Ieškote patikimo siuntų vežimo iš Anglijos? Eksperto vadovas be paslėptų mokesčių

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis virsta, o kartu su juo ir logistika. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs: kai žmogus ieško būdo kaip pervežti siuntas iš Anglijos (arba D. Britanijos), jis nori dviejų dalykų – ramybės ir aiškumo. Po „Brexit“ situacija išsivystė taip, kad paprastas anksčiau krovinys dabar gali tapti tikru iššūkiu net patyrusiems verslininkams.

Jei šiuo metu skaitote šį straipsnį, tikėtina, kad jau susidūrėte su pasiūlymais, kurie atrodo per gera, kad būtų tiesa, arba su kainomis, kurios staiga išauga paskutinę minute. Kaip profesionalas, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių tarp Lietuvos ir Anglijos, pasakysiu tiesą: logistika – tai ne tik vairavimas, tai ir biurokratija. Šiame straipsnyje aš nenuvirs į technines detales, kurios rūpi tik vairuotojams, o aiškiai ir paprastai paaiškinsiu, kaip ši procesą veikia iš kliento akimis. Jūs sužinosite, nuo ko priklauso kaina, kodėl muitinė dabar yra svarbiausia grandis ir kaip išvengti tų klaidų, kurios kainuoja brangiausiai – laiko ir nervų.

Rinktis pervežėją šiandien sunku, nes rinka pilna „pavėžėjų“, kurie neturi nei licencijų, nei patirties, nei draudimo. Jie žada žemas kainas, bet kai kyla problema, jų telefonai nebeatsiliepia. Tikras ekspertas niekada nepasakys, kad „viskas bus gerai“ be prielaidų. Tikras ekspertas pasakys: „Viskas bus gerai, jei mes tinkamai paruošime dokumentus“. Štai apie šį paruošimą ir supratimą mes ir kalbėsime toliau. Sėskite patogiau, nes šis informacijos kiekis padės jums sutaupyti nemažai pinigų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų. Atsakymai į juos sukurti remiantis ilgamečia praktika, o ne teoriniai vadovėliais. Tikimasi, kad tai padės jums suprasti logistikos mechanizmą ir geriau pasiruošti pervežimui.

1. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Jei kalbame apie krovininę mašiną (FTL), kuri yra pilnai užpildyta jūsų prekėmis ir važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą, tai gali užtrukti nuo 2 iki 4 dienų. Čia svarbu laikyti galvoje ir kelionę per Lamanšą (Eurotunelis arba keltas), kuri gali sukelti nedidelius vėlavimus dėl eilių.

Tačiau dažniausiai klientai renkasi suvenų (partijinių) krovinių pervežimą. Tai reiškia, kad jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų siuntomis vienoje mašinoje. Tokiu atveju terminas ilgesnis – paprastai nuo 5 iki 10 darbo dienų. Kodėl? Nes mašina turi susirinkti visus krovinius Anglijoje, nuvežti juos į terminalą, paskui pervažiuoti per sąsiaurį, vėl susirinkti krovinius Lietuvoje ir juos išvežti. Be to, po „Brexit“ muitinės procedūros Lamanšo uostuose (pvz., Doveris) gali sukelti papildomas valandas ar net dienas pristatymo delsimui, jei dokumentai yra netinkamai parengti. Taigi, jei skubate, planuokite laiko atsargą ir nedarykite spaudimo vairuotojui, nes greitis šiuo atveju priklauso ne nuo jo kojos sunkio, o nuo muitinės greitaveikos.

2. Kiek kainuoja krovinių gabenimas iš JK ir nuo ko priklauso galutinė kaina?

Kainos formavimas logistikoje yra sudėtingas lygtis. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tai yra didelė klaida. Atstumas tikrai svarbus, tačiau tik vienas iš komponentų. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys kainą, yra: krovinio svoris ir tūris (m³), paėmimo ir išvežimo vieta (ar tai miestas ar kaimas), kuro kaina rinkoje ir, svarbiausia, Lamanšo perkelimo mokestis.

Pervežimas per Lamanšą yra vienas brangiausių etapų visame maršrute. Taip pat labai svarbu, ar krovinys yra pakrautas ant padėklų (pallets), ar tai yra „neįtraukiama“ siunta (pvz., baldai be pakavimo). Neįtraukiama siunta brangiau, nes ji užima daugiau vietos mašinoje ir reikalauja daugiau laiko pakrovimui/iškrovimui.

Taip pat verta paminėti „priedus“. Anglijoje daugelis vietų turi įrengtas pramonines zonas, kuriose įvažiavimas gali būti apribotas arba reikalauja specialių leidimų. Jei vairuotojui tenka laukti, kol jums išduos leidimą pakrauti, šis laikas gali būti įskaičiuotas į galutinę sąskaitą. Todėl, norėdami gauti tikslią kainą, visada nurodykite tikslų adresą, krovinio matmenis ir ar reikia įrenginio (pump) pakrovimui. Paslėptų mokesčių išvengti padės išsami informacija iškart.

3. Kokius dokumentus būtina paruošti siuntai iš Anglijos į Lietuvą po „Brexit“?

Anksčiau pakakdavo paprasto sandėrio sąrašo, bet šiandien, be tinkamų dokumentų, siunta per sieną nepraeis. Tai yra kritiškai svarbu. Pagrindinis dokumentas yra Prekių eksporto (importo) deklaracija, tačiau ją dažniausiai parengia muitinės brokeris, o ne klientas. Kliento pareiga – pateikti duomenis šiai deklaracijai parengti.

Jums reikės: 1. Komercinės sąskaitos-faktūros (Commercial Invoice). Joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, kiekis, prekių kodas (HS kodas – jeigu žinote), kaina ir prekių kilmės šalis. 2. Pakavimo sąrašo (Packing List). Jis padeda patikrinti, ar siuta atitinka deklaraciją. 3. EORI numerio. Jei esate verslininkas ir importuojate prekes pirmą kartą, privalote turėti Lietuvos EORI numerį. Be jo muitinė neleis įvykdyti importo procedūros.

Dėmesio! Sąskaitoje turi būti nurodytas jūsų (siuntėjo ar gavėjo) PVM mokėtojo kodas ir adresas. Jei dokumentuose bus klaidų (pvz., vietoje „medinės kėdės“ parašyta tiesiog „baldai“), muitinė gali sustabdyti siuntą papildomai tikrinimui, kas kels brangų laiką ir papildomus sandėliavimo mokesčius uoste.

4. Ar reikia mokėti muito ir PVM importuojant prekes iš Anglijos?

Tai klausimas, kuris dažniausiai sukelia didžiausią nustebimą. Atsakymas yra: priklauso nuo prekių vertės ir jūsų statuso.

Jei importuojate prekes verslui (įmonė), beveik visada turėsite sumokėti PVM (21 proc. Lietuvoje arba 20 proc. JK, priklausomai nuo to, kaip sudarytas sandoris) ir galbūt muitą (0 proc., jei prekės kilusios iš ES, arba kitas tarifas, jei iš trečiųjų šalių, tačiau dauguma prekių iš Anglijos turi 0 proc. muitą dėl susitarimų). Muitą skaičiuoja muitinė pagal prekių kodus (HS kodus).

Jei siunčiate dovaną ar asmeninius daiktus ne prekybiniais tikslais, PVM ir muitas gali būti taikomi tik tada, jei siuntos vertė viršija tam tikrą ribą (pvz., 45 eurų dovanoms). Svarbu suprasti, kad šie mokesčiai nėra įtraukti į pervežimo kainą. Jie mokami muitinei atskirai. Dauguma patikimų pervežėjų gali pasiūlyti „pagalbinę ranką“ – sumokėti už jus šiuos mokesčius (taip vadinama „DDP“ paslauga), bet už tai paprastai imamas nedidelis mokestis už paslaugą ir paskolos (kreditavimo) panaudojimą. Geriausia visada pasirūpinti lėšomis muitinei iš anksto.

5. Kas yra grupinis krovinys (groupage) ir kada jis vertingas?

Grupinis krovinys (angliškai groupage arba LTL – Less than Truckload) yra sprendimas, kai jūsų siuntos neužpildo visos sunkvežimio erdvės. Tarkime, jums reikia pervežti 3 padėklus arba kelias sofas. Nėra prasmės nuomoti visą 40 pėdų sunkvežimį tik tam. Tada į pagalbą ateina grupinis pervežimas.

Logistikos kompanija surenka kelias mažas siuntas iš skirtingų klientų Anglijoje, pakrauja jas į vieną sunkvežimį, veža į Lietuvą, o ten iškrauna ir paskirsto. Šis metodas yra ekonomiškiausias mažiems ir vidutiniams kroviniams. Tačiau jis turi ir trūkumų: ilgesnis pristatymo laikas (reikia laukti, kol mašina užsipilda) ir didesnis rizikos laipsnis, kad siunta gali būti perkraunoma (perkraunama iš vienos mašinos į kitą terminaluje) kelis kartus.

Jei krovinius pakavote tvirtai ir ant padėklų, grupinis pervežimas yra puikus būdas sutaupyti. Jei tai ypač trapios prekės, verta apsvarstyti dalinį konteinerio užsakymą arba net ekskursinį pervežimą, nors ir brangiau, kad mažiau judėtų.

6. Kaip vyksta muitinės deklaravimas ir ar galiu tai padaryti pats?

Muitinės deklaravimas po „Brexit“ tapo privalomu ir sudėtingu procesu. Techniškai galite parengti deklaracijas patys, jei turite prieigą prie Lietuvos muitinės sistemos (EMCS) ir išmanote tarptautinę prekybos terminologiją. Tačiau kaip ekspertas rekomenduoju: nenaudokite šios galimybės, jei nesate profesionalas.

Klaida deklaracijoje gali kainuoti baudas nuo 300 iki 3000 eurų (arba daugiau) už kiekvieną neteisingą dokumentą. Be to, jei deklaracija neteisinga, siunta bus sustabdyta, o sandėliavimo mokestis uostuose (pvz., Tilbury arba Felixstowe) gali siekti šimtus eurų per dieną.

Dauguma logistikos kompanijų siūlo muitinės brokerio paslaugas. Brokeris – tai tarpininkas, kuris kalba muitinės kalba. Jis už jus pateikia duomenis, užtikrina, kad prekės kodai teisingi, ir susitvarko su mokesčiais. Tai sutaupo daug nervų. Kai renkatės pervežėją, klauskite, ar jų kaina jau įtraukia muitinės deklaravimą (dažnai jis yra atskiras mokesčis), ar tai papildoma paslauga.

7. Ar galima siųsti asmeninius daiktus (ne parduodamus prekes) ir kaip tai veikia?

Taip, galima, ir tai yra dažnas atvejis, kai žmonės grįžta iš gyvenimo Anglijoje arba veža dovanas. Yra dvi pagrindinės situacijos: persikėlimas (Transfer of Residence) ir siuntimas asmeniniam naudojimui.

Jei persikeliate gyventi į Lietuvą ir turite daug baldų/daiktų, galite kreiptis dėl muitų ir PVM atleidimo. Tam reikia įrodyti, kad Anglijoje gyvenote ne mažiau kaip 12 mėnesių, kad daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius ir kad juos neversite Lietuvoje per 12 mėnesių. Reikia pateikti specialią prašymą (deklaraciją) muitinei.

Jei tiesiog siunčiate dovaną draugui, taisyklės paprastesnės: jei vertė mažesnė kaip 45 eurų, mokesčių nėra. Jei daugiau – gali tekti mokėti PVM (21 proc.) ir muitą. Svarbu: ant siuntos būtinai prirašykite „Asmeniniai daiktai, ne prekybai“ (Personal effects, not for sale) ir nurodykite mažiausią realią vertę (nepadauginkite jos, siekdami išvengti mokesčių, nes muitinė turi savo katalogų kainas, kurias naudos jei įtars apgaulę).

8. Ką daryti, jei siunta atėjo su defektu arba pažeidimais?

Tai vienas nemaloniausių dalykų, su kuriuo susiduriama. Pagrindinė taisyklė: niekada nepasirašykite pristatymo dokumentų su pastaba „Be priekaištų“, jei matote pažeidimus. Vairuotojas visada nori išvažiuoti, bet jūs turite teisę ir pareigą patikrinti siuntą.

Jei matote, kad dėžės sutrupdytos, arba yra drėgmės žymių, ant kurjerio dokumento (CMR arba pristatymo lapo) turi būti užrašyta: „Siunta pažeista, dėžės įdrėsktos, reikalingas inventorizacija“ (angliškai: Damaged, wet boxes, subject to inspection). Be šio užrašo draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją, nes bus laikoma, kad priėmėte siuntą tokia, kokia ji yra.

Po to nedelsdami susisiekite su savo pervežėju. Jie turėtų pradėti draudimo išmokos procesą. Visada darykite nuotraukas pažeidimų – tai pagrindinis įrodymas. Jei pažeidimas vidinis (išoriškai dėžė gera, o viduje daiktai sužaloti), tai sunkiau įrodyti, bet įmanoma su inventorizacijos protokolu, kurį sudaro vairuotojas ar sandėlininkas atidarydami dėžę jūsų akivaizdoje.

9. Kokius daiktus draudžiama arba ribota vežti iš Anglijos?

Yra sąrašas dalykų, kuriais geriau neprekiauti logistikoje, nebent turite specialias licencijas. Visų pirma, tai maisto produktai ir gyvūnų kilmės produktai. Po „Brexit“ importuoti mėsą, pieną, kiaušinius ar net sausainius su mėsos užpildu iš JK į ES yra labai sudėtinga ir daugeliu atvejų draudžiama be veterinarinių sertifikatų. Paprasta dešrelė, kurią norite nusivežti sesei, gali būti konfiskuota ir sunaikinta pasienio kontrolėje.

Taip pat griežtai kontroliuojami ginklai, amunicija, sprogmenys (net senoviniai šautuvai) ir narkotikai/vaistai. Jei reikia vežti receptinius vaistus, būtina turėti gydytojo pažymą ir originalų pakavimą.

Taip pat atidžiai žiūrėkite į baterijas ir akumuliatorius. Jei siunčiate elektroniką su ličio jonų baterijomis, jos turi būti tinkamai pakluotos (užfiksuotos, kad nejudėtų) ir atitinkti transporto saugos reikalavimus (UN numeriai). Neteisingai supakuota baterija gali sukelti gaisrą kelyje, dėl to krovinių su baterijomis pervežimas gali būti brangesnis.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir išvengti sukčių?

Rinka pilna pasiūlymų, bet kaip atskirti profesionalus nuo „vieno vyro ir sunkvežimio“?