Ieškote patikimo transporto į Angliją pigiai? Eksperto vadovybė

Tarptautinių pervežimų pasaulyje, ypač kalbant apie maršrutus tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, pastaraisiais metais įvyko didelių pokyčių. Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirba jau daugiau nei dvi dešimtis metų, ačiu galiu stebėti, kaip vystosi rinka, bet kartu ir vis aiškiau matau klientų painiavą. „Brexitas“ pasikeitė ne tik politinius žemėlapius, bet ir logistikos realybą. Dažnai klientai, ieškodami paslaugos, klauso vieno pagrindinio klausimo: „kaip rasti pigų, bet tuo pačiu patikimą transportą į Angliją?“.

Atsakymas nėra toks paprastas kaip vienas skaičius ar reklaminis šūkis. Pigumas – tai sąvoka, relatyvi kokybei. Per dvidešimt metų mačiau nemažai situacijų, kai taupymas keletui dešimčių eurų pasiversdavo į tūkstančių eurų nuostolius dėl vėlavimų, sugadintų krovinių ar neteisingai užpildytų dokumentų. Šiame straipsnyje aš nepadausiu jums reklamos. Vietoj to, aš pagilinsiu į tai, kaip veikia ši rinka, ką tiksliai reiškia „patikimas transportas“ ir kaip sujungti kainą su kokybe, kad jūsų krovinys pasiektų adresatą saugiai ir laiku.

Šiandien rinka pasižymi stipria konkurencija. Vienos kompanijos vilioja neįtikėtinai žemomis kainomis, kitos – garantuotu pristatymu per 24 valandas. Tačiau vidurkis – tai dažniausiai ten, kur randamas optimalus balansas. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kroviniui tenka įveikti ne tik tūkstančius kilometrų kelių, bet ir jūrą. Keltų bilietų kainos šuoliuoja priklausomai nuo degalų kainų ir paklausos, o Lietuvoje ir Anglijoje galioja skirtingi muitinės reikalavimai. Visi šie elementai susiformuoja į galutinę kainą, kurią moka klientas.

Tikėtina, kad jums teko girdėti istorijų apie tai, kaip krovinys „užstrigo“ Doveriuose arba kaip vežėjas reikalavo papildomų mokesčių, jau vos iškrovę prekes. Tokių situacijų vengiama ne tik dėl pinigų, bet ir dėl nervų. Mano patirtis leidžia teigti, kad patikimumas pagrįstas ne pažadu, o procesų aiškumu ir logistikos partnerio kompetencija. Žemiau išsamiai atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, padėdamas jums susiorientuoti sudėtingame pervežimų labirinte.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl kainos už krovinių pervežimą į Angliją taip skiriasi?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slepiasi ne vienoje vietoje. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad kaina formuojasi pagal krovinio tipą. Jei vežate 1 europalette (0,4 m³), tai viena kaina, jei 20 paltų – visiškai kita. Tačiau net tais atvejais, kai krovinys identiškas, kainos gali skirtis dėl keleto esminių veiksnių. Vienas iš jų – tai krovinio konsolidavimas. Pigesnios kompanijos dažnai siūlo „kolektyvinius“ pervežimus, t. y. jūsų prekės važiuoja dideliame vone kartu su kitų klientų siuntomis. Tai leidžia padalinti kuro ir keltų bilietų išlaidas, tačiau prailgina pristatymo laiką, nes vairuotojas turi sustoti prie kiekvieno kliento.

Antras svarbus aspektas – tai krovinių įkrovimo ir iškrovimo tipas. Jei reikalinga „pakraustas įkrova“ (vairuotojo pagalba neįskaitoma), kaina bus mažesnė. Jeigu reikia įrangos (keltuvai, rankinės darbo jėgos), kaina automatiškai didėja. Taip pat nepamirškite apie rinkos situaciją. Kai degalų kainos šokinėja, logistikos kompanijos priverstos koreguoti savo tarifus, kitaip tiesiog nebeapsimokėtų. Patikimi vežėjas visada pateiks aiškų kainos sudėtį: kuro priemoka, keltų bilietas, muitinės procedūros ir darbo užmokestis.

2. Ar tikrai galima rasti „pigų“ transportą ir nenuvilti?

Žodis „pigiai“ logistikoje yra pavojingas. Esu dirbęs srityje pakankamai ilgai, kad galėčiau pasakyti: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip yra. Labai pigi kaina dažnai slepia paslėptus mokesčius, kurie apie tai pranešami tik tada, kai krovinys jau yra Anglijoje arba Lietuvoje. Pavyzdžiui, gali būti, kad į kainą neįskaičiuotos „ilgosios lazdos“ mokestis (pristatymas į atokias vietas), muitinės deklaravimo paslaugos arba sandėliavimo mokestis, jei krovinį neįmanoma iškrauti iš karto.

Tačiau „pigiai“ gali reikšti ir efektyviai. Jei jūsų krovinys nėra skubus, galite rasti labai patikimas kompanijas, siūlančias gerus tarifus daliniams kroviniams (LTL – Less than Truckload). Čia sutaupoma tuo, kad pasidalijamos išlaidos. Norint gauti gerą kainą, būtina tiksliai pateikti informaciją apie kroviniį: išmatavimus, svorį, vietą (adresą) ir specifinius reikalavimus (pvz., šaldymą, aukštą krovumą). Mano patarimas: nerinkite mažiausios kainos pagal principą „ką matai, tą gauni“. Pasitikrinkite ar ši kaina galutinė, ar yra kokių nors „X“ mokesčių.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntimui į Angliją po „Brexit“?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, dėl kurių klausiate eksperto. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl kiekviena siunta turi praeiti muitinės kontrolę. Neteisingai arba vėlai pateikti dokumentai gali sustabdyti krovinį sienoje ir sukelti didelių baudų. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėravimo lapas (CMR), kurį užpildo vežėjas, tačiau jums kaip siuntėjui reikės paruošti komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice) ir, jei reikia, transporto pakavimo deklaraciją.

Komercinė sąskaita-faktūra turi būti pateikta angliškai. Joje turi būti nurodytos: siuntėjo ir gavėjo duomenys, prekių pavadinimas (detalus, ne tiesiog „drabužiai“, o „medvilniniai marškiniai, 100 vnt.“), prekės kodas (HS kodas), svoris, vertė ir šalies kilmės kodas. Be šio dokumento neįmanoma atlikti eksporto ir importo deklaracijų. Taip pat svarbu turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification number). Be jo jūsų krovinys nebus išleistas iš ES nei įleistas į JK. Daugelis klientų apie tai sužino tik tada, kai vairuotojas jau stovi pasienio punkte. Pasiruoškite iš anksto.

4. Kaip veikia krovinių draudimas pervežiant metų laikais?

Draudimas – tai ne būtina blogiausiu atveju, o privaloma apsauga. Profesionalios logistikos kompanijos visada turi transporto draudimą (CVR draudimas), tačiau reikia aiškiai suprasti jo ribas. Standartinis draudimas logistikoje paprastai apima 1,3 mln. eurų atsakomybę įvykio atveju. Tačiau tai nereiškia, kad jei dingsta 10 tūkstančių vertės krovinys, jums automatiškai sumokės viską. Čia svarbu vadinamoji „atsiliepimo riba“ (excess).

Be to, labai svarbu, kaip krovinys yra pakavamas. Jei jūsų siunta yra padėta ant paletės, tvirtai užfiksuota (apvyniota) ir neturi trūkčių, draudimo kompanija neturėtų problemų išmokėti kompensaciją. Tačiau jei vairuotojas pakrauja „laužus“ – dėžes be įtvirtinimo, o jūsų siunta pažeidžiama kelyje, draudimo išmoka gali būti sumažinta arba atmesta. Visada pasidomėkite, ar krovinys yra draudžiamas nuo viso rizikos (All risks) ar tik nuo transporto įvykių. Mano patirtis rodo, kad verta investuoti papildomai į pilną draudimą, ypač vežant brangius ar trapius daiktus.

5. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas į Angliją?

Šis klausimas neturi vieno atsakymo, nes priklauso nuo tai, kokį maršrutą pasirenkate. Yra du pagrindiniai variantai: keltų maršrutai (pvz., Kalė-Doveris, Dunkerkas-Doveris) ir tunelis po Lamanšu (Folkstonas). Tuneliu važiuojama greičiau – traukinys perveža vilkiką maždaug per 35 minutes, tad iš Lietuvos į Angliją galima nuvažiuoti per 3–4 dienas (priklausomai nuo kelių situacijos ir kelionių skaičiaus).

Keltų maršrutai gali trukti ilgiau dėl laukimo eilėse (ypač populiariausiuose keltuose) ir paties plaukimo laiko (apie 1,5–2 valandos). Tačiau keltai dažnai būna pigesni. Taip pat svarbu, ar tai yra „tiesioginis“ pervežimas, ar konsolidacinis. Jei krovinys važiuoja daliniu reisu, vairuotojas gali sustoti Vokietijoje, Belgijoje ar Olandijoje rinkti kitas siuntas. Tada pristatymo laikas gali išsiplėsti iki 5–7 darbo dienų. Jei jums skubima, visada klauskite „tiesioginio“ (direct) reiso galimybės. Jis brangesnis, bet garantuoja greičiau atvykimą.

6. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (keliaujant gyventi) pigiau?

Tai labai populiari kategorija, ypač tarp lietuvių, kurie grįžta iš Anglijos arba vyksta ten gyventi. Čia yra savotiška pilkoji zona. Asmeninių daiktų pervežimas turi savo ypatumų. Jei daiktai yra naudoti, juos galima deklaruoti kaip „Transfer of Residence“ (gyvenamosios vietos keitimas), kas leidžia išvengti PVM ir importo muitų JK. Tačiau tam reikia užpildyti specialias formas (ToR01) ir įrodyti, kad daiktai naudoti bent 6 mėnesius ir kad jūsų gyvenamoji vieta keičiama ne trumpam.

Dėl kainos, pigiausia yra rasti dalinį krovinį, t. y. vietą kurse. Jei daiktų nedaug (pvz., kelios dėžės ir lagaminai), tai kaina gali būti ganėtinai žema. Tačiau jei pervežate visą butą (baldus, techniką), reikės vietos 3,5 ar 5 tonų sunkvežimyje (arba didesnėje atkarpoje). Būkite atsargūs su pasiūlymais „vežu pigiai asmeninius daiktus“ be sutarčių. Jei įvyksta avarija arba muitinė reikalauja papildomų dokumentų (kurių asmeninis pervežėjas gali neturėti), galite prarasti daiktus. Rinkitės licencijuotas pervežimo kompanijas, kurios žino ToR01 procedūras.

7. Kas daryti, jei krovinys sugadintas arba dingęs?

Tai kiekvieno siuntėjo košmaras, tačiau, esu matęs, kad tinkamas veiksmas gali sumažinti nuostolius. Pirmiausia, kroviniui pasiekus vietą, būtina jį tiksliai apžiūrėti kartu su vairuotoju. Jei matote pažeidimus (sutrūkinėjusi dėžė, drėgmės žymės, įbrėžimai ant paletės), jie turi būti užfiksuoti CMR dokumente (pristatymo akte). Nerašykite „Priimtas be priekaištų“, jei matote, kad kažkas negerai. Vairuotojas pasirašo tai, ką užrašote. Šis įrašas yra pagrindinis įrodymas draudimo kompanijai.

Jei krovinio iš viso nėra, nedelsdami susisiekite su savo logistikos atstovu. Jis pradės tyrimą – susisieks su vairuotoju, sandėliu arba muitine. Dažnai kroviniai „dingsta“ tik dėl to, kad blogai užrašytas adresas arba paslinktas indeksas, ir jie laukia paėmimo kitoame sandėlyje. Jei krovinis tikrai dingęs arba sugadintas, reikės parengti pretenziją (claim) draudžiančiai kompanijai. Čia svarbu laikas – dauguma draudikų priima pretenzijas per 3 ar 7 dienas nuo pristatymo datos. Nedelskite.

8. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją tarp dešimčių pasiūlymų?

Rinktis partnerį tarp daugybės siūlomų paslaugų gali būti sunku. Mano patarimas: patikrinkite kompanijos patirtį ir specializaciją. Ar jie reguliariai važiuoja į Angliją? Ar jie turi savo vairuotojus arba dirba su patikimais subrangovais? Naujokai rinkoje gali siūlyti žemas kainas, kad gautų užsakymų, tačiau jiems gali trūkti žinių apie Anglijos muitinės niuansus (pvz., GVMS registraciją arba Kent Access Pass).

Taip pat verta pasidomėti atsiliepimais. Žiūrėkite ne tik į 5 žvaigždučių įvertinimus, bet ir į tai, ką rašo žmonės. Jei matote daug skundų dėl vėlavimų arba „dingusių“ krovinių, tai blogas ženklas. Patikimas vežėjas visuomet pasirašo sutartį, pateikia aiškias sąlygas ir yra pasiekiamas telefonu arba el. paštu, kai atsiranda nesklandumų. Komunikacija – tai pusė sėkmės logistikoje. Jei atsakymą į užklausą turite laukti tris dienas, kaip greitai jie reaguos, kai krovinys užstrigs sienoje?

9. Ar verta rinktis pašto paslaugas (LP Express, DHL) ar logistikos kompaniją?

Čia viskas priklauso nuo to, ką ir kiek norite siųsti. Jei tai yra nedidelis dokumentų vokas arba nedidelė dėžutė iki 30 kg, kurios svoris nėra didelis, pašto arba kurjerių paslaugos (pvz., DHL, UPS) gali būti patogesnės ir greitesnės. Jos turi išvystytas terminalų sistemas ir „door-to-door“ principą. Tačiau kai kalbame apie didesnius krovinius – keletą dėžių, paletes, baldus, techniką – kurjerių kainos turi astronominės dimensijos.

Logistikos kompanijos, dirbančios su krovinių pervežimais (LTL ir FTL), siūlo daug ekonomiškesnius sprendimus dideliems daiktams. Pavyzdžiui, vienos paletės pervežimas kurjeriu gali kainuoti dvigubai brangiau nei pervežimas pervežėjo, kuris važiuoja maršrutu Lietuva-Anglija. Taip pat, kurjeriai dažnai labai griežtai vertina matmenis. Jei jūsų dėžė šiek tiek didesnė nei standartinė, kaina šuoliuoja. Krovinių pervežėjai dažniau lanksčiai vertina tokias siuntas, ypač jei jos sutelpa į standartinę paletę.

10. Kokios papildomos išlaidos gali iškilti neplanuotai?

Apie tai dažnai užmirštama, o vėliau tai sukelia didžiausią nusivylimą. Viena dažniausių neplanuotų išlaidų yra sandėliavimas JK. Jei krovinys atvyksta į Angliją, o gavėjas nėra pasiruošęs jį priimti (nepateikė ToR01 numerio, neatsiskaitė už prekes arba tiesiog nėra vietos iškrovai), krovinį tenka padėti į sandėlį. Anglijoje sandėliavimo mokestis yra vienas brangiausių Europoje. Jis gali prasidėti nuo 20–30 svarų sterlingų per dieną už vieną paltę.

Kita išlaida – tai „užstatas“ arba mokesčiai už lengvųjų transporto priemonių (LEZ) zonas dideliuose miestuose (pvz., Londonas). Jei reikia įvežti krovinį į Londono centrą, reikia mokėti už ULEZ (Ultra Low Emission Zone) leidimą. Jei šios išlaidos nebuvo aptartos su vežėju iš anksto, jis gali pateikti sąskaitą vėliau, su papildoma administravimo priemoka. Visada aptarkite galutinę kainą ir klauskite: „Ar ši kaina yra galutinė, ir ar yra kokių nors galimų papildomų mokesčių Anglijoje?“.