Gyvūnų pervežimas iš Anglijos: Visa tiesa apie logistiką, dokumentus ir kelionę su augintiniu

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė neapžiūrimai. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs – tai žmonių meilė savo augintiniams. Gyvūnai nebe tiesiog naminiai gyvūnai; jie yra šeimos nariai. Kai žmogus persikelia gyventi iš vienos šalies į kitą, jis neabejoja: augintinis keliauja kartu. Tačiau nuo tada, kai Jungtinė Karalystė (JK) paliko Europos Sąjungą, situacija išsivystė į daug sudėtingesnę realybę. Anksčiau „Eurotunelio“ ar keltų bilietas ir senas „pasas“ užtekdavo beveik be jokių rūpesčių. Šiandien keleivių logistika, kurioje vyrauja gyvūnų kelionės iš Anglijos, tampa tikru strateginiu iššūkiu, reikalaujančiu ne tik emocijų, bet ir geležinio disciplinos bei išsamios žinių.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip ši procesas veikia šiuo metu. Mes nekalbėsime apie abstrakčias teorijas, o apie praktinius žingsnius, dokumentus, kainas ir tas smulkmenas, kurios dažniausiai sukelia stresą ir nesusipratimus tarp klientų. Nesvarbu, ar planuojate persikelti į Lietuvą, Vokietiją ar kitą ES šalį, logistinis pagrindas išlieka panašus. Svarbiausia – suprasti taisykles ir jas laikytis.

Keleivių logistika, susijusi su gyvūnų pervežimu, yra specifinė transporto šaka. Ji jungia biurokratiją, veterinariją ir tiesioginį pervežimą. Dažnai klientai klausia: „Ar galiu tiesiog pasodinti šunį į mašiną ir važiuoti?“ Atsakymas yra „taip“, bet su dideliu „bet“. Be teisingai paruoštų dokumentų, jūs nepraeisite sienos kontrolės arba jūsų augintinui gresiantis karantinas. Po „Brexit“ JK tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad senasis gyvūnų pasas (EU Pet Passport), išduotas JK veterinarais, daugeliu atvejų nebegalioja. Mums reikia naujo požiūrio – Gyvūnų sveikatos pažymėjimo (Animal Health Certificate – AHC).

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visą procesą nuo A iki Z. Mes aptarsime, ką reikia padaryti prieš kelionę, kiek tai kainuoja, kurios trasos yra saugiausios ir kokiais atvejais verta pasikliauti profesionalia transporto kompanija. Mano tikslas – padaryti taip, kad jūsų kelionė iš Anglijos su augintiniu būtų ne košmaras, o planingas ir saugus nuotykis. Pradėkime nuo pagrindų, kadangi nuo jų priklauso viso logistikos grandinėlės sėkmė.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man užduoda klientai planuodami gyvūnų pervežimą iš Anglijos. Ši informacija yra mūsų daugiametės praktikos esmė.

1. Kokius dokumentus reikia turėti šuniui ar katei, kai važiuojate iš Anglijos į Lietuvą (ar kitą ES šalį) po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. taisyklės pasikeitė. Jei anksčiau užtekdavo turėti EU Pet Passą, dabar, jei jūsų gyvūnas gyvena Jungtinėje Karalystėje, jums reikia gauti Gyvūnų sveikatos pažymėjimą (angliškai – Animal Health Certificate, trumpinamas AHC). Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Be to, jame turi būti nurodyta, kad gyvūnas skirtas nekomerciniam pervežimui (t. y., jis nėra parduodamas).

Be AHC, būtina, kad gyvūnas būtų pažymėtas mikročipu. Tai pagrindinis identifikavimo būdas. Mikročipas turi būti įskverbtas prieš paskutinį pasikėlėjimo nuo pasikėlėjo (rabies) skiepą. Jei skiepas padarytas prieš mikročipo įskiepymą, jis laikomas negaliojančiu, ir visą procedūrą reikės kartoti. Taip pat būtinas galiojantis pasikėlėjo skiepas. Skiepą turi atlikti licencijuotas veterinarijos gydytojas. Reikia prisiminti, kad po pirmojo skiepo turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena, prieš galint išvykti, todėl planuokite šį žingsnį iš anksto.

2. Kiek laiko trunka Gyvūnų sveikatos pažymėjimo (AHC) gavimo procesas ir kiek jis kainuoja?

Procesas patys savaime yra greitas, tačiau reikalauja planavimo. Norint gauti AHC, turite susitarti su veterinarijos gydytoju Anglijoje, kuris yra „Official Veterinarian“ (Oficialus Veterinarias). Ne kiekvienas veterinaras turi teisę išduoti šiuos dokumentus, todėl gali tekti važiuoti į specializuotas klinika.

Pažymėjimas išduodamas vizito metu, po to kai veterinaras patikrina mikročipą, skiepų istoriją ir atlieka (arba patvirtina, kad atliktas) reikalingas procedūras, pavyzdžiui, kirminų gydymą šunims. Dokumentas galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos kelionei į ES šalį. Vėliau jis galioja 4 mėnesius gyvūno buvimui ES teritorijoje ir grįžimui atgal į JK (jei grįžtate tame laikotarpyje).

Kainos kinta priklausomai nuo veterinarinės klinika, tačiau Anglijoje ši paslauga dabar yra brangesnė nei buvo anksčiau. Paprastai AHC išdavimas kainuoja nuo 100 iki 250 svarų sterlingų (arba daugiau), priklausomai nuo to, kiek gyvūnų yra pervežiami (vienam dokumentui galima įrašyti iki 5 gyvūnų, jei keliaujate į nekomerciniais tikslais). Be to, reikia įskaičiuoti galimus bilietus į veterinarą ir papildomus tyrimus, jei reikės.

3. Ar galiu pervežti savo augintinį keltu arba per „Eurotunelį“ asmeniniu automobiliu?

Taip, tai yra vienas dažniausių būdų. Tačiau čia taip pat yra specifinių taisyklių. Jei keliaujate asmeniniu automobiliu, turite užsakyti bilietą sau ir „bilietą“ gyvūnui. Pvz., „Eurotunelio“ (LeShuttle) atveju, gyvūnai turi būti deklaruojami ir jums reikės parodyti AHC kontrolės punkte prieš išvažiavimą iš JK.

Keltuose situacija šiek tiek skiriasi. Kai kurie keltai (pvz., DFDS, P&O) leidžia gyvūnus būti automobilyje keleivių salone, jei jūs pasilikate su jais, arba juos galima palikti specialiose gyvūnų kabinose (kennels). Svarbiausia yra tai, kad keltas turi būti „DEFRA“ patvirtinta maršrute (nors šiuo metu dauguma dideliųjų keltų atitinka šį reikalavimą). Negalima tiesiog „užslipti“ su gyvūnu neįregistravus – tai gali baigtis dideliu baudomis arba įlaipinimo atmetimu. Logistikos požiūriu, keltai yra patogesni dideliems šunims, kurie negali būti įleisti į keleivinį saloną, o „Eurotunelis“ yra greičiausias, bet ten reikia laukti eilėje su gyvūnu automobilyje.

4. Kokia yra rolė kirminų gydymo (tapeworm treatment) ir kada jis turi būti atliktas?

Tai viena dažniausiai pasitaikančių klaidų. Jei keliaujate tiesiai į Lietuvą ar kitą ES šalį, kirminų gydymas nėra būtinas įvažiavimui (skirtingai nei į Suomiją, Airiją ar Maltą, kur reikalavimai griežtesni). Tačiau, jei jūsų maršrutas eina per šias šalis arba jei planuojate grįžti atgal į JK, taisyklės pasikeičia.

Jei grįžtate į JK, šunys turi būti pagydyti nuo kirmėlių (Echinococcus). Gydymas turi būti atliktas veterinaro ne mažiau kaip 24 valandos ir ne daugiau kaip 120 valandos (5 dienos) prieš įsileidžiant į JK transporto priemonę. Veterinaras turi užregistruoti šį gydymą AHC dokumente arba pasu. Katėms šis reikalavimas netaikomas. Logistikoje labai svarbu suprasti šį laiko langą – jei pavėluosite, negalėsite su šuniu grįžti tuo pačiu keltu ar traukiniu.

5. Ar galiu pervežti savo augintinį lėktuvu iš Anglijos į Lietuvą?

Tai įmanoma, tačiau labai apribota ir brangi. Dauguma aviakompanijų nebeleidžia gyvūnų įlaipinti kaip įrankinės (checked baggage) arba kabinosje skrydžiuose tarp JK ir ES po „Brexit“, dėl biurokratinių sunkumų. Gyvūnai dažniausiai turi keliauti kaip „krovinys“ (cargo), naudojant specializuotas pervežimo kompanijas.

Tai reiškia, kad jūs negalite būti tame pačiame lėktuve su savo šunimi ar kate. Gyvūnas yra patikimas specialioms agentūroms, kurios užsiima gyvūnų logistika oro uostuose. Šis pasirinkimas tinka tada, kai gyvūnas yra labai didelis (pvz., Dogue de Bordeaux) ir netilptų į standartinę dėžę po sėdyne, arba kai savininkas negali ar nenori važiuoti keliu. Kaina šiai paslaugai svyruoja nuo 500 iki 1500 eurų (arba daugiau) priklausomai nuo svorio ir maršruto. Mano patirtis rodo, kad keliu pervežimas yra mažiau stresinguotas gyvūnui, nes jis lieka su savininku arba patikimu vairuotoju.

6. Kas vyksta, jei dokumentai neteisingi arba trūksta kažko sienos kontrolėje?

Tai scenarijus, kurio norime išvengti bet kurią kainą. Jei atvykstate į ES kontrolės punktą (pavyzdžiui, Francūzijoje ar Belgijoje) ir jūsų AHC neteisingai užpildytas, mikročipo numeris nesutampa su skiepo pažyma, arba praėjo daugiau nei 10 dienų nuo išdavimo datos, oficialus veterinarijos pareigūnas gali neleisti jums praeiti.

Piažiausia situacija: gyvūnas gali būti siunčiamas atgal į JK jūsų sąskaita, arba uždarytas karantiną iki kol bus išspręstas dokumentacijos klausimas. Karantinas yra labai brangus ir stresinguotas gyvūnui. Be to, gali būti paskirta didelė administracinė bauda. Logistikos ekspertas visada pataria: patikrinkite dokumentus du kartus. Užtikrinkite, kad veterinaras Anglijoje tiksliai parašė jūsų adresą, gyvūno aprašymą ir, svarbiausia, kad parašas ir antspaudas būtų aiškūs. Net mažiausia klaida gali sustabdyti visą konvojų.

7. Ar saugu keliauti su augintiniu toliu atstumu (Anglija – Lietuva)? Kaip užtikrinti jo gerovę?

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą keliu trunka maždaug 24–30 valandas su poilsio pertraukomis. Tai ilgas laikas tiek žmogui, tiek gyvūnui. Saugumas ir gerovė prasideda nuo paruošimo. Prieš kelionę nenaudokite raminamųjų vaistų be veterinaro rekomendacijos, nes jie gali pakeisti gyvūno temperatūros reguliavimą ir kvėpavimą, kas yra pavojinga.

Būtina turėti tvirtą transportavimo dėžę (kryžminę), kuri yra pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų stovėti, pasisukti ir gulti. Kelionės metu būtinai reikia stabdyti kas 2–3 valandas, kad galėtumėte išleisti šunį į tualeto reikalus, duoti vandens ir pakvėpuoti. Jei naudojate pervežimo kompanijos paslaugas (kai jūs nevažiuojate), užtikrinkite, kad vairuotojas yra patirtas ir turi galimybę užtikrinti šias pertraukas. Mūsų kompanijoje visada stebime orų sąlygas – vasarą negalima palikti gyvūno įkaitusioje mašinoje net ir 5 minučių, o žiemą reikia užtikrinti, kad kabinate būtų šilta.

8. Kuo skiriasi komercinis pervežimas nuo nekomercinio (asmeninio) pervežimo?

Tai esminis skirtumas logistikoje. Nekomercinis pervežimas yra tada, kai savininkas keliauja kartu su gyvūnu (pvz., savo automobiliu arba kaip keleivis lėktuve/keltu). Tokiu atveju reikalingas AHC, kuris galioja 10 dienų išvykimui.

Komercinis pervežimas yra tada, kai gyvūnas keliauja be savininko (pvz., jį perveža logistikos agentas arba jis siunčiamas kaip prekė). Šiuo atveju reikalavimai yra daug griežtesni. Gyvūnas turi būti pervežamas patvirtintoje transporto priemonėje (APT – Approved Transporter). Be to, po atvykimo į ES, gyvūnas turi būti patikimas ES veterinarijos pareigūno ir, jei reikia, laikomas karantinine priemonę (paprastai 30 dienų), nebent jis atvyksta iš šalies, kurioje pasikėlėjo situacija yra palanki (kaip JK). Tačiau dėl papildomų testų (pvz., antikūnų titrų nustatymas) komercinis pervežimas iš JK į ES dabar yra labai sudėtingas ir brangus, todėl dauguma klientų renkasi keliauti kartu su augintiniu.

9. Ar reikia kažką ypčio daryti grįžtant atgal į Angliją su gyvūnu?

Taip, grįžtamasis kelionė taip pat reikalauja dėmesio. Nors jūsų AHC leidžia būti ES 4 mėnesius, norint grįžti į JK, turi būti įvykdytos kelios sąlygos. Pirma, gyvūnas turi būti gyvybingas, sveikas ir nekeliantis grėsmės. Antra, jis turi turėti mikročipą.

Trečia, ir svarbiausia šunims: jie turi būti pagydyti nuo kirmėlių (kaip minėjau 4-ame klausime) ne mažiau kaip 24 val., bet ne daugiau kaip 120 val. prieš išvykimą iš ES. Šis gydymas turi būti atliktas ES veterinarijos gydytojo, kuris turi užregistruoti jį AHC dokumente (jei dokumentas vis dar galioja) arba išduoti naują pažymėjimą. Jei šio gydymo nėra, šuns neįleis į JK arba jis bus įdėtas į karantiną upon arrival. Katinams šio reikalavimo nėra. Visada derinkite grįžimo laiką su veterinaru Lietuvoje arba kitoje ES šalyje.

10. Kokios dažniausiai klaidos daroma planuojant gyvūnų logistiką iš Anglijos?

Per 20 metų mačiau viską. Viena dažniausių klaidų – vėlavimas su dokumentais. Žmonės susitinka su veterinaru paskutinę dieną prieš kelionę, o pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip 10 dienų prieš išvykimą. Jei susidursite su veterinaru, kuris nebegali priimti, jūsų kelionė bus atšaukta.

Kita klaida – neteisingai įskverbtas mikročipas. Kartais jį įskiepia ne į standartinę vietą (tarp pečių), o į koją ar kaklą. Skaitytuvai sienos kontrolėje to nesuskaito ir gyvūnas laikomas neidentifikuotu.

Trečia klaida – neįvertintas laikas. Žmonės mano, kad gali važiuoti iš Londono į Lietuvą per vieną dieną be poilsio. Tai pavojinga vairuotojui ir žalinga gyvūnui. Logistika turi būti racionali. Reikia suplanuoti nakvynes (pvz., Vokietijoje ar Lenkijoje), kurioje priimami gyvūnai. Gerai suplanuota kelionė su poilsiu užtikrina, kad atvyksite saugiai.

Išvada

Gyvūnų logistika iš Anglijos šiandelinėje situacijoje nėra tiesiog „užsukimas ir važiavimas“. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, planavimo ir atsakomybės. Po „Brexit“ biurokratiniai barjerai išaugo, tačiau jie nėra neįveikiami. Pagrindinis sėkmės raktas yra laikas ir informacija. Negalima viską palikti paskutinėms dienoms. Veterinarinių paslaugų rezervavimas, Gyvūnų sveikatos pažymėjimo gavimas ir bilietų į keltus ar tunelį užsakymas turi būti atlikti savaitėmis, o omenomis – mėnesiais anksčiau.

Kaip ekspertas, aš visada primygtinai rekomenduoju klientams ne tik pasirūpinti popieriais, bet ir psikologiniu bei fiziniu gyvūno paruošimu. Ilgos kelionės yra stresuojančios.