Į Jungtinę Karalystę patikimai: renkamės tik saugius maršrutus

Dirbdamas logistikos srityje beveik dvi dešimtis metų, mačiau, kaip pasikeitė Europos žemėlapis, ir ypač – tai, kaip Lietuva bendrauja su Jungtine Karalyste. Anksčiau tai buvo paprasta: pakrovėm, važiavom per kalnelius ir, atplaukęs keltu, išsilaipinai Anglijoje. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Šiandien frazė „saugus maršrutas“ nebevadiną tik gerų kelių arba patikimos transporto priemonės. Tai yra kompleksinė strategija, apimanti muitinės procedūras, politinę situaciją, oro sąlygas ir netgi vairuotojų poilsio režimus.

Kai klientas mano, kad saugumas – tai tik tai, ar jo prekės nenukris sunkvežimio vonioje, aš visada stengiuosi paaiškinti platesnį kontekstą. Tikrasis saugumas tarptautiniuose pervežimuose į JK yra apie tai, kad kroviniys pasieks paskirties vietą laiku, nebus užstrigęs Doverio uoste dėl neteisingų dokumentų, o vairuotojas nebus pervargęs nuo ilgos kelionės netinkamai suplanuotu maršrutu. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip renkamės maršrutus, kuriais ne tik važiuojame, bet ir kuriais galime pasitikėti akimis uždarytomis.

Saugus maršrutas į Jungtinę Karalystę prasideda ne nuo vairo, o nuo biuro stalo, kai planuojame logistikos grandinę. Turime atsižvelgti į tai, kurių uostų kelte mažiau trukčių, kurios plentų atkarpos yra labiau prižiūrimos, ir, svarbiausia, kur galime praleisti mažiausia laiko ties muitinės kontrolės punktais. Nors atstumas atrodo pastovus, kelių kokybė, eismo intensyvumas ir uostų užimtumas gali paversti trumpą kelionę ilgąmis dienomis prastovų. Mūsų prioritetas visada yra ne tik pigiausias, o daugiausia – prognozuojamas ir saugus kelias.

Šiuolaikinėje rinkoje, kur tiekimo grandinės yra itin jautrios, pasirinkti tik saugų maršrutą reiškia užtikrinti verslo pastovumą. Jei kroviniys užstrigs dėl blogo maršruto pasirinkimo, tai ne tik vėluojantis pristatymas, tai prarasti pinigai, sugadintas reputacija ir stresas visiems dalyviams. Todėl, kalbant apie pervežimus į JK, „saugus“ reiškia „profesionaliai apgalvotas“.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl po „Brexit“ maršrutų į JK pasirinkimas tapo sudėtingesnis?

Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos dalis, todėl pervežimai vyko kaip vidinės prekybos operacijos. Nereikėjo sustoti prie sienų pateikti muitinių deklaracijų. Po „Brexit“ JK tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kiekvienas kroviniys turi būti deklaruojamas. Pasirinktant maršrutą, dabar turiame vertinti ne tik atstumą, bet ir tai, kiek laiko užtruks muitinės procedūros tam tikruose uostuose. Pavyzdžiui, Doveris yra artiausia vieta, bet ten didžiausia eismo ir dokumentų patikros apkrova. Kartas nuo karto renkames šiek tiek ilgesnį kelią per kitus uostus (pvz., Roterdamą arba Huką van Holandą), kadangi ten muitinės procesai gali būti sklandesni, o tai sumažina riziką užstrigti. Be to, atsirado papildomi reikalavimai vairuotojams – reikia specialių leidimų (pvz., Kent Access Permit), kuriuos taip pat reikia įvertinti planuojant maršrutą.

2. Kokie yra pagrindiniai ir alternatyvūs maršrutai iš Lietuvos į JK?

Yra du pagrindiniai „koridoriai“, kuriuos dažniausiai naudojame. Pirmasis – tai vadinamasis „Pietinis kelias“: Lietuva -> Lenkija -> Vokietija -> Belgija -> Prancūzija -> Doveris -> Kalė. Tai trumpiausias atstumu, bet dažniausiai užstrigęs dėl didelio eismo intensyvumo, ypač ties Belgijos ir Prancūzijos magistralėmis bei prie pat Anglijos žemės.

Antrasis, kurį asmeniškai vertinu kaip saugesnį stabilumo požiūriu, yra „Šiaurės kelias“: Lietuva -> Lenkija -> Vokietija -> Nyderlandai (uostas Hukas van Holandas arba Roterdamas) -> JK (Harwichas, Imingamas arba Hullas). Šis maršrutas gali būti šiek tiek ilgesnis kilometrais, tačiau keltai per Šiaurės jūrą dažniau yra mažiau užpildyti, o okeaniniai keltai yra didesni ir stabilesni, kas mažina vėlavimo riziką dėl blogo oro. Be to, Nyderlandų keliai ir uostų infrastruktūra yra viena geriausių Europoje, kas leidžia išvengti nenumatytų techninių prastovų.

3. Kaip orų sąlygos veikia maršruto saugumą?

Dauguma klientų pagalvoja tik apie vairuotojo saugumą slidžiame kelyje, tačiau pervežant į JK, kritiškiausias yra vėjas ir jūros banga. Mano patirtyje buvo atvejų, kai keltai iš Doverio buvo atšaukti dėl stipraus vėjo La Manšo sąsiauryje, ir kroviniys buvo „užstrigęs“ uoste keletą dienų. Tokiu atveju, saugus maršrutas yra toks, kuriame numatoma atsarginė strategija.

Jei prognozuoja audringą orą, kartais verčiau nukreipti transporto priemonę į šiauresnius uostus, kur keltai yra didesni (pvz., „Stena Line“ keltai iš Huko van Holando), ir jie geriau atsilaiko prieš audrą. Tai gali atimti keletą valandų važiavimo, tačiau užtikrina, kad kroviniys nebus pristatytas vėluoti dienomis. Planuodami maršrutą, visada tikriname ilgalaikes orų prognozes ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės jūroje bei sąsiauryje.

4. Ką reiškia „administracinis saugumas“ maršrutų planavime?

Tai yra viena svarbiausių sričių, apie kurią klientai dažnai neįsivaizduoja. Net jei fiziškai keliai yra puikūs, bet trūksta vieno dokumento, maršrutas tampa neįveikiamu. „Administracinis saugumas“ reiškia, kad prieš išvykdami į maršrutą, tikriname, ar visi muitinės kodai (EORI), ar saugumo ir apsaugos deklaracijos (ENS) yra pateiktos laiku.

Pasirinkdami maršrutą, žinome, kuriuose uostuose muitinės kontrolė yra griežtesnė. Pavyzdžiui, kai kurie uostai JK gali turėti specialius reikalavimus dėl maisto produktų ar gyvūnų krovinių. Jei maršrutas bus parinktas taip, kad kroviniys patektų į uostą, kuris neturi licencijos tvarkyti tokio tipo prekių, visa kelionė bus nutraukta, o krovinys grąžintas atgal. Todėl maršruto parinkimas visada glaudžiai susijęs su krovinių tipų specifika ir dokumentų tvarka.

5. Ar pigesnis maršutas visada yra blogesnis?

Ne visada, tačiau logistikoje kaip ir visur, „pigiai“ dažnai lygu „brangiai“ ilgalaikėje perspektyvoje. Kartas nuo karto klientai prašo važiuoti trumpiausiu keliu, tačiau taupyti degalus nėra verta tuo atveju, jei didžiausia rizika yra prastovos. Pavyzdžiui, važiavimas per Vokietiją automagistralėmis yra greita, tačiau ten didelės eismo spūstys ir didelė tikimybė susidurti su eismo įvykiais.

Rinkdamiesi „tik saugius maršrutus“, mes dažnai vengiame trumpų, bet apkrautų atkarpų, pavyzdžiui, aplenkdami didžiuosius miestus arba naudodami mažiau užpildytus uostus. Tai gali padidinti kuro sąnaudas ir keltų bilietų kainą, tačiau klientui suteikiamas aiškus pristatymo laikas. Pasitikėjimas yra brangesnis už keliasdešimt eurų taupymo degale. Mūsų tikslas – kad klientas galėtų miegoti ramiai, žinodamas, kad jo prekės nebus „pamirštos“ kažkurioje sankryžoje.

6. Kaip užtikrinamas krovinio fizinis saugumas kelyje?

Fizinis saugumas prasideda nuo transporto priemonės parinkimo, o maršrutas turi būti pritaikytas sunkvežimiui. Į JK važiuojantys keliai, ypač Anglijoje, gali būti siauresni nei kontinentinėje Europoje, o vietiniai keliai („B“ klasės keliai) gali būti labai vingiuoti ir siauri, netinkami dideliems sunkvežimiams su priekaba.

Saugus maršrutas numato, kad vairuotojas vengia ne tik pavojingų vietų, bet ir tokių, kurioje didelė vagysčių rizika. Ypač pavojingos yra stovėjimo aikštelės netoli uostų ir didmiesčių. Mes planuojame maršrutus taip, kad vairuotojai turėtų apsistoti saugiose, aptvertose stovėjimo aikštelėse su apsauga (pvz., „Truck & Stop“ tipo aikštelėse). Maršruto planavime taip pat įtraukiame informatyvų apie zonas, kuriose reikia būti ypatingai atsargiems dėl neteisėtų migrantų bandymų patekti į sunkvežimius, ypač Kalė regione.

7. Kaip veikia vairuotojų darbo laiko ir poilsio reglamentavimas maršrutų planavimą?

Tai yra techninis, bet kritiškai svarbus aspektas. Vairuotojų darbo laiką reglamentuoja griežti ES ir JK įstatymai. Jei maršrutas bus suplanuotas per daug optimistiškai, vairuotojas gali neturėti laiko legaliam poilsiui, kas ne tik yra baudžiama, bet ir daro didelę įtaką saugumui pavargęs vairuotojas yra pavojus kelyje.

Mes, planuodami maršrutą į JK, skaičiuojame ne tik kilometrus, bet ir valandas. Reikia atsižvelgti į tai, kad po keltu pervežimo vairuotojas gali prarasti arba pakeisti savo poilsio laiką (priklausomai nuo to, ar jis lieka kable arba išlipia). Saugus maršrutas užtikrina, kad vairuotojas turėtų 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos ir ilgesnį poilsį naktį. Jei maršrutas neleidžia to įvykdyti, mes privalome jį koreguoti – pridėti nakvynės vietą net jei tai ir atidėlioja pristatymą. Saugumas – tai žmogiškasis kapitalas.

8. Kokios problemos gali kilti su keltų bilietų rezervavimu ir kaip tai įtakoja maršrutą?

Keltų bilietų pasirašymas yra neatsiejama maršruto dalies. Populiariausi keltai (ypač Doveris-Kalė) turi būti užsakyti iš anksto, o sezonu vietų gali trūkti. Jei pasirinksime maršrutą, kuris priklauso nuo specifinio kelto, kuris dėl techninių gedimų arba perpildymo nebegali priimti krovinio, visa logistika suyra.

Rengdamiesi saugiam maršrutui, mes visada turime atsarginį planą („Plan B“). Jei pagrindinis kelto laikas neatitinka grafiko ar yra atšaukiamas, mes žinome, kurį kitą keltą ar net kitą uostą galime panaudoti. Kartas nuo karto tai reiškia, kad reikia važiuoti šiek tiek toliau į šiaurę, tačiau tai leidžia išvengti situacijos, kai sunkvežimis stovi uoste ir laukia kelias dienas. Mūsų patirtis leidžia mums numatyti, kurie uostai yra patikimesni ir mažiau linkę į trikčių.

9. Kaip techninė būklė ir krovinio tipas lemia maršruto parinkimą?

Ne kiekvienas maršrutas tinka kiekvienam kroviniui. Jei vežame standartines paletes, tai viena, tačiau jei vežame permatomus krovinius, statybines technines mašinas arba pavojingas medžiagas (ADR), maršruto reikalavimai smarkiai didėja. ADR kroviniams reikia rinkti maršrutus, kurie vengia didelių miestų, vandens telkinių ir tunelių, kuriuose gali būti apribojimai.

Taip pat, jei krovinys yra jautrus šalčiui arba viršijamas aukštis, tikslingiau rinktis maršrutus, kurie yra trumpesni arba kuriuo mažiau rizikuojama, kad krovinys bus pažeistas. Pavyzdžiui, vežant jautrią elektroniką, vengiame vingiuotų kelių, kur didelė tikimybė stipriai stabdyti ir pradėti važiuoti („stop-and-go“ eismas), kas gada pažeisti prekę. Ekspertas visada įvertina, ką tiksliai vežame, ir pritaiko kelią prie prekės, o ne atvirkščiai.

10. Ką klientas turėtų žinoti pasirinkdamas logistikos partnerį, kad jo krovinys pasiektų JK saugiai?

Klientas turėtų klausti ne tik „kiek kainuoja?“, bet ir „kaip važiuosime?“. Patikimas partneris niekada nesakys „mes važiuojam tiesiai“, neįvertinęs rizikų. Jis pasiūlys planą, kuris apima maršruto aprašymą, numatomas sustojimo vietas, muitinės procedūrų tvarką ir galimas alternatyvas.

Jei pasisakote su savo logistikos atstovu, ir jis negali papasakoti, koks uostas bus naudojamas arba kaip bus tvarkomi muitinės klausimai, tai signalas, kad maršrutas gali būti pasirinktas atsitiktinai. Mūsų filosofija yra skaidrumas. Mes klientams pasakome, kodėl renkamės vieną ar kitą kelią, ir paaiškiname, kad šis pasirinkimas grindžiamas noru užtikrinti 100% pristatymo garantiją, o ne tik sutaupyti keliasdešimt litų kuro. Saugus maršrutas – tai rezultatas, kurį sukuria žinios ir patirtis.

Išvada

Apibendrinant, keliauti į Jungtinę Karalystę „patikimai“ šiandien reiškia daugiau nei tik fiziškai nuvažiuoti tūkstančius kilometrų. Tai yra sudėtingas uždavinys, reikalaujantis strateginio mąstymo, gilių žinių apie muitinės procedūras, orų sąlygas, keltų eismą ir vairuotojų darbo apribojimus. Per dvidešimt metų šioje srityje išmokau, kad nėra dviejų vienodų pervežimų – kiekvienas krovinys turi savo niuansus, o kiekvienas maršrutas turi būti pritaikytas konkrečiai situacijai.

Renkantis tik saugius maršrutus, mes investuojame į jūsų ramybę ir verslo stabilumą. Mes nenaudojame „automatinių“ navigacijos sistemų, kurios vedamiausiu keliu siūlo važiuoti per miestų centrus arba siaurus keliukus. Mūsų maršrutai yra kruopščiai išdirbti, patikrinti ir nuolat atnaujinami atsižvelgiant į naujausius įvykius Europoje ir JK. Nuo „Brexit“ sukeltų pokyčių iki oro prognozių – viskas turi įtakos tam, kaip mes vežame jūsų prekes.

Jei jums rūpi ne tik tas, kad prekės būtų pristatytos, bet ir tai, kad jos būtų pristatytos be streso, vėlavimų ir papildomų mokesčių, pasitikikite ekspertais, kurie žino kiekvieno kelio pavojų ir galimybę. Saugus maršrutas neįkainojamas, o jo pasirinkimas – geriausia investicija į jūsų verslo sėkmę. Mes pasiruošę nuvežti jūsų krovinius patikimai, nepaisant to, kokių iššūkių gali sukelti keliai ar jūros.