Iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą – patogūs autobusai: Visas vadovas keliautojams

Jau daugiau kaip du dešimtmečius stebiu tarptautinių keleivių pervežimų rinkos pokyčius. Per tą laiką ši ruta – iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą – pasikeitė neįtikėtinai. Jei prieš penkiolika metų tai buvo drąsių žmonių išbandymas, kuriame tekdavo sprukti po seniūnais susirinkusiems „vilkams“ (seniems, nusidėvėjusiems autobusams), tai šiandien situacija yra visiškai kitokia. Šiuolaikinės transporto kompanijos siūlo paslaugas, kurios gali varžytis net su avialinijomis, ypač atsižvelgiant į patogumą ir bagažo galimybes.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kaip šiandien atrobi kelionė iš Londono (ar kitų JK miestų) į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Mes aptarsime ne tik tai, kaip išsirinkti tinkamą autobusą, bet ir tai, ką tikėtis kelyje, kaip pasiruošti ilgai kelionei ir kodėl šis transporto būdas vis dar yra vienas populiariausių tarp lietuvių, gyvenančių užsienyje.

Įvadas

Jungtinė Karalystė ir Lietuva yra susijusios gana glaudžiai ne tik istoriniais, bet ir ekonominiais ryšiais. Tūkstančiai lietuvių kasdien važiuoja į Didžiąją Britaniją dirbti, lankyti šeimos narius arba tiesiog pažinti šį šalį. Iškilęs „Brexito“ klausimas ir pasikeitęs statusas šiek tiek sudarė komplikacijų, tačiau transporto ryšiai ne tik neatsiliko, bet ir tobulėjo.

Kodėl verta rinktis autobusą? Pirmiausia, tai kainos ir kokybės santykis. Nors skrydis trunka trumpiau, atsižvelgiant į laiką, skirtą nusigauti į oro uostą, atlikti registraciją ir persėsti, autobusas dažnai tampa labiau logišku pasirinkimu. Be to, šiuolaikiniai autobusai, važiuojantys šia maršrutu, yra tiesiogiai pritaikyti ilgoms kelionėms. Tai nebe paprasti transporto priemonės, o verčiau vadinamieji „luxury“ klasės autocarai, turintys visus patogumus, kurie reikalingi, kad 30–40 valandų trukmės kelionėje nepritaptų kojos ir nenuvargtų nugarą.

Šiame tekste mes panagrinėsime visas kelionės smulkmenas: nuo bilieto įsigijimo momento iki išlipimo iš autobuso atvykus į Lietuvą. Kaip ekspertas, kuris matė šios srities augimą ir vystymąsi, tikiuosi, kad ši informacija padės jums pasiruošti keliui taip, kad jis būtų ne tik pigus, bet ir tikrai malonus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Per savo ilgą karjerą esu girdėję tūkstančius klausimų iš keleivių. Kai kurie iš jų pasikartoja kasdien. Čia pateikiu išsamiausius atsakymus į 10 dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su kelione iš JK į Lietuvą autobusu.

1. Kiek trunka kelionė autobusu iš Londono į Vilnių ir nuo ko priklauso trukmė?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Vidutiniškai kelionė iš Londono (Victoria arba Greenford stočių) iki Vilniaus trunka apie 30–34 valandas. Tačiau tai yra „ grynas“ vairavimo laikas be sustojimų. Realus laikas keleiviui gali trukti ilgiau dėl keletos veiksnių.

Pirmiausia, įtakos turi Londono spūstys. Išvykus iš miesto centro, ypač ryte arba pietų metu, užtrunkama valanda ar dvi tik prasiveržti pro miesto ribas. Antra, labai svarbus faktorius yra La Manšo sąsiaurio perėjimas. Nepaisant to, ar autobusas važiuoja keltu, ar per Eurotunelį, čia visada būna tam tikra uždelsta laika – reikia išlipti iš autobuso, eiti per pasienio kontrolę, o po to vėl laukti, kai visi keleiviai sugrįš.

Trečia, kelyje yra įprasta turėti kelias technines pertraukas (apie 15 minučių kas 4,5 valandos) ir ilgesnes pietų pertraukas (maždaug 30–45 minučių). Jei kelyje užstringa eismas Vokietijoje ar Lenkijoje, kas, deja, ne retas reiškinys, kelionės trukmė gali išsiplėsti iki 40 valandų. Todėl visada rekomenduoju savo klientams planuoti atvykimą su atsarga, ypač jei turite susitikimų ar persėdimų.

2. Kaip atrodo šiuolaikiniai autobusai ir koks jų komforto lygis?

Dauguma žmonių, kurie nebuvo važiavę šia maršrutu pastaraisiais metais, turi vaizdinį senų, vibruojančių autobusų. Turiu jus nustebinti – šiandien situacija yra radikaliai kitokia. Kompanijos, dirbančios šioje rinkoje, investuoja į naujus, dažniausiai „Scania“, „Volvo“ ar „Mercedes-Benz“ modelius.

Standartinis patogus autobusas turi: * Ergonomiškas sėdynes: Jose galima atlenkti nugarą (dažnai net 45 laipsnių kampu), yra pritaikyti rankų atlošai, galvos atramos ir, svarbiausia, kojų atramos, kad kojų pirštai nebūtų prispausti priekyje esančios sėdynės. * Kondicionierius: Veikia visą kelionę, nepriklausomai nuo orų lauko. * Wi-Fi ir elektros maitinimas: Beveik visi autobusai turi 220V lizdus arba USB jungtis kiekvienoje sėdynėje. Tai leidžia užtikrintai veikti nešiojamiesiems kompiuteriams ar pakrauti telefonus. * Biologinis tualeto: Šiuolaikiniai tualetai yra švarūs, ventiliuojami ir aptarnaujami kiekvienoje ilgesnėje pertraukoje. * Vaisdų gėrimai: Daugeliu atvejų vairuotojas pasiūlo vandenį ar kavą, nors tai priklauso nuo konkrečios pervežėjo politikos.

Yra ir VIP klasės autobusų, kurie turi mažiau sėdynių (pvz., 2+1 konfigūracija vietoje 2+2), todėl tarp jų yra daugiau vietos kojoms, o sėdynės gali atsilenkti beveik į lovą.

3. Kiek bagažo galima pasiimti su savimi ir kiek kainuoja papildomas bagažas?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ypač tiems, kurie važiuoja „pildyti“ lagaminus arba veža prekes. Standartinis tarifas įtraukia du bagažo vienetus: vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg), kuris vežamas autobuso gėryklų (bagazine) dalyje, ir vieną rankinį bagažą, kurį galima pasiimti į saloną (pvz., rankinė, nešiojasis kompiuteris, kuprinė).

Rankinio bagažo taisyklės griežtai laikomos: jis turi tilpti po sėdynę arba ant viršaus esančioje lentynoje, netrukdydami kitiems keleiviams.

Dėl papildomo bagažo: jei reikia pasiimti daugiau nei vieną didelį lagaminą, tai paprastai kainuoja papildomai. Už papildomą lagaminą tektų sumokėti nuo 20 iki 40 eurų (priklausomai nuo sezono ir pervežėjo), bilietą užsakant internetu, arba brangiau, jei mokate vairuotojui vietoje. Svarbu prisiminti, kad negalima vežti neleistų daiktų (ginklų, sprogmenų, alkoholio didesniais kiekiais nei leidžiama importuoti į ES). Taip pat nerekomenduoju vežti brangius elektroninius prietaisus ar pinigus bagažo skyriuje – visada juos laikykite prie savęs.

4. Kaip vyksta pasienio kontrolė, atsižvelgiant į „Brexitą“?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos nare, ir tai sukėlė pokyčius pasienio kontrolėje. Nors Lietuva ir JK yra Šengeno zonos (arba jos analogų) narės, dabar kelionė per La Manšą reikalauja dviejų skirtingų pasienio patikrų.

Išvykstant iš JK, keleiviai turi eiti per Jungtinės Karalystės pasienio kontrolę (išvykimas). Toliau, atvykus į Prancūziją (arba Belgiją), vyksta ES įvažiavimo kontrolė. Štai čia atsiranda eilės. ES pareigūnai tikrina, ar keleiviai tai galiojančius paso (arba asmens tapatybės korteles ES piliečiams). Jei kelionėje yra trečiųjų šalių piliečių (pvz., ukrainiečių, baltarusių ar pietų amerikiečių), jiems gali tekti rodyti vizas ar leidimus gyventi.

Patirtis rodo, kad reikia būti pasiruošusiam, kad ši kontrolė gali užtrukti ilgiau nei įprasta. Būtina turėti pasą rankose, o ne jį suslėptę gilioje lagaminėje. Jei keliaujate su vaikais, kurie nėra jūsų vaikai (pvz., anūkai), būtinai reikia turėti tėvų raštišką sutikimą, kad nebuvo nesusipratimų dėl vaiko pagrobimo.

5. Kur yra sustojimai Didžiojoje Britanijoje ir ar galima įlipti ne Londone?

Dauguma pagrindinių maršrutų prasideda Londone, tačiau pervežėjai supranta, kad ne visi gyvena sostinėje. Todėl autobusai dažnai sustoja didesniuose miestuose pakeliui iš Londono link uosto (Dover). Populiariausi sustojimai yra: Greenford (Londono vakarinė dalis), Slough, Reading, o kartais net Birminghamas arba šiaurės Anglijos miestai (priklausomai nuo konkrečios kompanijos maršruto).

Taip pat yra maršrutų, kurie prasideda Šiaurės Anglijoje (pvz., Bradford, Leeds, Sheffield) ir važiuoja per visą šalį link pietų, tada kertą sąsiaurį ir važiuoja į Lietuvą. Tokios kelionės trunka ilgiau (iki 50 valandų), tačiau leidžia išvengti kelionių po šalį susisiekimo transportu.

Prieš išvykdami būtinai patikrinkite maršrutą, nes kai kurie autobusai gali tiesiog važiuoti pro miestą be sustojimo, jei ten nėra užsakyta keleivių.

6. Kaip užtikrinti, kad bilietas kainuoja pigiausia?

Kaip ir bet kurioje verslo srityje, kainos svyruoja pagal paklausą. Pagrindinė taisyklė – kuo anksčiau užsakykite, tuo pigiau. Jei planuojate kelionę per šventes (Kalėdas, Velykas, Naujuosius metus) ar vasaros atostogas, bilietus verta įsigyti net 2–3 mėnesius iš anksto.

Taip pat stebėkite akcijas. Didelės kompanijos dažnai paleidžia „Išpardavimus“ (pvz., 1 EUR ar 5 GBP startinė kaina), tačiau tokių bilietų būna labai mažai ir jie išperkami akimirksniu.

Verta paminėti, kad pigiausi bilietai dažnai yra „nekeičiami“. Jei dėl ligos ar kitų priežasčių teks keisti planus, gali prarasti pinigus. Jei esate nepastovaus plano žmogus, verta rinktis brangesnį bilietą su galimybe keisti datą.

7. Ką valgyti ir gerti kelionės metu?

Nors autobusai sustoja degalinėse, kuriose galima nusipirkti maisto, nereikėtų tikėtis prabangaus pietų. Degalinių kavinės siūlo standartinį meniu: karštus sumuštinius, keptą vištą, picos gabalėlius ir salotas. Kainos čia gali būti aukštesnės nei mieste.

Kaip patyręs keleivis patariu: pasirūpinkite maistu pačiu. Imkite vandens butelį (tuščią galima pripilti degalinėje nemokamai), užkandžių (riešutai, vaisiai, sausainiai). Vengkite maisto, kurio stiprus kvapas (pvz., keptų svogūnų ar žuvies), nes uždara autobuso erdvė greitai užsikvos. Taip pat nepamirškite vaistų, jei jums reikalingi kasdieniniai preparatai.

Dauguma autobusų turi mikrobangų krosneles ar nedidelius virtuvėlius? Ne, tai retas atvejis. Taigi, pasikraukite maisto, kurio nereikia šildyti, arba pasinaudokite degalinių paslaugomis per ilgas pertraukas.

8. Ar galima važiuoti su augintiniais?

Tai jautrus klausimas daugeliui keleivių. Taisyklės skiriasi priklausomai nuo pervežėjo, tačiau dažniausiai maži augintiniai (šunys, katės) yra priimami, jei jie yra specialioje transportinėje dėžutėje (krate) ir turi galiojančius veterinarinius pasus, bei su suvestomis skiepymo žymomis (ypač pasiutligės).

Svarbiausia: augintinis turi būti nedidelis, jo dėžutė turi tilpti po sėdynę arba ant kelių, netrukdydami kitiems keleiviams. Didelių šunų (pvz., vokiečių dogų) vežti autobusu dažniausiai draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai yra specialios paskirties šunys (vedliai), ir tai aptariama su kompanija individualiai iš anksto.

Taip pat būtina atsižvelgti į Jungtinės Karalystės gyvūnų įvežimo taisykles, kurios yra griežtos (gyvūnas turi būti mikročipuotas, turėti antiseruminį tyrimą ir paskutinius 24 valandas prieš išvykimą gauti kirmėlių naikinimo preparatą – ši taisyklė gali keistis, todėl visada reikia patikrinti galiojančius reikalavimus).

9. Kaip elgtis, jei autobuse vairuotojas ar kiti keleiviai elgiasi netinkamai?

Tai retas, bet įmanomas atvejis. Ilgose kelionėse įtampa gali išaugti. Jei jums trukdo garsiai kalbantys keleiviai, pirmiausia ramiai paprašykite juos nurimti. Dažniausiai žmonės nesupranta, kad kalba per garsiai, ir ramus prašymas padeda.

Jei problemos su vairuotoju (pvz., jis vairuoja rizikingai, yra agresyvus), nedarykite konflikto važiuojamame autobuse – tai yra pavojinga. Geriausia laukti sustojimo ir susisiekti su kompanijos pagalbos centru telefonu. Visi šiuolaikiniai autobusai turi GPS stebėjimo sistemas, tad dispečeriai gali matyti, kur yra autobusas, ir įsikišti. Dauguma kompanijų turi nulinę tolerancija vairuotojų etikos pažeidimams.

10. Kokias priemones taiko kompanijos saugumui?

Saugumas yra prioritetas. Visi autobusai turi būti įrengti saugos diržais kiekvienoje sėdynėje. Nors dažniausiai keleiviai jų neužsiveržia, aš kaip ekspertas visada primygtinai rekomenduoju juos dėvėti. Statistika neduoda meluoti – avarijų metu diržai gelbėja gyvybes.

Taip pat autobusuose yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios įrašo vaizdą tiek išorėje (kaip „juodųjų dėžučių“ principu), tiek viduje (dėl saugumo ir tvarkos). Vairuotojai turi griežtas darbo laiko apribojimus – jie negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per parą gali dirbti ne daugiau kaip 9 valandas. Tai kontroliuojama elektroninių tachografų. Todėl, jei autobusas sustoja ilgiau, vairuotojui galingai užmigus, tai yra ne jo tinginys, o griežtas saugumo reikalavimas, kad jis galėtų tęsti kelionę atsinaujinęs.

Išvada

Kelionė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą autobusu šiandien yra visiškai kitoks pasirinkimas nei buvo kada nors anksčiau. Tai nebebūtinybė, tačiau protingas ir dažnai labiausiai patogus sprendimas. Matydamas, kaip vystosi ši sritis, galiu drąsiai teigti, kad autobusų parkai atnaujinami, o paslaugos kokybė didėja.

Svarbiausia yra pasiruošimas. Užsakykite bilietus iš anksto, pasirūpinkite bagažu ir dokumentais, o svarbiausia – nustatykite sau teigiamą nuotaiką. 30 valandų kelyje gali tapti puikiu laiku knygai skaityti, filmams žiūrėti ar tiesiog pailsėti nuo kasdieninio triukšmo.

Tikiuosi, kad šis straipsnis atsakė į jus dominančius klausimus ir padės jums jaustis užtikrintai planuojant kelionę.