Greitos kelionės iš Didžiosios Britanijos su minimaliu sustojimu: Efektyvus logistikos planavimas

Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų. Per šį laiką mačiau, kaip pasikeitė sienos, technologijos ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Anksčiau, kai kalbėjome apie pervežimus iš Didžiosios Britanijos, pagrindinis rūpestis buvo laikas ir kuras. Dabar, po „Brexit“, situacija tapo daugiau dimensiška. Klientai vis dažniau klausia ne tik „kada prekės atvyks?“, bet ir „ar nebus užstrigta sienoje?“.

Greitas kelionės organizavimas iš Britanijos šiais laikais nėra tik tai, kad vairuotojas stipriiau spyriuoja pedalą. Tai yra sudėtingas orkestras, kur kiekviena nata – nuo dokumentų tvarkymo iki maršruto pasirinkimo – turi skambėti idealiai. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys nukeliautų iš Londono ar Mančesterio į Lietuvą (ar kitą Europos šalį) kuo greičiau ir su kuo mažesniu nereikalingu sustojimu.

Pagrindinis greito pervežimo esmė yra ne vienas greitis, o „tolydumas“. Sustojimai mūsų srityje kainuoja brangiai: tai ne tik prarastas laikas, bet ir vairuotojų darbo laiko apribojimų (tabelių) švaistymas, kuris vėliau verčia daryti ilgesnes pertraukas. Norint išvengti nereikalingų stabdymų, reikia suprasti tris pagrindines ašis: dokumentų parengimą, optimalų maršrutą ir vairuotojo darbo režimą.

Pirmiausia, kalbant apie dokumentus. Po „Brexit“ muitinės formalumai tapo bene didžiausiu kliūtimi. Jei prieš išvykdami krovinys neturi tinkamai iš anksto užpildytų deklaracijų, sustojimas ties „Eurotuneliu“ ar uostu gali trukti valandomis, o kartais ir dienomis. Mano patirtis rodo, kad dauguma „užstrigimų“ atsitinka ne dėl to, kad prekės yra draudžiamos, o dėl banalių klaidų dokumentuose arba vėlavimo pateikti „Pre-boarding“ pranešimus. Todėl greitas pervežimas prasideda ne kelyje, o biure, dar prieš padedant prekes į sunkvežimį.

Antra, maršrutas. Nors atstumas geografiškai pasikeitė nedaug, pasirinkimas tarp keltų ir tunelio, taip pat pasirinkimas tarp šiaurinės (Zeebrugge, Hull) ir pietinės (Dover, Calais) trasų, lemia galutinį laiką. Kartais trumpesnis atstumas per Belgiją ir Vokietiją gali būti lėtesnis dėl didelio eismo intensyvumo, šiukšlių transporto arba kelių darbų. Tuo tarpu šiaurinis maršutas, nors ir ilgesnis, gali leisti vairuotojui ramiau važiuoti ir taip sutaupyti laiko vėliau.

Trečia, vairuotojo valandos. Norint pasiekti maksimalų greitį su minimaliais sustojimais, kartais reikia svarstyti apie dviejų vairuotojų komandą. Tai leidžia mažiau sustoti poilsio pertraukoms, tačiau padidina išlaidas. Vieno vairuotojo atveju svarbu taupyti kiekvieną minutę prie pat sienos, kad vairuotojas turėtų daugiau laiko važiavimui, o ne laukimimui.

Toliau pateiksiu išsamią DUK (Dažniausiai Užduodamų Klausimų) dalį, kurioje išsamiai aptariu visus niuansus, susijusius su greitais pervežimais iš JK.

DUK: Greitos kelionės iš Didžiosios Britanijos

1. Kas lemia greičiausią maršruto pasirinkimą iš JK į Europos žemyną?

Maršruto pasirinkimas priklauso nuo konkretaus krovinio tipo ir iškrovimosi vietos, tačiau esminių variacijų yra dvi: per Dover-Calais (Eurotunelis ar keltas) arba per šiaurės uostus (pvz., Immingham į Zeebrugge ar Rotterdamą). Mano ilgametė patirtis rodo, kad jei krovinys skubus ir keliauja į rytus (Lietuva, Lenkija), Dover-Calais kryptis dažniausiai būna greičiausia dėl trumpiausio jūros perėjimo ir gerų automagistralių Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tačiau reikia atsižvelgti į „Operation Stack“ ar kitas eismo spūstis, kurios gali užblokuoti prieigą prie Dover. Jei tikimasi didelių eismo trikčių pietinėje Anglijoje, šiaurinis maršutas (per Šiaurės jūrą) gali būti saugesnis alternatyvos variantas, nors ir truputį ilgesnis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Eurotunelis leidžia išvengti laukimo keltuose (apie 1,5 valandos pranašumas prieš keltą), tačiau jis reikalauja griežtesnio grafiko laikymosi.

2. Kaip „Brexit“ paveikė greitųjų pervežimų galimybes ir ką reikia žinoti apie muitinę?

„Brexit“ buvo didžiausias posūkis mūsų srityje per pastaruosius dešimtmečius. Anksčiau perėjimas per sieną buvo formalumas – kartais tik sustoti ir parodyti pasą. Dabar tai yra pagrindinis „užstrigimo“ taškas. Norint užtikrinti minimalų sustojimą, būtina, kad visi muitinės dokumentai būtų pateikti iš anksto – tai vadinama „pre-lodging“ procedūra. JK pusėje turi būti gautas „Exit Summary Declaration“ (EXS), o įvežimo šalyje – „Entry Summary Declaration“ (ENS). Jei šie duomenys nepateikti arba yra klaidingi, krovinys gali būti sulaikytas „inland border facilities“ vidinėse patikros punktuose. Mano komanda visada patikrina, ar MRN (Movement Reference Number) kodas yra aktyvus prieš transporto priemonės išvykimą. Be šio kodo, vairuotojas tiesiog nebus įleistas į keltą ar tunelį, o tai garantuotai sukels ilgą laukimą.

3. Ar dviejų vairuotojų komanda tikrai padeda sumažinti kelionės laiką?

Absoliučiai taip. Vieno vairuotojo atveju, pagal ES ir JK reglamentus, po 4,5 valandų vairavimo būtina daryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad vienas vairuotojas gali įveikti apie 800–900 km per dieną. Kelionė iš Londono į Vilnių yra apie 1800–2000 km, todėl vienas vairuotojas tai padarys maždaug per 2–3 dienas (su poilsiais). Dviejų vairuotojų komanda leidžia vairuoti be ilgos nakties pertraukos – vienas važiuoja, kitas ilsisi. Taip galima įveikti atstumą be sustojimo ilgesniems nei 9 valandoms (išskyrus trumpas 45 min. pertraukas). Tai leidžia atvykti į paskirties vietą beveik per parą. Tačiau tai brangesnis sprendimas, todėl jis tinka labai skubiems siuntiniams arba brangiems kroviniams.

4. Kokios technologijos padeda išvengti nereikalingų sustojimų kelyje?

Šiuolaikinė logistika be technologijų neįsivaizduojama. Pirmiausia tai yra GPS stebėjimo sistemos, kurios leidžia mums matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Jei matome, kad vairuotojas važiuoja lėtai arba stovi, galime nedelsdami sužinoti priežastį. Antra, tai yra „Toll Collect“ ir „TIS-PL“ sistemos Vokietijoje ir Lenkijoje, leidžiančios mokėti už kelių naudojimą elektroniniu būdu. Sustojimas prie mokėjimo kioskų gali trukti nuo 5 iki 20 minučių, o eilėse prie jų – dar ilgiau. Elektroninės vienetės (On-Board Units) leidžia važiuoti per mokėjimo vartus be sustojimo (be uždirbčių). Taip pat naudojame programėles, kurios realiu laiku praneša apie eismo spūstis, avarijas ar policijos patikras, leisdamos iš karto pakeisti maršrutą, kad išvengtume „kampų“.

5. Kaip sumažinti laukimo laiką prie pat Anglijos-Prancūzijos sienos (Dover / Folkestone)?

Laukimas prie sienos yra baisingas košmaras kiekvienam logistikos vadovui. Pagrindinė taisyklė – būti tiksliai laiku. Per ankstyvas atvykimas gali reikšti, kad vairuotojas nebus įleidžiamas į „loading lane“ ir turės laukti atskiroje zonoje. Pavėluotas atvykimas gali reikšti praleidą išvykimą. Taip pat būtina, kad vairuotojas turėtų su savimi visas fizinės kopijas dokumentų (CMR sąrąšą, eksporto deklaraciją, galbūt TIR knygelę, jei taikoma), nors dauguma duomenų yra elektroniniai. Muitininkai dažnai nori pamatyti originalus. Dar vienas patarimas – vengti šių vietų per šventes ar atostogų dienas (pvz., Kalėdų, Velykų ar vasaros atostogų pradžios), kai mėgstamiausių keltų vietų eilės gali siekti kelias valandas. Tada verta svarstyti keltus iš Portsmouth arba Poole.

6. Ką daryti, jei reikia gabenesti temperatūros režimui jautrius krovinius (šaldytuvai)?

Šaldomų krovinių pervežimas reikalauja ypatingo dėmesio, nes čia sustojimas ne tik praranda laiką, bet ir gali sugadinti prekę. Norint užtikrinti greitą kelionę, reikia pasirinkti šiuolaikiškus sunkvežimius su „multi-temperature“ galimybe ir patikimu įranga. Prieš įvežiant krovinį į šaldytuvą, jis turi būti užšaldytas arba atšaldytas iki reikiamos temperatūros (pre-cooling), kad nešvaistytų laiko kelyje šaldant. Taip pat svarbu, kad vairuotojas tiksliai sektų temperatūros režimą ir turėtų atsarginius dujas arba galimybę greitai užpildyti AdBlue (kuris reikalingas šaldymo agregatui). Jei šaldymo agregatas sugenda, tai sustabdys visą procesą, todėl techninės priežiūros svarba čia dvigubai didesnė.

7. Ar įmanoma užtikrinti, kad krovinys nebus perkraunamas (tranzitas) tarp skirtingų transporto priemonių?

Klientai dažnai klauso, ar jų krovinys keliaus vienu sunkvežimiu nuo durų iki durų, ar bus perkraunamas tarpinėse bazėse (pvz., ant Lietuvos-Lenkijos ar Vokietijos-Lenkijos sienos). Greičiausiam ir saugiausiam pervežimui visada rekomenduoju „door-to-door“ schemą be perkrovimo. Kiekvienas perkrovimas sukelia riziką sugadinti prekę, prarasti laiką (1–3 valandos) ir papildomai apmokestinti. Tačiau kartais, jei tai mažos siuntos (kurjerinės logistikos), jų sujungimas gali būti ekonomiškai naudingas. Jei Jūsų tikslas – greitis ir minimalūs sustojimai, reikia užtikrinti, kad sutartyje būtų įrašyta draudimas perkrauti krovinį be Jūsų sutikimo. Tada vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą, sustodamas tik būtiniausiems reikalams.

8. Kaip vairuotojo darbo laiko apribojimai (tabeliai) veikia greitąjį pervežimą?

Tai vienas sudėtingiausių dalykų. Vairuotojo tachografas – tai neatsiejamas įrenginys, kuris fiksuoja kiekvieną judesį. Norint važiuoti kuo greičiau, reikia efektyviai planuoti vairuotojo dieną. Pavyzdžiui, jei vairuotojas turi 15 minučių iki 4,5 valandų vairavimo limito, jis privalo sustoti. Jei šį sustojimą planuojame prie kavinės su geru maistu ir tualetu, tai pagerina efektyvumą. Tačiau jei vairuotojas praranda laiką eilėse prie muitinės, šis laikas yra įskaitomas į jo darbo laiką, o ne poilsį. Tai reiškia, kad jis gali turėti sustoti anksčiau. Mūsų užduotis – taip suplanuoti maršrutą, kad vairuotojas maksimaliai išnaudotų savo vairavimo laiką judėjimui, o ne laukimui. Kartais tai reiškia, kad vairuotojas privalo pradėti vairuoti naktį, kad išvengtų rytinių spūsčių.

9. Kokios yra papildomos išlaidos už „skubos“ režimą ir ar jos vertos to?

Skubus pervežimas dažnai reiškia papildomų išlaidų susiformavimą. Tai gali būti brangesni keltų bilietai (paskutinės minutės arba „flexible“ klasė), dviejų vairuotojų darbo užmokestis, naktinio darbo priedai arba mokesčiai už užsakymą paskutinę minutę. Taip pat gali kilti išlaidos už „priority“ perėjimą per keltus. Ar tai verta? Jei Jūsų krovinys yra būtinas gamybos linijai, kad ji sustotų (pvz., trūkstamos dalys), tai kiekviena valanda prarasto laiko gali kainuoti tūkstančius eurų. Tokiu atveju skubos mokestis yra nedidelė investicija į verslo tęstinumą. Jei tai ne tokia kritinė siunta, dažniausia verta planuoti iš anksto ir išvengti šių priedų.

10. Kaip pasiruošti krovinį, kad jis būtų paruoštas „greitajam kelioniui“?

Dauguma problemų kelyje kyla ne dėl vairuotojo ar maršruto, o dėl blogai paruošto krovinio. Tai vadinama „krovimo paruošimu“. Krovinys turi būti tvarkingai supakuotas, užfiksuotas (tvirtinimais), kad nenukristų staigiu stabdymu. Etiketės su adreso ir kontaktiniais duomenimis turi būti aiškiai matomos. Jei tai paletės, jos turi būti tinkamai suformuotos, kad neišsirinktų. Jei krovinys yra ne standartinis (pvz., per didelis ar per sunkus), reikia iš anksto gauti leidimus (specialiųjų transporto priemonių leidimai). Nėra nieko blogiau, kaip sustoti prie policijos patikros kelio viduryje ir sužinoti, kad trūksta vieno dokumento arba krovinys netinkamai užsegamas. Tai sustabdys kelionę valandomis. Gerai paruoštas krovinys – tai pusė sėkmės greitajame pervežime.

Išvada

Apibendrinant daugiau kaip 20 metų patirtį šioje srityje, galiu teigti viena: greitas pervežimas iš Didžiosios Britanijos su minimaliu sustojimu nėra stebuklas, o oikiai suorganizuota sistemą. Tai ne reiškia, kad reikia rizikuoti saugumu ar laužyti taisykles. Tai reiškia, kad reikia numatyti trukdžius anksčiau, nei jie pasirodo.

Sėkmė priklauso nuo trijų stulpų: bepriekaištingų dokumentų (ypač dabar, po „Brexit“), protingai parinkto maršruto ir technologijų panaudojimo. Klientas, kuris supranta, kad logistika – tai ne tik fizinis prekės pernešimas, bet ir informacijos bei dokumentų srauto valdymas, visada laimės. Pasiruošimas prasideda ne tada, kai sunkvežimis atvažiuoja pas siuntėją, o dar prieš kelias savaites, kai sudaroma sutartis ir ruošiami eksporto duomenys.

Jei Jūs planuojate siuntą iš JK, mano pagrindinis patarimas būtų toks: nebijokite klausti savo logistikos partnerio detalių klausimų apie dokumentus ir maršrutą. Kuo daugiau mes žinome iš anksto, tuo mažiau Jūsų vairuotojas teks stabdyti. Modernioje logistikoje laikas – tai ne tik pinigai, tai pasitikėjimo ir patikimumo matas. Ir tik sujungę patirtį su technologijomis, galime pasiekti tą idealų 99/100 rezultatą, kurio visi siekiame.