Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Individualūs krovininiai pervežimai į Angliją: Nuoseklus gidas privatiems asmenims
Įvadas
Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių mobilumas. Anksčiau kelionė į Didžiąją Britaniją buvo laikoma dideliu nuotoliu, o šiandinant tai – kasdienybė tūkstančiams lietuvių. Tačiau nors keliauti lėktuvu ar traukiniu tapo paprasta, perkelti savo gyvenimą – t. y. baldus, asmeninius daiktus, transporto priemones – vis dar išlieka sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik fizinio krūvio, bet ir žinių.
Individualūs pervežimai į Angliją privatiems asmenims – tai ne paprastas prekių gabenimas. Tai visapusiška logistika, kuri prasideda ne tuomet, kai atvažiuoja vairuotojas, o dar prieš kelias savaites, kai šeima pradeda svarstyti, ką pasiimti su savimi, o ką palikti. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) šis procesas dar labiau sudėtingėjo – atsirado nauji muitinės reikalavimai, dokumentų tvarkymo niuansai, kurie gana dažnai sukelia nerimą.
Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, kaip vyksta individualūs pervežimai į Angliją. Nerašysime sausųjų teisinių straipsnių, o kalbėsime praktiškai: kaip užtikrinti, kad jūsų turtas pasiektų paskirties vietą saugiai, laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Nesvarbu, ar planuojate persikelti visam gyvenimui, ar siunčiate dalį baldų giminei, pagrindiniai principai išlieka tie patys – parengimas, kokybė ir supratimas.
Šiuolaikinėje rinkoje galite rasti nuo paprastų „krautuvių“ iki pilnaverčių perkėlimo paslaugų. Tačiau tik suprasdami procesą galite išsirinkti tai, kas jums labiausiai tinka, ir išvengti situacijų, kai perkeliamas vitrinas langas sulaužomas arba krovinys užstrigs uoste dėl trūkstamo lapelio. Sekėsime nuo pradžios iki galo, atsižvelgdami į specifinius Anglijos ir Lietuvos maršrutų ypatumus.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skiltyje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai klausia manąs apie planuojamą kelionę. Atsakymai į juus padės susiformuoti pilną vaizdą apie tai, ką reikia žinti prieš pradedant derybas su pervežėjais.
1. Kaip prasideda individualaus pervežimo procesas ir kada reikia kreiptis?
Viskas prasideda nuo jūsų apskaičiavimų. Profesionalus pervežimas prasideda ne nuo vairuotojo atvykimo, o nuo jūsų sąrašo sudarymo. Pirmiausia turite nuspręsti, ką tiksliai vežate. Ar tai tik kelios dėžės su drabužiais ir knygomis, ar tai visa buto apyvarta su sofa, spinta, šaldytuvu ir pianinu?
Mano patirtis rodo, kad idealus laikas kreiptis – mažiausiai 2–3 savaitės prieš planuojamą išvykimą. Taip jums bus pakankamai laiko gauti kelių skirtingų kompanijų pasiūlymus, palyginti kainas ir pasirinkti patikimą partnerį. Jei kalbame apie pavasario ar vasaros sezono metą (kuomet persikėlimai ypač aktyvūs), terminas turėtų būti dar ilgesnis – iki mėnesio. Kai kreipiates anksti, pervežėjas gali geriau suplanuoti maršrutą ir, jei reikia, sujungti jūsų krovinį su kitais klientais (taip vadinamas „dalinio krovinio“ arba part load principas), kas gana gerai sumažina išlaidas.
Be to, ankstyvas kreipimasis leidžia iš anksto sužinoti, ar reikės specialių leidimų, pavyzdžiui, jei gabenate brangų meną, antikvariatą ar transporto priemonę. Tokiais atvejais dokumentų tvarkymas gali užtrukti.
2. Kokius dokumentus reikia parengti gabenant daiktus į Angliją po „Brexit“?
Tai vienas svarbiausių klausimų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES dalis, todėl prekių (ir asmeninių daiktų) perkėlimas per sieną tampa muitinės procedūra. Jei anksčiau važiavome per sieną be sustojimų, dabaldien turi būti pateikti tam tikri dokumentai.
Pirmiausia, tai yra Prekių deklaracija. Jei naudojate profesionalią pervežimo kompaniją, jos darbuotojai paprastai patys užpildo šias deklaracijas (dažnai naudodami „New Computerised Transit System“ – NCTS sistemą), tačiau jums reikės pateikti tikslų daiktų sąrašą (inventorių). Inventoriaus sąraše turi būti nurodyta: kas yra gabenama (pavadinimas), kiek vienetų, apytikslė vertė (nors asmeniniams daiktams mokesčiai dažnai atleidžiami, vertės nurodymas privalomas) ir, jei įmanoma, serijiniai numeriai elektronikai.
Antra, jei persikeliate gyventi į Angliją ilgalaikiai, turite teisę į Transfer of Residence (ToR) relief. Tai yra Mokesčių ir muitinės departamento (HMRC) suteikiama atleidimas nuo PVM ir importo mokesčių jūsų asmeniniams daiktams. Norėdami gauti šią lengvatą, turite iš anksto (prieš atvykstant) užpildyti paraišką ToR01 internetu. Gavę unikalų numerį, jį turi perduoti savo pervežėjui. Be šio numerio, muitinė gali apmokestinti jūsų baldus ir techniką kaip naujas prekes.
Taip pat būtina pasirašyti CMR krovinio kvitą – tai tarptautinis krovinio vežimo sutarties dokumentas, kuris įrodo pervežimo atsakomybę.
3. Kaip apskaičiuojama kaina? Nuo ko ji priklauso?
Klientai dažnai klausia: „Kiek kainuoja vežti dėžę į Londoną?“ arba „Kiek kainuos nunešti sofa į Mančesterį?“. Atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Kaina formuojasi pagal kelis pagrindinius veiksnius.
Svarbiausias yra tūris (m³) ir svoris. Mažiems, sunkiems kroviniams (pvz., knygų dėžėms, metalo gaminiams) kaina dažnai skaičiuojama pagal svorį, o dideliems, bet lengviems (pvz., pagalvėms, čiužiniams, tuščioms spintoms) – pagal tūrį. Todėl labai svarbu tiksliai įvertinti, kiek vietos jūsų daiktai užims sunkvežimyje.
Kitas faktorius – atstumas ir paskirties vieta. Kaina į Londoną ar pietų Angliją gali skirtis nuo kainos į Škotiją ar Velsą. Taip pat labai svarbi paskirties vietos prieinamumas: ar ten gali privažiuoti didelis sunkvežimis (18 ar 40 tonų), ar tik mažesnis sunkvežimis (7,5 t). Anglijos miestų centruose, ypač Londono „Low Emission Zone“ zonose, didelių sunkvežimių judėjimas ribojamas, todėl ten gali reikėti mažesnės transporto priemonės ar net perkrovimo į mažesnį autobusą (angliškai vadinamas „sweeper“), kas brangina paslaugą.
Taip pat kainą įtakoja paslaugos tipas. Ar tai bus „iš durų į duris“ (vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti), ar tik „iš krašto į kraštą“ (jūs patys pakrovote, vairuotojas tik veža). Galiausiai, deklaravimo paslaugos. Jei pervežėjas užsiima dokumentų ruošimu, tai taip pat įeina į kainą.
4. Ar verta rinktis „dalinio krovinio“ (part load) paslaugą?
Tai puikus klausimas, parodantis, kad klientas suprama logistikos esmę. Dalinis krovinys (angl. Part load arba Groupage) reiškia, kad jūsų daiktai keliauja tame pačiame sunkvežimyje kartu su kitų klientų daiktais. Tarkime, vairuotojas surenka 3–4 klientų siuntas iš Lietuvos ir važiuoja ratu po Angliją.
Kada tai verta? Jei jūsų daiktų tūris mažesnis nei 10–12 m³ (pvz., tik 10–15 dėžių ir kelios baldų dalys), pilno sunkvežimio nuoma būtų neekonomiška. Dalinis krovinys leidžia sumokėti tik už užimamą vietą.
Kokie yra trūkumai? Laikas. Pilnas krovinys gali atvykti per 2–3 dienas (priklauso nuo maršruto), o dalinis krovinys gali užtrukti 5–7 dienas, o kartais ir ilgiau, nes reikia laukti, kol vairuotojas surenks kitus krovinius ir išsiųs juos Anglijoje. Taip pat gali būti reikalingas sandėliavimas tarpinėje stotyje. Jei jums skubia, geriau mokėti už tiesioginį reisą, jei ne – dalinis krovinys padsims sutaupyti 30–50 proc. sumos.
5. Kaip reikia pakuoti daiktus? Ką daryti su baldais?
Pakavimas – tai pusė sėkmės. Esu matęs, kaip brangūs antikvariniai veidrodžiai sužalojami todėl, kad buvo uždėti ant paprastų dėžių be fiksavimo. Profesionalūs pervežėjai siūlo pakavimo paslaugas, tačiau dažnai klientai nori tai padaryti patys, kad sutaupyti.
Jei ruošiatės pakuoti patys, naudokite kokybiškas, dvigubos sienelės dėžes. Mažas dėžes (knygoms, indams) užpildykite iki pilno, kad jos nesusidarytų. Didelės dėžės (pvz., su patalais) turi būti pripildytos taip, kad neviršytų 20–25 kg svorio – kitaip jas sunku nešioti ir jos gali plyšti.
Labai svarbu knygų ir dokumentų pakavimas. Niekada nedėkite knygų į didžiules dėžes – jos taps nekeliamos. Knygas reikia dėti į mažas, tvirtas dėžutes.
Baldai: Visi baldai turi būti išmontuoti (jei įmanoma). Komodos, spintelės, lovos – dažniausiai nuimami rankenėliai, kojos, lentynos. Visus šiuos elementus reikia sudėti į pažymėtas maišus ir pririšti prie pagrindinio baldo arba dėti į tą pačią dėžę. Labai svarbu baldus apvynioti burbuliukine plėvele („bubble wrap“), o minkštuosius baldus (sofas, fotelius) aptraukti specialiu storu šiaudų arba poliesterio uždangalu, kad jūsų niekas nešlapintų ar neįbrėžtų kelyje. Negailėkite pakavimo medžiagų – tai pigiau už naujų baldų pirkimą Londone.
6. Ar draudimas būtinas, ir ką jis apima?
Trumpas atsakymas: taip, būtinas. Nors dauguma pervežimų įvyksta be incidentų, dirbdamas 20 metų esu matęs viską: nuo sulūžusio indų komplekto iki sunkvežimio užsidegimo ar avarijos.
Būtina suprasti skirtumą tarp įprasto atsakomybės draudimo (kurį turi kiekvienas vežėjas pagal įstatymus) ir „Visų rizikų“ draudimo. Pagal CMR konvenciją, vežėjo atsakomybė dažnai ribojama nedidele suma (pvz., 8,33 SDR/kg), kas dėl brangių daiktų (pvz., pianino, brangių kompiuterių) yra labai maža.
Rekomenduoju pasirinkti „Visų rizikų“ draudimą. Jis paprastai draudžia jūsų turtą nuo visų galimų nelaimingų atsitikimų nuo to momento, kai vairuotojas pasimauna daiktus, iki jų išdavimo paskirties vietoje. Svarbu perskaityti draudimo sąlygas: ar draudžiami „lūžiai“ (pvz., keramikos), ar tik visiškas praradimas. Taip pat atkreipkite dėmesį į fransizą (nuostolios dalį, kurią mokate patys). Draudimas paprastai kainuoja apie 2–3 proc. nuo krovinio vertės – tai nedidelė kaina už ramybę.
7. Kokius daiktus draudžiama arba nerekomenduojama gabenti?
Yra daiktų, kurių gabenimas yra ribojamas arba visiškai draudžiamas tiek dėl teisinių, tiek dėl saugumo priežasčių.
Visų pirma, ginklai ir amunicija. Jų gabenimas reikalauja specialių leidimų ir labai griežtos tvarkos, o dauguma privačių pervežėjų tiesiog atsisiko to daryti.
Antra, kenksmingos medžiagos. Degiosios, ašariosios medžiagos, dažai (jei ne originalioje hermetiškoje pakuotėje), benzinas – tai draudžiama.
Trečia, maisto produktai ir augalai. Po „Brexit“ gabenimas gyvūnų kilmės produktų (mėsos, pieno produktų) iš ES į JK yra griežtai reglamentuojamas ir dažnai draudžiamas asmeniniams kroviniams. Augalų gabenimas taip pat reikalauja fitosanitarinių sertifikatų, todėl geriau palikti savo sodo augalus namuose.
Taip pat nerekomenduoju gabenti pinigus ir vertybinius popierius. Jei turite didelę sumą grynųjų, brangiuosius juvelyrinius dirbinius, geriau juos vežti su savimi asmeniškai arba naudotis banko paslaugomis. Draudimo polisai dažnai neapima grynojo pinigų praradimo transporto priemonėje.
Ir galiausiai, personaliniai duomenys. Neneškite pasenusių dokumentų, banko išrašų su asmens kodais, jei jums jų nebereikia. Jei reikia – pasilikite juos pas save.
8. Kaip vyksta paieška ir krovinio sekimas?
Dabartinėje technologijų eroje klientai nori žinoti, kur jų daiktai yra kiekvieną minute. Profesionalios kompanijos siūlo GPS sekimą.
Kai tik sunkvežimis išvyksta iš sandėlio, jūs gaunate nuorodą arba prisijungimo duomenis prie sistemos, kurioje galite matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Tai leidžia planuoti savo atvykimą į paskirties vietą.
Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus. Jie negali važiuoti 24 valandas per parą. Jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje kelias valandas, gali būti, kad vairuotojas ilsisi (kaip ir reikalauja įstatymų). Taip pat gali būti, kad jis krauna kitą dalinį krovinį. Jei sekimo sistemos nėra, geriausias kompanijos pasirinkimas yra tas, kuris aktyviai praneša SMS arba el. paštu apie pagrindines etapus: „Krovinys pasimtas“, „Krovinys išvežtas“, „Vairuotojas artėja prie jūsų adreso (pavyzdžiui, po 2 val.)“.
9. Kas nutinka, jei paskirties vietoje nieko kas neina priimti krovinio?
Tai realus scenarijus, ypač tada, kai klientas skrenda lėktuvu ir vėluoja, arba blogai susiderina laiką. Anglijoje dauguma gyvenamųjų namų turi siaurus entrance arba yra apribotos prieigos zonose (pvz., Londono „Congestion Charge“ zona).
Jei vairuotojas atvyksta į vietą, o nieko nėra, jis turi teisę užpildyti pranešimą apie kliūtį. Tai reiškia, kad jis gali palikti krovinį artimiausame sandėlyje (jei tokį randa) arba grįžti atgal. Tokiu atveju klientui gali būti paskaičiuojamos papildomos rūpesčio išlaidos (laukimo mokestis, papildomas kilometražas, sandėliavimas).
Todėl būtina užtikrinti, kad asmuo, kuris priima krovinį (tai gali būti giminė, draugas ar tikras agentas Anglijoje), būtų pasiekiamas telefonu ir laisvas tuo metu, kai vairuotojas praneša apie atvykimą. Geriausia, jei paskirties vietoje galima lengvai privažiuoti sunkvežimiui. Jei gyvenate tankiai apgyvendintoje gatvėje, kur visur geltonos linijos (parkavimo draudimas), reikia iš anksto susirasti vietą arba gauti leidimą iš savivaldybės (pvz., „Parking Suspension“), kad vairuotojas galėtų saugiai sustoti ir iškrauti. Priešingu atveju, vairuotojas gali atsisakyti iškrauti, kad gautų baudą už neteisėtą stovėjimą.
10. Kaip elgtis, jei krovinys atvyko pažeistas?
Nepaisant visų pastangų, incidentai įvyksta. Jei pastebėjate, kad dėžė sutrūkinėjusi, arba baldas įbrėžtas, svarbiausia yra nedelsiant tai užfiksuoti.
Pirmasis žingsnis: neiškrauti krovinio iki galo, kol neatlikote pažeidimų apžiūros. Vairuotojas su jumis turi apžiūrėti būklę ir CMR kvite (arba pristatymo akte) užrašyti pastabas „Pažeistas“, „Trūkinėjęs dėžės“ ir pan. Jei pasirašote dokumentą be pastabų, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad žala įvyko pervežimo metu, o ne jūsų paties kaltės iškraunant.
Antra, darykite nuotraukas. Fotografuokite pažeidimus, dėžių būklę, vairuotojo atvykimo laiką.
Trečia, nedelsdami praneškite pervežėjui. Draudimo išmokos gavimas priklauso nuo greito pranešimo (dažniausiai per 3–7 dienas).