padidėja keliskart, o pasienio punktai dirba sulėtintu režimu. Kalėdų ir Naujųjų metų periodu dauguma kompanijų keičia grafikus: reisai gali būti atšaukti Kūčių arba Kalėdų dienomis, arba jų išvykimo laikai gali būti pastumti (pvz., ne 14:00, o 10:00 ryto). Vasaros atostogų metu (birželis-rugpjūtis) gali būti papildomų reisų dėl didelio studentų ir darbuotojų srauto. Visada rekomenduoju patikrinti tvarkaraštį tiesiogiai pas pervežėją arba jų svetainėje prieš šventes, nes "standartinis" režimas tada neveikia.
7. Kokius Anglijos miestus pasiekia tiesioginiai reisai?
Anksčiau buvo taip, kad visi važiuodavo į Londoną ir ten išlipdavo. Šiandien situacija gerokai pasikeitė. Dėl didelės lietuvių bendruomenės išsibarsčius visoje Anglijoje, tvarkaraščiai pritaikyti regionams. Tiesioginiai arba su minimaliais sustojimais reisai vyksta į: Londoną (Viktorijos stotis, Golders Green, Stratford), Birminghamą, Mančesterį, Liverpulį, Notingamą, Šefildą, Lidsą, Bristolį, Piterborą, Nortamptoną ir netgi į Glazgovą Škotijoje. Tai reiškia, kad jei gyvenate ne sostinėje, gali būti, kad jums nebereiks važiuoti traukiniu iš Londono, o galėsite išlipti tiesiogiai savo mieste.
8. Kaip pasitikėti, kad autobusas atvyks laiku?
Nesužadinsiu – vėluojame. Ne visada ir ne dėl kaltės. Eismo įvykiai Vokietijos autostradose, užstrigę sunkvežimiai Lenkijoje, audros Lamanše ar netgi vieno keleivio pavėlavimas įlaipinimo metu gali pastumti visą grafiką. Profesionalios kompanijos turi dispečerių tarnybą, kuri seka autobusų padėtį per GPS ir gali pranešti keleiviams (SMS arba el. paštu) apie vėlavimą. Jei matote, kad autobusas vėluoja daugiau kaip 2 valandas, būtinai skambinkite dispečeriui. Tačiau dažniausiai vėlavimai yra nedideli (30-60 min) ir jie "susigaunami" kelyje, todėl atvykimas į galutinį tašką gali būti netgi laiku.
9. Ar yra skirtumas tarp autobusų ir mikroautobusų tvarkaraščių?
Taip, ir esminis. Didieji autobusai (pvz., "Neoplan", "Van Hool") turi griežtesnius tvarkaraščius, nes jie vežia daugiau žmonių ir juos vargo didelės kompanijos. Jie sustoja tik nurodytose vietose. Mikroautobusai (8-19 vietų) dažnai yra lankstesni. Jie gali važiuoti greičiau, tačiau jų tvarkaraščiai gali būti dažnesnės (kas antrą dieną), o maršrutai – "nestandartiniai" (pvz., gali užeiti į mažesnį miestelį, kur didelis autobusas negali važiuoti). Tačiau mikroautobusuose dažniau būna problema su bagažo tūriu – jei visi keleiviai veža po kelis lagaminus, vairuotojas gali atsisakyti juos paimti, kas gali sukelti konfliktą ir vėlavimus.
10. Kiek laiko iš anksto reikia atvykti į išvykimo vietą?
Nepaisant to, kad turi bilietą su fiksuotu laiku, rekomendacija viena – būkite bent 30-45 minutes prieš išvykimą. Kodėl? Pirmiausia, dėl bagažo įkėlimo. Jei tu atvažiuoji paskutinis, gali būti, kad vietos bagažinėje (paprastai po varikliu arba viduje) neliks, ir turi laukti kito autobuso (kas kartais įmanoma, bet ne visada). Antra, dėl dokumentų patikros. Vairuotojas turi patikrinti paso duomenis, vizas (jei reikia), ir užpildyti keleivių sąrašus, kurie vėliau eina į pasienio kontrolę. Jei visi 50 keleivių atvyks paskutinę minutę, išvyksime vėluodami, o tai vėliau padarys problemų pasienyje.
Išvada
Apibendrinant, keleivių transporto į Angliją tvarkaraštis tai sudėtinga, tačiau gerai suorganizuota sistema. Per 20 metų šioje srityje mačiau, kaip iš chaotiškų "kelionių su Dievo malone" mes išsivystėme į europietiško lygio paslaugų tinklą, kurio pagrindą sudaro tikslumas ir klientų poreikiai. Nors išoriškai atrodo, kad tai tik "sėdi ir važiuoji", už kiekvieno tvarkaraščio punkto stovi didelis darbas logistų, vairuotojų ir dispečerių.
Keleiviui svarbiausia yra suprasti, kad tvarkaraštis yra lankstus. Planuodami kelionę, visada atsižvelkite į galimas nukrypas, pasiruoškite ilgesnei kelionei, negalvojant apie tai kaip apie problemą, o kaip apie kelionės dalį. Šiuolaikiniai autobusai turi Wi-Fi, elektros lizdus ir patogias sėdynes, todėl 35-40 valandų kelionė gali būti praleista ne tik nemiegant, bet ir dirbant arba ilsintis.
Jei planuojate kelionę, mano kaip eksperto patarimas paprastas: nebijokite klausti. Prieš perkant bilietą, paskambinkite į pervežėjo centrą ir paklauskite apie konkretų maršrutą, ar bus daug sustojimų, kur dažniausiai užstringa eismas. Geriausia informacija gaunama tiesiogiai iš šaltinio. Rinkdamiesi pervežėją, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kiek laiko jis dirbo rinkoje, ir ką apie jį sako kiti keleiviai. Pigus bilietas, kuris vėluoja 10 valandų, neapsimoka.
Anglija lietuviams visada buvo ir išliks viena populiariausių krypčių. Ir nors pasaulis keičiasi, o Brexito padariniai jaučiamas viską labiau, vienas dalykas lieka pastovus – žmonės turi keliauti. Ir aš, kaip žmogus, kuris šiuos keliuos įveikė ne kartą, galiu garantuoti: kruopštus planavimas ir supratimas, kaip veikia tvarkaraštis, padarys jūsų kelionę kur kas malonesnę ir ramesnę.