Greitos kelionės iš Lietuvos į Angliją su patogiais sustojimais: eksperto vadovas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo seniųjų, trūkiojusių „Vokišukų“ varomųjų kabrių iki šiuolaikinių, ergonomiškų sunkvežimių, kurie primena lengvuosius automobilius. Maršrutas Vilnius – Londonas (arba bet kuris kitas Lietuvos–Anglijos taškas) man yra toks pat kasdienis kaip ir eiti į parduotuvę. Tačiau žinau, kad daugumai klientų tai – didelis iššūkis, keliantis daug klausimų ir nerimo.

Kelionė į Jungtinę Karalystę nėra paprasta važiavimo automobiliu. Tai apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi, kurie praleidžiami pro keturias šalis, kertant didžiuosius Europos autostradų mazgus ir plaukiant per Lamanšo sąsiaurį. Šiandien noriu padalintis savo patirtimi ir paaiškinti, kaip suorganizuoti greitą, bet tuo pačiu ir patogią kelionę, kurios metu nešvaistoma brangi laika, tačiau ir apleidžiamas žmogiškumo aspektas. Ką reiškia „greita kelionė“ profesionalioje pervežimų srityje? Kaip išsirinkti maršrutą, kad nereikėtų stovėti spūstyse, o sustojimai būtų ne privalomas blogis, o tikras malonumas? Apie tai ir kalbėsime toliau.

Svarbiausia suprasti vieną dalyką – greitis šiuo atveju nereiškia važiavimo viršyje. Mano, kaip profesionalo, požiūriu, greitis yra optimizavimas. Tai yra kelių derinimas: tinkamas išvykimo laikas, kai vengiame didžiųjų miestų spūsčių, patikimas keltas arba tunelis, bei, žinoma, kokybiški sustojimai. Vairuotojo poilsis nėra prarastas laikas – tai būtinybė, užtikrinanti saugumą ir tinkamą krovinio (ar keleivių) būklę kelionės pabaigoje. Ilgametė patirtis mokė man, kad gerai suplanuotas sustojas Vokietijos arba Olandijos autostradoje gali atnaujinti jėgas geriau nei valanda miego namuose.

Šiame straipsnyje aptarsime techninius niuansus, paaiškinsime, kodėl maršrutas dažnai vingiuoja per Vokietiją, o ne Lenkijos pakraščiais, ir atsakysime į dažniausius klientų klausimus. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad Jūsų kelionė į Angliją nebebūtų asocijuojama su stresu ir nuovargiu, o taptų planingu, efektyviu ir netgi maloniu procesu.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją ir ką tai lemia?

Dažnai klientai klausia: „Ar įveiksite per 24 valandas?“ Atsakymas nėra taip paprastas kaip „taip“ arba „ne“. Teoriškai, nuvažiuoti 1800 km be stabdymų būtų galima per maždaug 18–20 valandų, jei nebraižytume į techninius reikalavimus. Tačiau mes dirbame pagal griežtas taisykles.

Techniškai įtakingiausi veiksniai yra du: vairuotojo darbo laikas ir keltų/tunelių grafikai. Pagal ES reglamentas, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų vairavimo – ilgesnį poilsį (11 valandų). Tai natūraliai „prailgina“ kelionę, tačiau užtikrina, kad vairuotojas prie vairo bus budrus. Be to, paties Anglijos pasiekimas užtrunka – keltas arba Eurotunelis turi savo tvarkaraštį. Paprastai, jei viskas eina pagal planą, krovinys ar keleiviai iš Lietuvos centre esančio miesto pasiekia Londoną arba šiaurės Angliją per maždaug 26–32 valandas (skaičiuojant nuo išvykimo momento iki pristatymo). Jei kelyje užkliūname į eismo įvykį A2 autostradoje Lenkijoje arba didelę spūstį prie Hamburgo, laikas gali padidėti. Todėl visada verta numatyti laiko rezervą.

2. Kokiu maršrutu važiuojama ir kodėl būtent taip?

Nors žemėlapyje atrodo, kad trumpiausias kelias yra per Lenkiją toliau į vakarus (per Vokietijos šiaurę arba net per Daniją), profesionalūs pervežėjai renkasi kitą variantą. Standartinis, patikimiausias ir greičiausias maršrutas yra: Lietuva -> Latvija -> Lenkija -> Vokietija -> Olandija (Nyderlandai) -> Belgija -> Jungtinė Karalystė.

Kodėl ne per Daniją? Nors atstumai gali atrodyti panašūs, keltų laukimas Danijos ir Švedzijos sąsiauriuose arba ilgas važiavimas per danų tiltus/mokamus kelius sužlugdo laiko grafiką. Maršrutas pro Vokietiją (A12, A10, A2 autostradų mazgas) yra labiau išvystytas, o Olandijoje ir Belgijoje keliai yra tiesesni ir labai gerai prižiūrimi. Be to, šiuo maršrutu lengviau pasiekti Dideliojo Londono regioną ir Midlandsą, kur susitelkia dauguma mūsų klientų. Esu važiavęs ir alternatyviais keliais, bet šis klasikinis variantas duoda geriausią stabilumo ir greičio balansą.

3. Kaip pasirenkami sustojimai ir ar jie yra patogūs?

„Patogus sustojimas“ – tai ne vien benzino kolonėlė. Per savo dvidešimt metų esu susidūręs su viskuo: nuo purvinių kiemų Rytų Lenkijoje iki prabangių poilsio zonų Vokietijoje. Mūsų strategija remiasi kelių pagrindais.

Pirmas didelis sustojimas paprastai planuojamas Vokietijoje. Ten poilsio zonos, vadinamos „Rasthof“ arba „Autohof“, yra aukščiausio lygio. Čia ne tik galima užpilti kuro, bet ir paimti dušą (kas būtina vairuotojui), gauti karštą, maistingą maistą ir gerai užmigti ilgosios pertraukos metu. Antrasis sustojas dažnai būna Olandijoje arba Belgijoje, prieš pat išplaukimą į Lamanšą. Šiose šalyse stotys taip pat labai švarios, maistas įvairus. Svarbu, kad sustojimo aikštelė būtų saugi – monitoringo kameromis apsaugotos aikštelės leidžia ramiai ilsėtis ir nebijoti, kad gali būti apiplėštas krovinys ar sunkvežimis.

4. Kokia yra kelionės kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuota, ji susideda iš kelių komponentų: kuro, kelių mokesčių (vignetės Lenkijoje, mokami keliai Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Anglijoje), keltų bilietų ir, žinoma, darbo. Per pastaruosius metus kuro kainos svyravo milžiniškai, tai atsiliepė ir pervežimų tarifams.

Taip pat reikia atsižvelgti į vietą. Pristatyti krovinį į Londono centrą kainuos daugiau nei į pramoninę zoną šiaurės Anglijoje, ne tik dėl atstumo, bet ir dėl Londono koncesijų (ULEZ – Ultra Low Emission Zone) ir brangių užvažiavimų mokesčių. Greitas pristatymas (pvz., „Expres“ režimas) taip pat brangesnis, nes reikalauja dviejų vairuotojų komandos, kad būtų galima važiuoti be ilgo poilsio pertraukų. Visada stengiuosi aiškiai paaiškinti klientui, už ką jis moka – už saugumą, laiką ir patikimumą.

5. Koks būdas kirsti Lamanšo sąsiaurį yra geriausias: keltas ar tunelis?

Tai vienas dažniausių klausimų. Abu variantai turi privalumų. Eurotunelis („Le Shuttle“): Veikia tarp Folkestone (Anglija) ir Calais (Prancūzija). Jo didžiausias privalumas – greitis. Važiavimas truko maždaug 35 minutes. Nereikia išlipti iš transporto priemonės, važiuojate į vagoną ir važiuojate. Tačiau jis brangesnis ir turi griežtesnius grafikus. Keltas: Veikia keliais maršrutais – Dover-Calais, Dover-Dunkerque, taip pat ilgesni (pvz., iš Olandijos – Hook of Holland į Harwich arba iš Belgijos – Zeebrugge į Hull). Keltas gali būti pigesnis (ypač jei užsakyta iš anksto), leidžia vairuotojui pailsėti, pavalgyti restorane, nusipirkti prekių be PVM (duty free) laive. Jei maršrutas eina per Olandiją, keltas iš Roterdamo arba Hook of Holland yra tiesiog būtinas, kad nereikėtų važiuoti pro visą Belgiją iki Prancūzijos.

Esu naudojęs abu būdus. Jei svarbiausia yra greitas pristatymas pietų Anglijoje, renkamės tunelį. Jei važiuojame į šiaurę arba norime sutaupyti, taip pat leisti vairuotojui normaliai pailsėti, keltas yra puikus pasirinkimas.

6. Kaip „Brexitas“ pakeitė keliones į Angliją?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, ir tai pasitarnavo didžiulius pokyčius logistikoje. Anksčiau perėjimas sienos buvo formalumas – tik pasirodyti pasienio pareigūnui su pasu. Dabar tai sudėtingesnė procedūra.

Reikia eiti pro „customs“ kontrolę. Jei vežame prekes, reikia deklaruoti jas (jei reikia, pridėti EX1 dokumentus). Jei vežame asmeninius daiktus (keliautojams), taip pat gali būti tikrinama, ar neperžengiama leistina be muitų vertė. Šios procedūros gali sukelti eiles, ypač Doverio uoste arba Eurotunelio terminaluose. Mano komanda yra visiškai pasiruošusi šiems formalumuose – mes žinome, kuriuos „kelius“ rinktis kontrolėje, kad eitų greičiau, ir visada turime su savimi reikiamus dokumentus. Neminėdamas to, kad dabar reikia tikrinti vairuotojo pasų galiojimo laiką (jei jis ne ES pilietis), kas anksčiau nebuvo problema.

7. Ar galima sekti savo krovinio ar keleivių judėjimą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Šiuolaikinė technologija leidžia mums matyti, kur yra transporto priemonė bet kurią akimirką. Mūsų sunkvežimiai ir mikroautobusai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistema.

Klientui suteikiame nuorodą arba siunčiame pranešimus, kai transportas išvyksta, kai pasiekia keltą, kai atvyksta į Angliją ir t.t. Tai duoda ramybę – nebėra reikalo nerimauti, ar viskas gerai, jei vairuotojas neatsiliepo telefonu (pavyzdžiui, tuo metu važiuodamas Vokietijos autostrada, kur kalbėti telefonu be „hands-free“ draudžiama, arba ilsėdamasis). Stebėjimo sistema taip pat mums leidžia koreguoti maršrutą realiu laiku, jei atsiranda eismo įvykių ar spūsčių.

8. Kokios yra vairuotojo pareigos ir kaip užtikrinamas saugumas?

Saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1. Vairuotojas ne tik vairuoja, jis yra atsakingas už krovinio, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumą. Visi mūsų vairuotojai turi: 1. Galiojančias vairuotojo pažymėjimas (95 kodas) – tai leidžia vykdyti tarptautinius pervežimus. 2. Tachografo kortelę – ji užfiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį. Negalima „suklastoti“ poilsio ar vairavimo laiko. Tai užtikrina, kad vairuotojas neperdirba. 3. Reguliarinius medicininius patikrinimus.

Prieš išvykstant visada atliekamas techninis automobilio patikrinimas. Patikriname padangas (svarbu, kad būtų tinkamos žiemai ar vasarai), šviesas, stabdius. Per 20 metų išmokau, kad geriau praleisti valandą garaže tikrinant techninę būklę, nei stovėti šaltame kelyje su sugedusiu sunkvežimiu Anglijoje.

9. Kaip elgtis, jei reikalingas ypatingas apdorojimas (pvz., šaldytas krovinys, pavojingi kroviniys ar gyvūnai)?

Mes esame universalios komandos, tačiau ypatingi kroviniys reikalauja ypatingos žinios. * Šaldyti kroviniys: Naudojame sunkvežimius su termoreguliatoriais. Prieš išvykstant nustatome reikiamą temperatūrą (pvz., -18 laipsnių šaldytuvams arba +2 vaisiams/duonai) ir nuolat ją stebime per tachografo sistemą. Sustojimai turi būti trumpi, kad neprarastum šalčio. * Gyvūnai: Vežame naminius gyvūnus (šunis, kates) pagal griežtas gyvūnų gabenimo taisykles. Reikia galiojančio europinio gyvūno paso, antkerpės. Vairuotojas turi reguliariai užtikrinti, kad gyvūnas būtų drėgnas, maitinamas ir turėtų galimybę išlipti į trumpą pasivaikščiojimą (pvz., ant keltų arba poilsio aikštelėse). * Pavojingi kroviniys (ADR): Tai reikalauja specialių leidimų ir vairuotojo kvalifikacijos.

Visada rekomenduoju iš karto pranešti apie krovinio pobūdį, kad galėčiau parinkti tinkamą transportą.

10. Ką klientas turėtų žinoti pasiruošdamas kelionei?

Galiausiai, keletas patarimų klientams. Jei tai keleivinė kelionė, pasiruoškite ilgai sėdėti. Nors mūsų autobusai/mikroautobusai yra patogūs, 20+ valandų yra ilgas laikas. Paimkite užkrates (vanduo, sūrio pyragai, obuoliai), powerbanką telefonams, pagalvėlę galvai. Patogūs drabužiai yra privalomas – autostradose gali būti šalta arba per daug karšta.

Jei tai siuntos, užtikrinkite, kad jos yra tinkamai supakuotos. Knygų, drabužių ar technikos dėžės turi atlaikyti vibraciją. Gerai pažymėkite dėžes (adresatu, telefono numeriu). Ir svarbiausia – būkite pasiekiami.