Gyvūnų vežimas į Angliją autobusu: Išsamus eksperto vadovas

Tarptautinių keleivinių pervežimų srityje dirbu jau virš dviejų dešimtmečių. Per šį laiką matavau viską – nuo paprastų kelionių iki sudėtingų logistinių operacijų, kai reikėjo pervežti neįprastus siuntas arba organizuoti keliones specialioms grupėms. Tačiau viena dažniausiai pasitaikančių ir emocingiausių temų visada lieka gyvūnų pervežimas. Žmonėms šuo ar katė nėra tik baggage tai – šeimos narys. Ir kai susidaro poreikis keliauti į Angliją (ar Jungtinę Karalystę generally), kyla šimtai klausimų, nes šis maršrutas po „Brexit“ pasikeitė ir tapo daug reiklesniu.

Ar galima išvis tai padaryti autobusu? Ar saugu? Kokie dokumentai reikalingi? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jūsų kelionė su augintiniu būtų kuo sklandesnė. Nors dauguma reguliarių autobusų linijų (tokios kaip Lux Express, Ecolines ar pan.) turi griežtas taisykles, vis dėlto egzistuoja legalūs ir saugūs būdai tai padaryti, jeigu žinote, kur ieškoti ir kaip pasiruošti. Sėskime įsibėgėjant ir išnagrinėkime šį procesą nuo A iki Z.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai deginų klausimų, kuriuos klientai man užduoda besiruošdami kelionei į UK su savo augintiniais.

1. Ar galima važiuoti į Angliją paprastu keleiviniu autobusu su šunimi ar kate?

Trumpas atsakymas yra: labai sunku ir daugeliu atvejų – ne. Standartinės autobusų kompanijos, vykdančios maršrutus tarp Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės, paprastai neleidžia vežti gyvūnų, išskyrus vedlių šunis (guide dogs). Tai nėra jų pikta valia, o biurokratiniai ir higieniniai reikalavimai. Įprastame autobuse vyksta keleiviai, kurių gali būti alergija, o be to, autobuso vairuotojas neturi teisės prisiimti atsakomybės už gyvūno sveikatą ar elgesį ilgos kelionės metu.

Tačiau nereikėtų nuleisti rankų. Rinka pritaikėsi, ir šiuo metu veikia specializuotos pervežimo kompanijos arba privatūs vežėjai, kurie siūlo maršrutus „Mini Van“ tipo transporto priemonėmis. Šie mikroautobusai yra pritaikyti gyvūnams, turi reikiamas ventiliacijos sistemas ir dažniausiai leidžia gyvūnus vežti kablyje arba transportinėje dėžėje salone. Jeigu planuojate kelionę su šiuo būdu, visada turite iš anksto susisiekti su tiekėju ir užsirezervuoti vietą, nes vietų gyvūnams šiuose maršrutuose yra labai ribotai – paprastai 2–4 vienos kelionės metu.

2. Kokius dokumentus reikia turėti po „Brexit“, kad galima būtų įvežti gyvūną į Angliją?

Tai, kad Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, radikaliai pakeitė dokumentacijos reikalavimus. Anksčiau užtekdavo mums įprasto Europos gyvūnų paso (Pet Passport), tačiau dabar situacija kitokia.

Dabar, norint įvežti gyvūną į Angliją iš ES šalių (įskaitant Lietuvą), būtina turėti Gyvūnų sveikatos pažymėjimą (angliškai – Animal Health Certificate, sutrumpintai AHC). Šis dokumentas išduodamas veterinarijos gydytojo Lietuvoje. Svarbu pabrėžti, kad jis galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos tol, kol keliaujate į UK, ir 4 mėnesius grįžtant atgal (arba toliau keliaujant po kitomis ES šalimis). Be to, jūsų gyvūnas turi būti mikroschemuotas (čipas) ir paskiepytas nuo pasiutligės. Jeigu turite senąjį ES gyvūnų pasą, kuris buvo išduotas prieš „Brexit“, jis gali būti tinkamas tik tada, jeigu jame įrašytas gydytojas, kuris yra registruotas Jungtinės Karalystės veterinarijos tarnybose (tokių Lietuvoje yra labai nedaug), todėl daugeliu atvejų saugiau ir paprasčiau gauti naują AHC.

3. Kada reikia pasidaryti mikroschemą (čipą) ir paskiepyti šunį ar katę?

Mikroschema (čipas) turi būti įskiepyta prieš pirmąjį pasiutligės skiepą. Tai yra pagrindinė taisyklė. Jeigu skiepas padarytas anksčiau nei įskiepytas čipas, skiepymas laikomas negaliojančiu, ir teks viską kartoti.

Pasiutligės skiepas turi būti galiojantis. Tai reiškia, kad nuo paskutinio skiepymo praeidžia ne daugiau kaip nustatytas laikotarpis (paprastai 1–3 metai, priklausomai nuo vakcinos rūšies). Taip pat yra labai svarbus 21 dienų laukimo periodas. Gyvūnas gali keliauti į Jungtinę Karalystę tik tada, kai nuo skiepymo praeidžia ne mažiau kaip 21 diena. Jeigu planuojate kelionę, šį terminą turite įsivaizduoti savo kalendoriuje – niekada nedarykite skiepo išvakarėse, nes neleis įvežti.

4. Ar reikia gydyti nuo kirmėlių (juodųjų kirmėlių) prieš kelionę?

Taip, šis reikalavimas yra vienas iš dažniausiai pamirštamų, tačiau labai kritinių. Norint įvežti šunį į Angliją, turi būti atliktas gydymas nuo juodųjų kirmėlių (tapeworm). Šis gydymas turi būti atliktas veterinarijos gydytojo, kuris turi užrašyti gyvūno pasą arba AHC dokumente.

Svarbiausia taisyklė: gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 120 valandos (5 dienos) ir ne vėliau kaip 24 valandos prieš išvykstant į Jungtinę Karalystę. Jeigu atvyksite į sienos kirtimo punktą (pvz., Doverio uostą) ir paaiškės, kad gydymas buvo padarytas prieš 6 dienas arba prieš 30 valandų, gyvūnas gali būti nesąlyginai grąžintas atgal arba siunčiamas karantiną, kas kainuos labai brangiai. Katėms šis reikalavimas netaikomas, tik šunims.

5. Kaip vyksta sienos perėjimas (uosto kontrolė) su gyvūnu?

Keliaujant autobusu ar mikroautobusu, sienos kontrolė vyksta, kai keltas arba traukinys atplaukia į Angliją (paprastai tai yra Doveris arba Folkstonas). Jeigu keliaujate reguliariu autobusu, kuris neleidžia gyvūnų, šio klausimo išvis nebus. Tačiau keliaujant specializuotu transportu, vairuotojas arba lydintysis asmuo padės suformuoti eilę.

Veterinarinėje kontrolėje pareigūnai patikrins gyvūno čipą (nuskaitys jį specialiu skaitytuvu) ir palygins numerį su dokumentais. Tada atidžiai perskaitys Gyvūnų sveikatos pažymėjimą, patikrins, ar skiepai galioja, ar tinkamai atliktas kirmėlių gydymas. Jeigu viskas tvarkoje, leidžiama važiuoti toliau. Mano patirtis rodo, kad jeigu dokumentai užpildyti teisingai, kontrolė trunka vos kelias minutes. Būkite pasiruošę parodyti gyvūną – jis turi būti transportinėje arba ant pavadėlio, kad pareigūnas galėtų jį pamatyti ir patikrinti, ar jis atrodo sveikas (be aiškių ligos požymių).

6. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūnų veisles?

Taip, Jungtinė Karalystė turi labai griežtus įstatymus dėl „pavojingųjų šunų veislių“ (angliškai – Banned Dogs). Nors Lietuvoje šios veislės gali būti legalios ir populiarios, į Angliją jų įvežti draudžiama be ypatingo leidimo, o dažniausiai – visiškai draudžiama.

Šios veislės apima: * Pit Bull Terrier (Pitbulų terjeras) * Japanese Tosa (Japonų tosa) * Dogo Argentino (Argentinos dogas) * Fila Brasileiro (Brazilų fila)

Net jeigu jūsų šuo yra mišrūnas ir tik panašus į vieną iš šių veislių, jis gali būti uždraustas. Jeigu bandysite įvežti tokį šunį nelegaliai, jis bus konfiskuotas, o jums gali būti paskirta didelė bauda ir net kalėjimo laisvės atėmimas. Šios taisyklės taikomos net ir tiems, kurie keliauja tik per Angliją tranzitu. Todėl, jeigu turite panašaus tipo šunį, labai gerai pagalvokite, ar verta rizikuoti, ir geriau pasikonsultuokite su JK ambasada arba profesionaliais brokeriais.

7. Kaip reikia pasiruošti gyvūnui fiziškai tokiai ilgai kelionei?

Kelionė autobusu iš Lietuvos į Angliją trunka apie 30–40 valandų, priklausomai nuo maršruto, sustojimų ir uosto eilių. Tai yra didelis išbandymas bet kuriam gyvūnui.

Pirmiausia, nevalgykite gyvūno maždaug 4–6 valandas prieš išvykstant. Pilnas skrandis ilgos kelionės metu gali sukelti vėmimą ar vidurių užkietėjimą, ypač jeigu gyvūnas nervinuoja. Tačiau vanduo turi būti prieinamas visą laiką. Įsigykite kelionės dubenėlį, kuris nebegriaužiasi (pvz., prisegamas prie grotelių).

Antra, apkabos ir kvapas. Į transportinę dėžę ar ant gultuvėlio padėkite mėgstamą antklodę ar drabužį, kuris kvailia namais. Tai sumažins stresą. Nepamirškite pasiimti ir atsarginės, jeigu pirmoji susipurs ar sušlaps.

Trečia, pasivaikšciojimas. Prieš įlipdami į autobusą būtiną leiskite šuniui pasivaikščioti ir išsižarnoti. Taip pat klauskite vežėjo arba vairuotojo, ar bus planuojamos sustojimai (pauzės) ilgesnėms nei 4 valandos – dauguma atsakingų vežėjų tokius sustojimus organizuoja, kad gyvūnai galėtų išlįsti į orą atlikti savo reikalų.

8. Ar galima vežti gyvūną be savininko („tėvynės“ arba pervežimo paslaugomis)?

Taip, tai yra labai dažna paslauga. Daugelis žmonių persikrausto į Angliją dirbti, tačiau negali važiuoti su gyvūnu vienu metu, arba parduoda šunį/katę į kitą šalį. Tokiu atveju galite pasinaudoti profesionaliomis gyvūnų pervežimo kompanijomis.

Šios kompanijos užsiima tuo kasdien. Jie pasirūpina visais dokumentais (jeigu reikia), paima gyvūną iš jūsų namų ir nugabena tiesiai į gavėjo namus Anglijoje. Tokiu atveju gyvūnas keliauja specialiuose transporteriuose, o ne su keleiviais. Tai yra saugesnis variantas šunims, kurie gali būti agresyvesni ar labai linkę į stresą viešumoje. Pasirinkdami tokias paslaugas, visada patikrinkite kompanijos atsiliepimus, klauskite, ar jie turi licenciją, ir kaip dažnai siunčia nuotraukas bei pranešimus savininkui apie kelionės eigą.

9. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Angliją autobusu?

Kaina labai priklauso nuo to, ką pasirinksite. Jeigu radote „Auto-stop“ tipo paslaugą, kai vairuotojas važiuoja savo automobiliu ir pasiima keleivį su šuniu, kaina gali svyruoti nuo 150 iki 300 eurų. Tačiau tai yra mažiau regulated sritis.

Kelionė specializuotu mikroautobusu (shuttle) kainuos daugiau – paprastai nuo 250 iki 500 eurų už vieną gyvūną, priklausomai nuo jo dydžio (kaina mažesnė, jeigu gyvūnas telpa ant kelnių, ir didesnė, jeigu reikia didelės transportinės dėžės po grindimis). Į šią kainą dažnai neįskaičiuojami veterinarijos išlaidai (AHC pažymėjimas, skiepai, kirmėlių gydymas), kurios Lietuvoje gali kainuoti papildomai 80–150 eurų. Taigi, visą kelionę vertėtų įsivaizduoti kaip 400–600 eurų išlaidas.

10. Kas nutinka, jeigu trūksta kokių nors dokumentų ar jie neteisingi?

Tai yra blogiausias scenarijus, su kuriuo susidūręs savo karjeroje mačiau ne kartą. Jeigu atvykstate į JK sieną ir trūksta AHC, čipas neveikia arba skiepas negalioja, gyvūnas nebus įleistas.

Jungtinės Karalystės pareigūnai duos pasirinkimą: arba grįžti atgal (kur kaina už bilietą gali būti dvigubai brangesnė, nes reikia pirkti pirmą skrydį arba autobusą atgal), arba patalpinti gyvūną į karantiną. Karantinas Anglijoje yra labai brangus – jis gali kainuoti tūkstančius svarų sterlingų. Gyvūnas ten praleidžia laiką (paprastai 4 mėnesius), kol bus suformuoti teisingi dokumentai. Todėl mano kaip eksperto patarimas vienas: patikrinkite dokumentus du kartus, o jeigu yra abejonių – kreipkitės į veterinarą, kuris tiksliai žino UK reikalavimus, ne į bet kurį gydytoją. Geriau išleisti 50 eurų papildomai konsultacijai, nei vėliau šimtus išgelbėti situaciją.

Išvada

Gyvūnų vežimas į Angliją autobusu yra sudėtingas, tačiau visiškai įgyvendinamas procesas. Jis reikalauja ne tik pinigų, bet ir laiko pasiruošimui, kantrybės bei dėmesio smulkmenoms. Po „Brexit“ biurokratiniai barjerai tapo aukštesni, todėl klaidų kaina dabar yra didesnė negu kada nors anksčiau.

Vis dėlto, matyti laimingą šunį, išlipantį iš autobuso Londono priemiestyje ir susitinkantį su savo šeimininku, yra verta visų pastangų. Rinkitės patikimus vežėjus, nebijokite klausti papildomų klausimų apie jų transporto priemones ir patirtį, ir, svarbiausia, rūpinkitės dokumentais iš anksto. Gerai suplanuota kelionė – tai rami šeimininko širdis ir saugus augintinio kelias. Sėkmės kelyje ir saugių kelionių!