Greitos kelionės mikroautobusais iš Angljos su komfortu: Visas vadovas

Kelionės tarp Lietuvos ir Anglijos (Jungtinės Karalystės) jau dešimtmečiais yra neatsiejama tūkstančių žmonių kasdienybės dalis. Nesvarbu, ar tai verslo kelionė, grįžtantis į tėvynę emigrantas, ar turistinė išvyka, vienas pagrindinių klausimų visada išlieka tas pats – kaip nukeliauti greitai, saugiai ir, svarbiausia, su komfortu? Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtmetis, stebiu, kaip pasikeitė keleivių reikalavimai ir rinkos pasiūla. Anksčiau vykdavome su „krepšininkais“, šiandeliniam keleiviui svarbiausia yra ne tik kaina, bet ir erozinės sėdynės, erdvės kojoms bei patikimas internetas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir nuomone apie tai, kodėl mikroautobusų pervežimai tapo vienu geriausių pasirinkimų keliaujant iš Angljos, ir ką tikrai reikia žinoti, renkantis pervežėją, kad kelionė netapti košmaru.

Įvadas

Kai kalbame apie keliones iš Anglijos į Lietuvą (ir atgal), daugelis iš karto susimąsto apie lėktuvus. Tačiau kas nutinka tada, kai nusileidžiate oro uoste? Atsiranda papildomi rūpesčiai: kaip nuvykti iš Stanstedo ar Lutono į Londoną, kaip parsivežti didelį bagažą, kaip išvengti streso dėl vėlavimų. Čia į sceną žengia mikroautobusų pervežimai, kurie siūlo visiškai kitokį požiūrį į kelią.

Esu matęs, kaip vystėsi ši sritis. Nuo paprastų, dažnai techniškai neprižiūrėtų autobusiukų, šiandien mes turime modernų, „VIP“ klasės flotilę. Mikroautobusų pasirinkimas leidžia išvengti didžiųjų autobusų šurmulio, kur reikia laukti keleivių susirinkimo dideliuose mazguose, ir siūlo daug labiau individualų požiūrį. „Door-to-door“ (nuo durų iki durų) principas vis dar lieka auksiniu standartu šioje rinkoje, tačiau komforto lygis pakilo kelias aukštus aukščiau.

Kodėl verta rinktis būtent šį būdą? Pirmiausia, dėl lankstumo. Antra, dėl galimybės pasiimti daugiau bagažo nei leidžia aviakompanijos. Ir trečia, dėl to, kad šiuolaikiniai mikroautobusai yra suprojektuoti taip, kad kelionė, trunkanti apie 24–30 valandų (priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų), neitų išrankiai sveikatai. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus svarbiausius aspektus, padėsiančius jums užtikrinti, kad jūsų kelionė būtų ne tik greita, bet ir maloni.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje dalyje surinkau dešimt dažniausiai klientų man užduodamų klausimų. Atsakymai į juos paremti mano ilgamečia praktika ir žiniomis apie logistikos niuansus.

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne lėktuvą ar traukinį?

Tai klasikinis klausimas. Lėktuvas – greitas, tačiau jis prasideda ne tuomet, kai pakilate, o keliais valandomis anksčiau. Reikia nuvykti į oro uostą (dažnai esantį už šimtų kilometrų nuo jūsų gyvenamosios vietos), stovėti eilėse registracijai, saugumo patikrai, o vėliau dar ir laukti bagažo. Mikroautobusas pasiūlo „door-to-door“ paslaugą – mes paimame jus iš namų ar nurodytos vietos Anglijoje ir vežame tiesiai į jūsų norimą vietą Lietuvoje (pavyzdžiui, Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar net mažą kaimelį). Nereikia persikrauti su bagažu viešajame transporte. Be to, kai skraidite, bagažo limitai yra griežti. Mikroautobusu dažniausiai galima pasiimti kelis didelius lagaminus, rankinį bagažą ir netgi specialų krovinį (dviračius, slidės), iš anksto suderinus su vairuotoju. Traukinys, nors ir ekologiškas, šiuo atveju nėra konkurentas dėl lankstumo ir trukmės – reikėtų keisti mašinas kelis kartus.

2. Kiek trunka tokia kelionė ir kokie yra pagrindiniai sustojimai?

Kelionės trukmė priklauso nuo išvykimo vietos Anglijoje ir galutinio tikslo Lietuvoje. Vidutiniškai tai yra nuo 24 iki 30 valandų. Svarbu suprasti, kad tai nėra lenktynės – mūsų tikslas yra saugumas. Pagal ES tachografų reikalavimus, vairuotojas privalo daryti pertraukas. Paprastai maršrutą planuojame taip: išvykstame iš Anglijos (pavyzdžiui, Londono, Birminghamo, Mančesterio), važiuojame link uosto (Dover ar Folkestone), kertaame Lamanšą (keltu arba Eurotuneliu), turi sustojimą Prancūzijoje ar Belgijoje poilsiui ir pakeisti vairuotoją (jei kelionė vyksta su dviem vairuotojais), o tada važiuojame per Vokietiją, Lenkiją į Lietuvą. Sustojimai dažniausiai daromi dideliuose prekybos centruose ar degaliniuose, kur yra švarios tualetai, galima nusipirkti maisto ir gėrimų. Jei kelionė vyksta vieno vairuotojo, būtina 45 minučių pertrauka po 4,5 valandų vairavimo – tai ne pasirinkimas, o įstatymas.

3. Kokį komfortą siūlo šiuolaikiniai mikroautobusai?

Erdvė ir komfortas – tai mūsų prioritetas. Dirbdamas šioje srityje, mačiau, kaip keleiviai pavargsta nuo „suspaustų“ sėdynių. Todėl mums naudojami mikroautobusai, pvz., VW Crafter arba Mercedes-Benz Sprinter, yra sukonfigūruoti specialiai ilgiems nuotoliams. Sėdynės turi būti atlenkiamos (kad galėtumėt miegoti), turi rankų atlošus ir saugos diržus. Labai svarbu yra kojų erdvės – tarp eilių turi būti pakankamai vietos, kad nešoktų keliai į priekinio keleivio sėdynę. Taip pat visi mūsų mikroautobusai yra aprūpinti: * Oro kondicionieriumi: Veikia tiek vėdinimas, tiek šildymas, kadangi oras Anglijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje gali skirtis drastiškai. * Wi-Fi: Leidžia likti susisiekusiu su artimaisiais ar dirbti kelyje (tačiau reikia nepamiršti, kad pietų Europoje ar tuneliuose signalas gali dingti). * USB jungtys: Būtinos telefonų ir planšetinių įkrovimui. * TV / DVD systema: Nors dauguma žiūri savo telefonuose, ilgos kelionėse filmas ant didelio ekrano gali padėti užmigti vaikams ar nukelti laiką suaugusiems.

4. Kaip tvarkomas bagažas? Ar yra svorio apribojimų?

Vienas didžiausių mikroautobusų privalumų – laisvumas su bagažu. Skirtingai nei oro uostuose, kur kiekvienas papildomas kilogramas kainuoja brangiai, čia mes vertiname sveiką protą. Paprastai vienas keleivis gali pasiimti du didelius lagaminus (iki 20–25 kg kiekvienas) ir rankinį bagažą, kurį galima padėti po sėdyne arba ant užpakalinės lentynos. Jei keliaujate su šeima ir turite daug daiktų (pavyzdžiui, grįžtate iš gyvenimo užsienyje), visada galima susitarti dėl papildomos vietos bagažinėje. Svarbiausia – pranešti apie tai iš anksto. Taip pat galima vežti neįprastus daiktus: vaikiškus vežimėlius, muzikinius instrumentus, netgi dviračius (jei yra specialus laikiklis arba yra pakankamai vietos išmontuojant vienas sėdynes). Bagažas visada yra saugomas uždarame, užrakintame skyriuje, prie kurio vairuotojas turi prieigą tik sustojus arba perkeliant peržiūrą pasienyje.

5. Kas žino apie vairuotojų kvalifikaciją ir patirtį?

Tai klausimas, apie kurį niekas nedrįsta klausti garsiai, tačiau visi galvoja. Saugumas priklauso nuo žmogaus prie vairo. Mūsų komandoje dirba tik profesionalūs vairuotojai, turintys „95“ kodą – tai leidimas vairuoti keleivinį transportą tarptautiniuose maršrutuose. Jie turi daugiau nei 5 metų stažo, puikiai moka anglų ir lietuvių kalbas, kas yra būtina bendraujant su pasieniečiais ir keleiviais. Be to, vairuotojai nuolat atliekami medicininiai patikrinimai. Aš asmeniškai žinu kiekvieną savo vairuotoją, žinau jų įpročius ir reakciją ypatingomis situacijomis. Jie ne tik vairuoja, bet ir stebi keleivių būklę – jei kažkam blogai, jie žino, kur sustoti, jei reikia pagalbos. Mes neleidžiame vairuotojams dirbti viršvalandžius be tinkamos poilsio atkūrimo, nes pavargęs vairuotojas yra didžiausia grėsmė kelyje.

6. Kaip atroda kelionės organizavimas ir užsakymo procesas?

Viskas prasideda nuo jūsų užklausos. Šiandien tai dažniausiai daroma per internetinę svetainę, socialinius tinklus arba telefonu. Reikia nurodyti išvykimo vietą (adresas Anglijoje), galutinę vietą Lietuvoje, keleivių skaičių, datą ir apytikslį laiką, bei, svarbiausia, bagažo kiekį. Po to gausite pasiūlymą su kaina ir išvykimo laiku. Mums svarbu tikslumas – jei sakome, kad atvyksime 8:00 ryte, reiškia, kad planuojame taip, tačiau visada reikia palikti laiko rezervą dėl eismo įvykių. Apmokėjimas dažniausiai vyksta iš anksto (bent dalis), kad užtikrintumėte vietą. Prieš išvykstant gausite SMS žinutę su vairuotojo numeriu ir automobilio numeriais. Tai suteikia papildomo saugumo jausmo – žinote, kas jus veža.

7. Kaip pasikeitė situacija po „Brexit“ – ar pasienio kontrolė trunka ilgiau?

„Brexit“ tikrai neįtakojai patogumo viduje, tačiau pasienio kontrolės punktai tapo griežtesni. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pasienio kontrolė dažnai buvo formalumas. Dabar, kai keliame per Lamanšą (keltu ar tuneliu), reikia eiti per abi kontrolės sistemas – britų ir prancūzų (arba belgų). Tai gali šiek tiek prailginti kelionę, ypač intensyviausiais savaitgaliais ar atostogų metu. Mūsų vairuotojai yra pripratę prie šios procedūros, jie žino, kuriuos eismus rinktis, kad praleistumėte kontrolę greičiau. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas keleivis turi turėti galiojantį pasą arba tapatybės kortelę (prieš tai važiuodavo su ID kortelėmis, dabar patariama pasiimti pasus, kad išvengtumėte nesusipratimų). Taip pat nebekeliaujame per „žaliąją juostą“, o stovime bendroje eilėje. Vis dėlto, dėl to, kad važiuojame mažiau žmonių grupe (8 keleiviai) nei didelis autobusas (50+), peržiūra trunka žymiai trumpiau.

8. Kokia kaina ir kuo ji nustatoma?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo kelių veiksnių. Negaliu pasakyti tikslios sumos be konkrečių duomenų, tačiau galiu paaiškinti, iš ko ji susideda. Pagrindiniai komponentai yra: kuro kaina (kurios svyruoja), keltų ar Eurotunelio bilietai (jie brangiausi), vairuotojo atlyginimas ir automobilio priežiūra. Taip pat įtakos turi sezoniškumas – Kalėdos, Naujieji Metai ir Vasario 16-ioji yra populiariausios datos, todėl kaina gali būti šiek tiek aukštesnė dėl paklausos. Tačiau palyginus su lėktuvų bilietų kainomis, kurios šiuo metu išaugo iki dangaus, mikroautobusų kelionė dažnai būna ne tik pigesnė, bet ir be „hidden costs“ (paslėptų mokesčių), tokių kaip registracijos mokesčiai, rankinio bagažo mokesčiai ar transportas iki oro uosto. Mums svarbu skaidrumas – kaina, kurią matote, yra galutinė.

9. Ar galima keleisti gyvūnus (šunis, kates) tokiame transporte?

Taip, tai yra labai dažnas klausimas. Žinoma, kad mes mylime savo augintinius ir nenorime juos palikti. Mūsų mikroautobusuose gyvūnai yra priimami, tačiau yra tam tikrų taisyklių. Visų pirma, gyvūnas turi būti taisyklingai susietas ir, jei reikia, turi būti narve (ypač šunys, jei jie agresyvūs arba dideli). Maži šuneliai gali sėdėti ant savo šeimininko rankų, jei šeimininkas užtikrina, kad gyvūnas nešlapsnoti ir nebraižo sėdynių. Būtina turėti visas reikalingas veterinarines pažymas (Europos gyvūno pasas, čipas, rabies skiepai). Be to, privalome iš anksto pranešti apie gyvūną, nes kai kurie keleiviai gali būti alergiški. Mes stengiamės sodinti keleivius su gyvūnais toliau nuo alergiškųjų, kad visiems būtų komfortiška.

10. Kas daroma, jei kelionės metu įvyksta techninis gedimas ar avarija?

Niekas nėra apsaugotas nuo techninių gedimų, net ir naujausi automobiliai. Tačiau skirtumas tarp profesionalios kompanijos ir mėgėjiško – tai reakcija. Mūsų mikroautobusai yra nauji ir reguliariai techniškai prižiūrimi prieš kiekvieną ilgą kelionę. Visgi, jei įvyksta gedimas, vairuotojas turi aiškius instrukcijas: jis nedelsdamas praneša dispečeriui. Mes turime sutarčių su pagalbos tarnybomis visoje Europoje. Jei gedimas nėra įmanomas išspręsti vietoje per 1-2 valandas, mes organizuojame keleivių pervežimą kitu transportu (pakeičiamą mikroautobusą) į artimiausią stotį arba tiesiog siunčiame atsarginį automobilį iš artimiausios bazės. Šiuo atveju keleivių saugumas ir laiko taupymas yra prioritetas.