Individualus keliavimas į Angliją su augintiniais: Pilnas ekspertinis vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, matyti, kaip keičiasi pasaulis, o kartu ir taisyklės, yra kasdienybė. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitusiu: noras žmonėms neatsiskirti nuo savo keturkojų draugų, keliaujant į užsienį. Anglija (Jungtinė Karalystė) visada buvo viena populiariausių destinacijų lietuviams, tačiau po „Brexit“ ir pasikeitusios sanitarinės situacijos Europoje, kelionės su augintiniais į šią šalį tapo kiek sudėtingesnės. Daugelis klientų, atvykstantių pas mane konsultacijos, dažnai yra sumišę dėl gausybės reikalavimų, formų ir terminų.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, kas svarbiausia. Nebeleidžiant jokiems neaiškumams, išsamiai paaiškinsiu, kaip teisingai suplanuoti individualų kelionę į Angliją su šunimi, kate ar kita gyvūnu. Mes ne tik aptarsime biurokratinius reikalavimus, bet ir papasakosime apie patį kelionės procesą, kad jūsų augintinis jaustųsi saugiai, o jūs – ramiai. Nuo mikroschemos iki muchkėdės nuolaidos – viskas, ką reikia žinoti, yra čia.

Įvadas

Keliaujant į Angliją su augintiniu, svarbiausia yra ne tik pasirūpinti pačiu transportu, bet ir užtikrinti, kad visi veterinarijos reikalavimai būtų įvykdyti 100 proc. tiksliai. Jungtinė Karalystė yra sala, kuri nuo seno griežtai kontroliuoja savo sienas siekdama išvengti ligų, tokių kaip pasiutligė, užkrėtimo. Nors šiuolaikinė medicina leidžia saugiai keliauti, procedūros išlieka griežtos.

Po to, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, pasikeitė dokumentų pateikimo tvarka. Tai reiškia, kad senasis „Europos gyvūno pasas“ daugeliu atvejų nėra pakankamas, arba jo reikšmė pasikeitė. Dabar dažniausiai kalbama apie Gyvūno sveikatos sertifikatą (angl. Animal Health Certificate – AHC). Tačiau viskas ne taip baisu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Esu matęs tūkstančius sėkmingų pervežimų, ir visi jie buvo pagrįsti gera planavimu ir atidžiu dėmesiu smulkmenoms.

Šiame straipsnyje mes aptarsime visus reikalingus žingsnius: pradedant nuo mikroschemos ir skiepų, baigiant konkrečiais klausimais apie keliavimą keltu arba per Eurotunelį. Kelionė su augintiniu turi būti malonus nuotykis, ne streso šaltinis, todėl tikslus žinių rinkimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis link sėkmės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai klauso mano biure. Šie atsakymai apima visas esmines kelionės su augintiniais į Angliją procedūras.

1. Kokius dokumentus reikia turėti keliaujant su šunimi ar kate į Angliją?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas. Norint įvežti augintinį į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos (ar kitos ES šalies), būtina turėti tinkamą dokumentą, įrodantį gyvūno sveikatą ir skiepų galiojimą. Jei gyvenate ES šalyje (Lietuvoje), galite naudotis ES gyvūno pasu, jei jis buvo išduotas prieš Jungtinės Karalystės išstojimą (t. y. pasas turi būti senesnis nei 2020 m. gruodžio 31 d.) arba jei jis buvo išduotas ES šalyje ir jame atnaujinti duomenys. Tačiau daugeliu atvejų dabar reikalaujamas Gyvūno sveikatos sertifikatas (Animal Health Certificate – AHC).

AHC turi būti išduotas licencijuoto veterinarijos gydytojo ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Šiame dokumente turi būti nurodyta gyvūno mikroschemos numeris, pasiutligės skiepo informacija ir, jei reikia, kirmino naikinimo procedūros duomenys. Be šio dokumento gyvūnas nebus įleistas į šalį arba gali būti pasodintas į karantiną savininko sąskaita, kas kainuoja labai brangiai.

2. Ar mikroschema (čipas) yra privaloma, ir kokie turi būti jos reikalavimai?

Taip, mikroschema yra absoliučiai privaloma. Be jos joks dokumentas negalios. Mikroschema turi būti implantuota prieš skiepijant gyvūną nuo pasiutligės. Tai yra kritiška taisyklė – jei šuo buvo paskiepytas, o mikroschema įdėta tik po mėnesio, skiepas laikomas negaliojančiu, ir visą procedūrą reikės kartoti nuo pradžiolių.

Be to, mikroschema turi atitikti ISO standartą (11784 arba 11785), todėl ją galės nuskaityti bet koks standartinis skaitytuvas, kurį naudoja muitinės pareigūnai arba veterinarai Anglijoje. Jei jūsų gyvūno mikroschema neatitinka šio standarto (pavyzdžiui, ji ne ISO dažniausiai sutinkama JAV ar kitose šalyse), būtina turėti savo asmeninį skaitytuvą, kad galėtumėte parodyti pareigūnams gyvūno numerį.

3. Kokia yra pasiutligės skiepijimo tvarka ir kiek laiko reikia laukti po skiepo?

Pasiutligės skiepas yra pagrindinė būklė leidžiant gyvūnui keliauti. Gyvūnas turi būti paskiepytas ne jaunesnis kaip 12 savaičių amžiaus. Skiepas turi būti galiojantis – reiškia, kad paskutinio revakcinacijos datos dar neprasidėjo.

Svarbiausia taisyklė, kurią dažnai pamiršta savininkai, yra 21 dienų laukimo periodas. Gyvūnas gali įvežti į Angliją tik praėjus 21 dienai (ne anksčiau) po pirmojo skiepijimo. Jei skiepas buvo atnaujintas laiku (be pertraukos), laukti 21 dienos nereikia – galima keliauti iš karto po skiepo. Tačiau jei skiepijimo galiojimas buvo praleistas, skiepijimas laikomas pirmuoju, ir vėl reikia laukti 21 dienos. Visada patariu pasitikrinti pasą ar AHC duomenis keliaujant, kad netyčia neatsidurtumėte prie sienos be teisės įvažiuoti.

4. Ar šunims reikalingas kirminų naikinimas (nuo kirmėlių) prieš kelionę?

Taip, bet tik šunims. Katėms ši procedūra nėra privaloma. Šunys turi būti apdoroti nuo kirmėlių (Echinococcus multilocularis), o procedūra turi būti atlikta ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 120 valandos (5 dienos) prieš įvažiavimą į Jungtinę Karalystę.

Veterinaras, kuris atlieka šią procedūrą, turi užpildyti atitinkamą lauką dokumente (AHC arba pase) ir nurodyti preparato pavadinimą, dozę bei tikslų apdorojimo laiką. Muitinės pareigūnai Anglijoje labai dažnai patikrina šį laiką, todėl jei atvyksite per ankstyviau arba per vėlai, gali kilti problemų. Būtina naudoti tik patvirtintus veterinarinius preparatus, kuriuos veterinaras įrašys į dokumentus.

5. Ar galiu važiuoti į Angliją savo automobiliu su augintiniu? Kokia taisyklė taikoma „Eurotuneliui“ ir keltams?

Žinoma, tai viena populiariausių keliavimo formų. Tačiau čia yra vienas esminis niuansas. Jei keliaujate savo automobiliu, turite dvi pagrindines pasirinkimo galimybes: važiuoti keltu (pvz., iš Kalė į Doverį ar iš Ostenės į Kingstoną prie Halo) arba keltis per „Eurotunelį“ (traukiniu platformoje).

Keliaujant keltu, daugeliu atvejų augintinai privalo būti paliekami automobilyje (išskyrus atvejus, kai uostas turi specialias patalpas gyvūnams, pvz., „Pet Cabins“ keltuose iš Ostenės), o savininkams dažnai neleidžiama būti juose per plaukimą, išskyrus trumpus vizitus. Tuo tarpu „Eurotunelis“ (LeShuttle) yra patogesnis šiuo atžvilgiu – savininkai gali likti automobilyje kartu su augintiniu per visą 35 minučių kelionę po Lamanšo sąsiauriu. Visgi, nepriklausomai nuo transporto rūšies, dokumentai turi būti tvarkingi, nes patikrinimas vyksta ir išvykimo metu Europoje, ir atvykimo metu Anglijoje.

6. Ar yra kokių nors apribojimų dėl augintinių veislių ar amžiaus?

Taip, Anglijoje yra griežtų taisyklių, susijusių su tam tikromis šunų veislėmis. Šalyje draudžiama įvežti, laikyti ar mainyti šunis, kurie priskiriami prie „pavojingųjų veislių“. Į šį sąrašą įeina Pit Bul Terjerais, Japonų Tosa, Dogo Argentino ir Fila Brasileiro. Jei jūsų šuns veislė panaši į vieną iš šių, gali būti atliekami papildomi tyrimai, o gyvūnas gali būti neįleistas.

Kalbant apie amžių, augintinys gali keliauti į Angliją tik jei jam yra bent 15 savaičių. Tai susiję ne tik su pasiutligės skiepų tvarka (pirmasis skiepas ne anksčiau nei 12 savaitės + 21 dienų laukimas), bet ir su bendru gyvūno gerovės reikalavimu. Pervežti per jauną gyvūną gali būti pavojinga jo sveikatai, ir todėl sunkvežimių ar keltų kompanijos gali atmesti tokį keleivį.

7. Kiek augintinių galiu pasiimti su savimi vienoje kelionėje?

Jei keliaujate individualiai (nekomerciniais tikslais), galite pasiimti iki penkių augintinių. Jei jūsų grupėje ar šeimoje yra daugiau penkių gyvūnų, tokia kelionė gali būti klasifikuojama kaip komercinė pervežimo veikla, ir tuomet reikalingi visiškai kitokie dokumentai bei leidimai.

Taip pat svarbu prisiminti, jei keliaujate ne savo automobiliu, o su profesionalaus pervežėjo (tarpininko) pagalba, taisyklės gali skirtis priklausomai nuo to, kiek gyvūnų yra vienoje transporto priemonėje. Visada geriau pasitarti su pervežėju, jei planuojate važiuoti su didesne gyvūnų grupe.

8. Kaip reikia ruošti augintinį pačiai kelionės procedūrai (dėžutės, maistas, ramintojai)?

Augintinio fizinis pasiruošimas yra toks pat svarbus kaip ir dokumentinis. Jei keliaujate keltu arba lėktuvu (jei reikalingas skrydis į Škotiją ar kitas JK vietas), jums reikės tinkamos transportinės dėžutės (kennel). Ji turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų stovėti, atsistoti ir apsisukti. Tarpinėje turi būti indas vandeniui, kuris yra prisegtas, kad neplišktų.

Nerekomenduojama duoti raminančių vaistų be veterinaro rekomendacijos, nes keltuose ar transporto priemonėse temperatūra gali svyruoti, o vaistai gali paveikti gyvūno kvėpavimą ar širdies darbą. Geriau užtikrinti, kad dėžutė būtų įprasta, o joje būtų mėgstamas žaislas ar drabužis su savininko kvapu – tai suteikia daugiau psichologinio ramumo nei vaistai. Taip pat būtinai pažymėkite dėžutę savo kontaktais ir gyvūno vardu.

9. Kas vyksta muitinėje atvykus į Angliją? Kokios tikrinimo procedūros?

Atvykus į uostą (pvz., Doverį ar Folkestoneą), turite sekti nurodymus „Gyvūnams su augintiniais“ („Pets“). Negalima tiesiog važiuoti žalia juosta. Būsite nukreipti į specialią vietą, kur dirba muitinės ir veterinarijos pareigūnai.

Jie patikrins jūsų dokumentus (AHC ar pasą), skenuos mikroschemą, kad įsitikintų, jog ji atitinka dokumentuose nurodytą numerį, ir patikrins, ar šunys buvo apdoroti nuo kirminų. Jei viskas tvarkoje, procesas trunka vos kelias minutes. Jei rasta klaidų (pvz., netinkamas mikročipas ar per vėlyvas kirminų naikinimas), gali tekti laukti ilgiau, o blogiausiu atveju gyvūnas gali būti siunčiamas atgal arba į izoliatorių savininko lėšomis. Todėl rekomenduoju dar kartą patikrinti dokumentas prieš išvykstant iš Lietuvos.

10. Ar taisyklės skiriasi, jei keliaujam į Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją?

Jungtinės Karalystės sanitariosios taisyklės yra vienodos visoje šalyje (Anglijoje, Škotijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje). Tai reiškia, kad reikalavimai dėl mikroschemos, pasiutligės skiepo ir kirminų naikinimo yraidenti tiek Doverio uoste, tiek Glazge ar Belfaste.

Tačiau jei planuojate keliauti toliau, pvz., iš Anglijos į Airiją (Respubliką), taisyklės keičiasi, nes Airija yra ES šalis. Ten reikės vėl gauti naują sertifikatą arba paisyti ES įvežimo taisyklių, kurios skiriasi nuo JK taisyklių. Bet jei jūsų tikslas yra JK teritorija, pakanka vienų dokumentų, galiojančių visoje Karalystėje. Visada verta pasidomėti, ar nėra vietinių apribojimų, pavyzdžiui, kai kuriose Škotijos salose gali būti draudžių auginti šunis dėl paukščių apsaugos, bet tai retai liečia trumpalaikes vizitas.

Išvada

Individualus keliavimas į Angliją su augintiniais yra visiškai įgyvendinamas uždavinys, kurį kiekvienais metais sėkmingai atlieka tūkstančiai žmonių. Mano dvidešimties metų patirtis šioje srityje leidžia teigti: sėkmės raktas yra ne vien brangių veterinarinių paslaugų ar papildomų draudimų įsigijimas, o gilaus žinių įgavimas ir geras planavimas. Pagrindinės klaidos, į kurias aš dažnai atsižvelgiu, susijusios su vėluojančiu skiepijimu, neteisingai užpildytais mikroschemos duomenimis arba pamirštu kirminų naikinimo terminu. Šios smulkmenos gali sugadoti ilgas savaites planuotą atostogą.

Todėl prieš išvykdami, paskirkite pakankamai laiko konsultacijoms su savo veterinaru ir dokumentų paruošimui. Nebijokite klausti ir dukart patikrinti. Kelionė su augintiniu turi būti džiaugsmas, o ne biurokratinis labirintas. Tikimės, kad šis straipsnis padės jums jaustis ramesniems ir užtikrintiems, kai vairuosite link Lamanšo sąsiaurio, žinodami, kad jūsų keturkojis draugas viską atitinka pagal aukščiausius standartus.