Išsami informacija apie kelionę iš Anglijos: Vadovas krovininių pervežimų niuansams ir procesams

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei du dešimtmečius, sukaupiama ne tik patirtis, bet ir ypatingas supratimas apie tai, kad kelyje tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos – o ypač Lietuvos – viskas pasikeitė. Anksčiau tai buvo tiesiog kelių valandų važiavimas per kanalą ir toliau pro Belgiją bei Vokietiją namo. Šiandien tai yra sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir teisingo pasiruošimo. Šis straipsnis sukurtas tam, kad klientams, planuojantiems siųsti krovinius ar keletis iš Anglijos, būtų kuo aiškiau paaiškinta, kaip visa tai vyksta „už scenos“.

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą ar atvirkščiai niekada nėra tik paprastas punktas A į punktas B persikėlimas. Tai yra grandinėlė, kurioje kiekviena grandis – nuo dokumentų parengimo iki vairuotojo poilsio laiko – turi savo reikšmę. Po „Brexit“ pasikeitė ne tik politinė situacija, bet ir pačių pervežimų mechanika: pasirodė muitinės formalumai, kurių anksčiau nebuvo, o kainos ir terminai tapo jautresni netikėtumams. Štai išsamus žvilgsnis į tai, ką reikia žinti, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą saugiai ir laiku.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje sekcijoje sukaupiau atsakymus į tuos klausimus, kurie dažniausiai kyla klientams, besidomintiems pervežimais iš Anglijos. Tai praktiniai patarimai, grįsti ilgamete patirtimi.

1. Kiek laiko trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Standartinis kelionės trukmės vertimas yra nuo 3 iki 5 dienų, tačiau svarbu suprasti, kad „standartinis“ logistikoje yra sąlyginis sąvokas. Jei kalbame apie dalinį krovininį (kai sunkvežimis veža keletą klientų siuntinių), terminas gali šiek tiek pasitempti dėl krovinio surinkimo (konsolidacijos) ir iškraunimo procesų Anglijoje bei Lietuvoje.

Visgi, jei kalbame apie grynąjį važiavimo laiką, tai vairuotojui reikia apie 30–40 valandų vairavimo. Tačiau mes negalime pamiršti socialinių normų: vairuotojas privalo daryti pertraukas, o po 4,5 valandų vairavimo – 45 minučių poilsį. Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 9 valandų ilgio kasdieninio poilsio. Taip pat įtakos turi ir perplaukimas per Lamanšą. Dažniausiai naudojamas „Eurotunnel“ (tunelis po kanalu) užtrunka apie 35 minutes nuo įvažiavimo iki išvažiavimo, tačiau čia būtina atvykti mažiausiai viena valanda anksčiau dėl pasienio kontrolės. Jei naudojamas keltas iš Dover į Calais ar Dover į Dunkirk, tai gali užtrukti nuo 1,5 iki 2 valandų. Taigi, fizinis kelionės laikas priklauso nuo maršruto (per Vokietiją arba per Lenkiją), tačiau klientui visada verta numatyti 3–5 dienų rezervą.

2. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kuris yra greičiausias?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos renkamės priklausomai nuo to, kur Anglijoje randasi siunta. Pirmasis ir populiariausias – per Dover ir Eurotunelį į Kalė (Calais), toliau pro Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Šis maršrutas dažniausiai pasirenkamas dėl tunelio greitumo ir reguliaraus susisiekimo.

Antrasis maršrutas naudojamas, jei siunta yra šiaurės Anglijoje (pavyzdžiui, netoli Mančesterio, Leeds ar Niukaslo). Tada ekonomiškiau važiuoti į šiaurę – į Hull ar Imingham uostus ir keltu plaukti į Roterdamą (Nyderlandai) arba Zebriugę (Belgija). Nors šie keltai plaukia ilgiau (naktį), jie leidžia vairuotojams gerai pailsėti, o išlipus kontinentinėje Europoje, sunkvežimis jau yra arčiau Lietuvos, taip išvengiant važiavimo pro pačią pietinę Angliją ir užstrigimų Londono apylinkėse.

Pasirinkimas priklauso nuo to, kurį kelią vairuotojas pradėjo rinkti dar planuodamas savaitę. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad maršrutas būtų ne tik greičiausias, bet ir ekonomiškai pagrįstas, kad galėtume pasiūlyti konkurencingą kainą klientui.

3. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimus ir kokie dabar taikomi muitinės reikalavimai?

Tai, galbūt, svarbiausias pasikeitimas per pastaruosius dešimtmetį. Išstojus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, ji tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jei tai būtų asmeninis daiktų pervežimas, turi praeiti eksporto procedūrą Anglijoje ir importo procedūrą Lietuvoje.

Praktiškai tai atrodo taip: prieš išvežant krovinį iš Anglijos, mūsų brokeris turi pateikti eksporto deklaraciją HMRC (Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybai). Tik gavęs išleistą „Exit Results Summary“ dokumentą, vairuotojas gali važiuoti į uostą ar tunelį. Be šio dokumento, anglams nebus leista išvykti iš šalies. Atvykus į Lietuvą, krovinys turi būti užregistruotas importo deklaraciją Lietuvos muitinėje. Jei siunta yra komercinė, turi būti sumokėti PVM ir galimas importo mokestis (priklausomai nuo prekės kilmės). Jei tai yra asmeniniai daiktai (persikraustymas), reikia pateikti „Transfer of Residence“ (ToR01) formą, kuri leidžia atleisti nuo mokesčių. Be šių dokumentų, procesas sustoja, o krovinius gali sulaikyti muitinė.

4. Kokius dokumentus turi pateikti klientas, kad pervežimas vyktų sklandžiai?

Dokumentų parengimas yra pusė sėkmės. Jei klientas paduoda duomenis vėlai arba neteisingai, visiškai nesvarbu, kaip greitas vairuotojas – krovininis stovės. Būtina sąskaita-faktūra (komercinės siuntos atveju) arba detalus daiktų sąrašas (inventoriaus sąrašas), jei tai yra asmeniniai daiktai.

Sąskaitoje turi būti nurodytas: 1. Siuntėjo ir gavėjo duomenys (adresai, PVM mokėtojo kodai). 2. Prekių pavadinimai (ne „buitinė technika“, o konkrečiai „dujų viryklė“, „skalbimo mašina“ ir pan.). 3. Prekių kiekis ir svoris. 4. Prekių vertė (be PVM, jei įmanoma). 5. Prekės kodas (HS kodas) – nors dažnai tai padeda surasti brokeris, tačiau jei klientas jį žino, tai pagreitina procesą.

Be to, būtina žinoti, ar prekės turi serijinius numerius (pvz., telefonai, kompiuteriai), ar yra kokių nors specialių leidimų reikalaujančių daiktų (pvz., medicinos priemonės). Jei trūksta bent vieno elemento, muitinė gali sustabdyti siuntą tol, kol informacija bus papildyta, kas sukelia papildomą laukimą ir išlaidas.

5. Kaip formuojasi pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose, ypač iš Anglijos, kainos struktūra yra kur kas kompleksiškesnė. Pagrindiniai komponentai yra: degalai (kiek jų kainuoja Jungtinėje Karalystėje ir Europoje), keltų ar tunelio bilietas (kuris Anglijoje yra vienas brangiausių Europoje), vairuotojo atlyginimas ir dienpinigiai.

Taip pat didelę įtaką turi krovinio užimamas tūris arba svoris. Jei klientas siunčia tik kelias dėžes, jam mokama už vietą (pavaldžioje erdvėje), o jei užpildo visą sunkvežimį – už pilną mašinos užsakymą (FTL). Negalima pamiršti ir „Brexito“ mokesčių – tai brokerio paslaugų mokestis už muitinės deklaracijų pateikimą Anglijoje ir Lietuvoje. Šie mokesčiai yra fiksuoti, tačiau būtini. Taip pat kaina gali kisti priklausomai nuo sezono – prieš šventes ar vasarą, kai daugiau žmonių persikrausto, pakyla paklausą, o kartu ir kainos.

6. Ar galima pervežti alkoholį, cigaretę ar maisto produktus?

Tai yra vienas dažniausiai kylančių nesusipratimų šaltinių. Po „Brexit“ taisyklės labai griežtos. Asmeninis rūkymo reikmenų bei alkoholio kiekis, kurį galima vežti be muito, yra griežtai apribotas: 200 cigaretės, 1 l stipraus alkoholio (virš 22 %) arba 2 l desertinio vyno (mažiau nei 22 %), taip pat 4 l nealkoholinio (arba 16 l alaus) ir 4 l vyno. Jei kiekis viršija šias normas, tai jau laikoma komercine siunta ir turi būti deklaruojama bei apmokestinama.

Dėl maisto produktų situacija dar griežtesnė. Į Europos Sąjungą iš Anglijos negalima vežti jokio mėsos ar pieno produkto (su nedidelėmis išimtimis kūdikių maistui ir medicininiams reikalams). Tai reiškia, kad dešrelės, sūris, netgi kepta višta sukeptuose kiaušiniais gali būti konfiskuoti pasienio kontrolės punkte. Vaisiai ir daržovės taip pat yra ribojami, jei turi žemės likučių. Visada rekomenduoju klientams: jei abejojate, geriau palikite maistą Anglijoje, nes rizika prarasti visą siuntą dėl vieno dešrelės pakelio nėra verta rizikos.

7. Kas nutinka, jei krovinys pažeidžiamas ar dingsta kelionės metu?

Nors mes visi stengiamės užtikrinti saugumą, rizikos egzistuoja. Svarbu suprasti atsakomybės ribas. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar pažeidimą yra ribota (dažniausiai apie 8,33 SDR – specialių traukimo teisių vienetas už kilogramą). Tai reiškia, jei vežate brangų elektroniką, standartinė apsauga gali nepadengti visos vertės.

Todėl turtas, kurio vertė viršija šią ribą, turi būti specialiai apdraustas. Prieš išvežant krovinį, klientas turi nurodyti jo tikrąją vertę, o mes galime pasiūlyti papildomą draudimą. Jei krovinys atvyksta pažeistas, labai svarbu tai pastebėti neatsiėmus jo arba pačiame iškraunimo metu ir sudaryti „protokolą“ (pažeidimo aktą), kurį pasirašo vairuotojas ir gavėjas. Be šio dokumento draudimo kompanijos atsisako mokėti kompensaciją. Esu matęs daug atvejų, kai klientai pasirašinėjo dokumentus gerą nuotaiką, o namuose pastebėdami, kad televizorius sulūžo – tokiais atvejais padėti beveik neįmanoma.

8. Ar galiu keliauti kartu su savo daiktais sunkvežimyje?

Tai labai dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie persikrausto gyventi. Techniškai tai įmanoma, tačiau tai nėra paprasta keleivinė kelionė. Sunkvežimiai yra pritaikyti kroviniams, o ne keleiviams. Kabinoje vietos yra ribotai – tai darbo vieta vairuotojui. Jei norite vykti kartu, reikia iš anksto susitarti dėl vietos, o dažnai ir papildomai sumokėti, nes vairuotojui keleivis yra papildoma atsakomybė.

Taip pat būtina atsižvelgti į vizus ir dokumentus. Jei esate ES pilietis, keliaujant į Angliją gali tekti turėti pasą. Be to, kelyje gali būti patikrinimų, ir jei vairuotojas užsimirs, o keleivis neturi tam leidimo, gali kilti nesusipratimų su policija. Dažniausiai patariu klientams rinktis atskirą skrydį ar važiavimą automobiliu, o daiktus patikėti profesionalams, taip sutaupant nervų ir laiko.

9. Kaip vežti pavojingas krovinius (pvz., dažus, chemines medžiagas, benziną)?

Pavojingų krovinių (ADR) pervežimas iš Anglijos yra griežtai reglamentuotas. Negalima tiesiog užmesti keleto dažų galų į sunkvežimį ir tikėtis, kad viskas gerai. Kiekvienas toks krovinys turi būti pakluotas specialiomis ADR taisyklėmis nustatytomis etiketėmis, o vairuotojas turi turėti specialų sertifikatą (ADR pažymėjimą).

Jei bandysite slėpti tokius daiktus įprastame siuntinyje ir juos aptiks muitinė ar policija, gresia dideli baudos ir krovinio konfiskavimas. Be to, pavojingi krovinius negali būti vežami kartu su maisto produktais ar gyvūnais. Jei turite tokių siuntų, būtina apie tai pranešti iš karto, kad mes galėtume skirti tinkamą transportą, kuris atitinka visus saugumo reikalavimus. Tai gali brangniau kainuoti, bet užtikrina saugumą visiems kelyje dalyvaujantiems.

10. Ką daryti, jei vėluoja siunta ir kaip sužinoti, kur ji yra?

Komunikacija yra raktas. Šiuolaikinėje logistikoje beveik visi sunkvežimiai turi GPS stebėjimo sistemas, todėl mes visada žinome apytikslę mašinos vietą. Jei pasirodo, kad siunta vėluoja, pirmiausia reikia susisiekti su savo vadovu ar logistiku.

Dažniausios vėlavimo priežastys nėra vairuotojo kaltė. Tai gali būti: eismo įvykiai greitkelyje, ilgos eilės pasienio kontrolėje (ypač Kalė arba Lenkijos-Lietuvos pasienyje), blogi oro sąlygos, ar netgi techniniai gedimai. Jei vėlavimas susijęs su muitinės dokumentais (pvz., trūksta duomenų), mes apie tai informuojame iš karto. Jei klientas matyti, kad terminas artėja, o siuntos nėra, niekas neleidžia paprašyti statuso atnaujinimo. Tačiau verti prisiminti, kad vairuotojams dažnai draudžiama atsiliepti į telefoną vairuojant, todėl atsakymas gali šiek tiek užtrukti.

Išvada

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą šiais laikais yra daug daugiau nei tik fizinis pervežimas. Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslaus dokumentų valdymo, supratimo apie muitinės procedūras ir pasitikėjimo savo pervežėju. Pasikeitę įstatymai po „Brexit“ padarė šį maršrutą reikalaujančiu daugiau dėmesio, tačiau su teisingu pasiruošimu jis vis tiek gali būti efektyvus ir sklandžius.

Rinkdamiesi pervežimo paslaugų tiekėją, klientai turėtų atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į tai, ar įmonė sugebia užtikrinti visus šiuos niuansus: nuo tinkamų dokumentų parengimo iki saugaus krovinio pristatymo į rankas. Ilgalaikė patirtis moko vieno: geriausias būdas išvengti nesusipratimų ir rūpesčių – yra atvirumas, planavimas ir bendradarbiavimas. Tik taip jūsų siunta iš Anglijos gali tapti ne bėda, o paprasta ir sėkminga operacija.