Greitos kelionės į Angliją: Tikslus išvykimas ir garantuotas atvykimas – Eksperto Vadovas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Nuo tų laikų, kai sienos buvo tik žemėlapio linijos, iki šių dienų, kai kiekvienas minute ir kiekvienas užpildytas dokumentas turi lemiamą reikšmę. Kelionė į Angliją (arba, tiksliau sakant, į Jungtinę Karalystę) visada buvo iššūkis dėl geografinės padėties – juk reikia kirsti jūrą. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, šis maršrutas tapo dar sudėtingesnis, reikalaujantis ne tik gerų vairuotojų, bet ir išskirtinio organizacinių gebėjimų.

Klientai dažnai klausia: „Kodėl kaina tokia?“ arba „Ar tikrai atvyksime laiku?“. Atsakymas slypi ne tik paties transporto priemonėje, bet ir smulkiausiose detalėse – nuo to, kada vairuotojas pradeda poilsį, iki to, kiek tiksliai trunka muitinės tikrinimas Lietuvoje arba Anglijoje. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinamos greitos kelionės, kodėl tikslus išvykimas yra svarbiau nei greitas važiavimas, ir kaip galime garantuoti atvykimą net ir esant neprognozuojamoms aplinkybėms.

Esu matęs daug situacijų, kai neatsargumas arba pasitikėjimas „kažkaip užtruks“ virsta valandomis stovėjimo prie sienos ar keltų uoste. Štai kodėl profesionali logistika nėra vadyba, o mokslas. Šiame tekste rasite viską, ką reikia žinoti klientui, norinčiam, kad jo krovinius ar keleivius pasiekti tikslą be nereikalingų nervų ir vėlavimų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man per mano karjerą. Atsakymai į juos padės suprasti, kas vyksta „už maršrutų“ ir kaip mums pavyksta išlaikyti aukštą paslaugos standartą.

1. Kodėl tikslus išvykimas yra svarbesnis už greitą važiavimą?

Tai vienas pagrindinių dalykų, kurį stengiuosi įdiegti savo komandoje. Dauguma klientų mano, kad greičiausia kelionė – tai tada, kai vairuotojas spaudia dujas iki 130 km/h valstybinės reikšmės kelyje. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose tai yra klaidingas samprotavimas. Tikslus išvykimas nulemia visą kelionės seką.

Jei mes išvykstame 15 minučių vėliau, mes prarandame ne tik tas 15 minučių. Mes prarandame galimybę užimti planuotą vietą keltuose arba Eurotunelyje. Pavyzdžiui, jei keltas į Doverį išvyksta kas 30 minučių, ir mes vėlavome 20 minučių, turime laukti kito. O tas „laukimas“ gali trukti valandą, o kartais ir ilgiau, jei yra eilės. Be to, vairuotojų darbo laiko apskaita yra griežtai reglamentuota (tacho grafai). Jei išvykimas vėluoja, vairuotojas gali neturėti pakankamai laiko nuvažiuoti iki paskirties vietos nepertraukiant poilsio, kas veda prie privalomo 45 minučių ar 9 valandų sustojimo. Taigi, tikslus išvykimas yra būtent tas mechanizmas, kuris leidžia mums vengti šalutinių stabdymų ir užtikrinti, kad krovinių ar keleivių judėjimas būtų tolygus ir nenutrūkstamas. Mano patirtis rodo, kad disciplinuotas išvykimas sutaupo daugiau laiko nei agresyvus vairavimas.

2. Kaip „Brexit“ paveikė kelionių į Angliją greitį ir garantijas?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita ES šalis – per sieną važiuodavome „žaliuoju koridoriumi“. Dabar viskas pasikeitė. Dabar turime muitinės procedūras, kurios prideda papildomo laiko.

Kadangi mes dirbame šioje srityje jau dešimtmečius, mums pavyko prisitaikyti. Garantuotas atvykimas dabar priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo logistiko, kuris suveda dokumentus prieš išvykstant. Jei eksporto deklaracija (EX) arba saugumo deklaracija (ENS) yra neteisingai suformuluota arba vėluojama, krovinių skyrius prie uosto sustabdys mūsų transporto priemonę. Tai gana trukdyti greitai kelionei.

Tačiau mūsų garantija remiasi tuo, kad visus dokumentus tvarkome iš anksto. Mes naudojame patikimus muitinės brokerus ir turime savo procedūras, kurios užtikrina, kad fiziškai pasiekę uostą, mūsų vairuotojas jau yra „skaidrus“ sistemoje. Tai leidžia mums pravažiuoti per kontrolę taip pat greitai, kaip ir anksčiau, tik reikalingas geresnis planavimas. Klientams reikia suprasti, kad šiandien greitis pradedamas formuoti ne vairuotojo sėdant prie vairo, o darbo stale prieš kelias dienas.

3. Kokius maršrutus pasirenkame greičiausiam pristatymui?

Maršruto pasirinkimas yra pusė sėkmės. Nors atstumas iki Anglijos panašus, ne visi keliai yra vienodi. Tradiciškai populiariausias yra maršrutas per Calais-Dover (Prancūzija-Anglija). Jis trumpiausias, bet ir dažniausiai užstrigęs dėl didelio srauto, ypač po „Brexit“, kai muitinės patikros ten sukėlė didžiulių spūsčių (vadinamosios „Operation Stack“ situacijos).

Kadangi užtikriname greitą kelionę, mes dažnai vertiname alternatyvas. Pavyzdžiui, maršrutas per Eurotunelį (Eurotunnel Le Shuttle) tarp Folkestone ir Coquelles yra daug greitesnis nei keltas, nes čia nereikia laukti išsilaipinimo – važiuojate tiesiai į vagoną ir per 35 minutes esate kitoje pusėje. Tačiau ir ten reikia rezervuoti laiką.

Kartais, jei situacija pietinėje Anglijoje (M20 automagistralėje) yra kritinė, mes galime pasiūlyti maršrutą per Olandiją (Hook of Holland arba Rotterdam į Harwich arba Hull). Nors šie maršrutai atrodo ilgesni žemėlapyje, jie gali būti greitesi laiko atžvilgiu, nes vengiame didžiulių spūsčių prie Doverio. Mūsų ekspertinis požiūris leidžia mums dinamiškai keisti maršrutą pagal realią situaciją kelyje, taip užtikrindami, kad klientas gaus savo prekę ar pasiekys vietą laiku.

4. Kas reiškia „garantuotas atvykimas“ logistikoje?

Terminas „garantuotas atvykimas“ dažnai painiojamas su stebuklu. Klientai galvoja, kad jei sako „garantuotas“, tai reiškia, kad net jei lėktuvas nukris ar kelią uždengs lavina, vis tiek atvyksime. Tačiau profesionalioje logistikoje tai reiškia ką kita.

„Garantuotas atvykimas“ mūsų atveju reiškia, kad mes imamės atsakomybės už procesą. Mes garantuojame, kad nebus techninių trūkių (mūsų automobiliai nuolat tikrinami), kad vairuotojas bus poilsęjęs ir paruoštas važiuoti, kad dokumentai bus tvarkingi. Jei dėl mūsų klaidos (techninis gedimas, pamirštas dokumentas) atvykimas užtruktų, mes prisiimame atsakomybę (pavyzdžiui, kompensuojame išlaidas ar radome alternatyvų sprendimą).

Mes negalime užtikrinti, kad nebus eismo įvykio, kurį sukėlė kiti vairuotojai, ar kad uostas nebus uždarytas dėl audros. Tačiau mūsų garantija yra tai, kad esame pasiruošę tokioms situacijoms. Turime priedangos planus, 24/7 dispečerių palaikymą ir galimybę greitai reaguoti. Taigi, „garantuotas atvykimas“ – tai mūsų pažadas padaryti viską įmanoma iš mūsų pusės, kad laikas būtų išlaikytas.

5. Kaip pasiruošiama transporto priemonė kelionei, kad išvengtume techninių gedimų?

Techninis gedimas kelyje yra blogiausias scenarijus siekiant greito pristatymo. Per savo 20 metų patirtį sužinojau, kad profilaktika yra 100 kartų pigesnė ir greitesnė nei remontas kelyje. Mūsų automobiliai yra ne tik priemonės, tai mūsų įrankiai.

Prieš kiekvieną išvykimą į Angliją atliekame griežtą techninę apžiūrą („Daily inspection“). Tikriname ne tik tepalus ir skysčius, bet ir padangas (būtent jų būklė Lietuvoje gali lemti, ar vairuotojas galės tęsti kelionę Anglijoje, kur padangų keitimo paslaugos gali būti brangios ir sunkiai pasiekiamos), stabdžių sistemą ir šviesas.

Be to, mes stebiame automobilių būklę realiu laiku naudodami modernias telemetrijos sistemas. Jei sistema praneša apie padidėjusią variklio temperatūrą arba padangų slėgio kritimą, dispečeris nedelsdamas susisiekti su vairuotoju. Dažnai mes spėjame užkirsti kelią gedimui prieš jį įvykstant – nukreipiame vairuotoją į serviso centrą užpilti tepalų ar pakeisti padangą, kol tai dar nedaro įtakos grafikui. Toks dėmesys detalėms leidžia mums pasigirti itin mažu gedimų skaičiumi ilguose maršrutuose.

6. Kaip vairuotojo poilsis įtakoja greitą pristatymą?

Tai yra vienas svarbiausių, bet klientams mažiausiai įdomių aspektų. Vairuotojas yra žmogus, o ne robotas, ir jis turi griežtai apibrėžtas darbo ir poilsio normas. ES ir JK reglamentai (prieš „Brexit“ buvo vienodi, dabar JK turi savo, bet panašius) reikalauja, kad vairuotojas vairuotų ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po to turi būti 45 minučių pertrauka.

Jei blogai planuojame išvykimą, vairuotojas gali atsidurti situacijoje, kai jam reikia ilgos (9 ar 11 valandų) nakvynės būtent tada, kai jo labiausiai reikia, kad važiuotų toliau. Mūsų strategija yra tokia: mes planuojame išvykimą taip, kad vairuotojas pradėtų savo darbo dieną optimaliu laiku.

Pavyzdžiui, jei kelionė į Angliją trunka 24 valandas, mes tikriname, kada vairuotojas gali pradėti važiuoti, kad jo 4,5 valandų blokai ir poilsiai sutaptų su keltų laukais arba natūraliais sustojimais. Mes nenaudojame „magiškų“ priemonių, pvz., „tacho grafų“ manipuliavimo – tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Mes tiesiog taikome protingą planavimą. Gerai išpūstas vairuotojas, kuris gerai išsimiegojo, yra greitesnis ir saugesnis nei pavargęs vairuotojas, kuras spaudia dujas norėdamas nuvažiuoti kuo toliau prieš užmigdamas.

7. Kokias informacines sistemas naudojame stebėjimui ir kaip tai padeda klientui?

Dabartinis logistikos pasaulis be technologijų neįsivaizduojamas. Anksčiau tekdavo laukti skambučio iš degalinės, kad sužinotume, kur yra mašina. Dabar mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti transporto priemonės padėtį realiu laiku su tikslumu iki kelių metrų.

Tai leidžia mums suteikti klientui aukščiausios kokybės aptarnavimą. Klientas gali rašyti mums ir klausti: „Kur dabra mano krovinys?“, o mes per minutę pateikiame tikslią vietą ir numatomą atvykimo laiką (ETA). Bet tai ne tik informacija – tai ir kontrolė.

Jeigu matome, kad mašina važiuoja lėčiau nei numatyta (galbūt dėl eismo įvykio arba sunkių oro sąlygų), mes iš karto įvertiname, kaip tai paveiks atvykimo laiką. Jei pavėluosime, mes informuojame klientą iš anksto, o ne tada, kai jis jau laukia sandėlyje. Toks proaktyvus komunikavimas sukuria pasitikėjimą ir leidžia klientui irgi planuoti savo veiksmus – pvz., sušaukti darbuotojus sandėlyje tik tada, kai tikrai žinome, kad krovinys atvyks po 30 minučių, o ne po 3 valandų.

8. Kas daroma, jei įvyksta nenenumatyta situacija (pvz., eismo įvykis, audra)?

Nenumatytų situacijų išvengti visiškai neįmanoma. Anglijoje oras gali pasikeisti per valandą – rūkas gali uždaryti uostą, o audra gali sustabdyti keltus. Eismo įvykiai Vokietijoje ar Belgijoje taip pat ne yra retumas.

Mūsų patirtis čia yra neabejotinas privalumas. Esame matę viską. Jei įvyksta eismo įvykis, mūsų dispečeriai nedelsia jie įvertina situaciją. Pirmiausia – saugumas. Patikriname, ar vairuotojas sveikas. Tada – krovinio apsauga. Jei reikia, siunčiame pagalbos komandą arba organizuojame perkrovimą į kitą transporto priemonę (toks variantas yra brangesnis, bet svarbiausia užtikrinti pristatymą).

Dėl audros ar uždaryto uosto mes turime alternatyvių maršrutų schemas. Jei Doveris uždarytas, mes nukreipiame vairuotoją į kitą uostą (pvz., Ramsgate arba net per Šiaurės jūrą iš Olandijos), nors tai ir reikalauja papildomo laiko. Mūsų garantija yra ta, kad mes niekada nepaliekame klientą likimo valiai. Mes ieškome sprendimo, o ne priežasčių, kodėl negalime pristatyti.

9. Ar keleivių pervežimas į Angliją skiriasi nuo krovinių pervežimo?

Taip, skiriasi, ir šie skirtumai reikalauja skirtingo požiūrio į „tikslų išvykimą“. Keleiviai dažniausiai renkasi greituosius autobusus arba mikroautobusus. Čia svarbiausia yra komfortas ir išlaikyti grafiką, kad keleivis nepavėlutų į lėktuvą arba susitikimą.

Krovinių atveju svarbiausia yra krovinio saugumas ir muitinės formalumai. Tačiau principas „tikslus išvykimas“ galioja abiem atvejais. Keleiviams mes dažniau naudojame Eurotunelį, nes jis leidžia praleisti keleivius be išlipimo (išskyrus pavojingų objektų tikrinimą) ir tai yra labai greita.

Be to, keleivių pervežime labiau reikia atsižvelgti į individualius poreikius (pauzės tualeto, maistas), o krovininiame transporte – į techninius reikalavimus. Tačiau, nepaisant skirtumų, mūsų komandinis darbas vienodas: tikslus planavimas, nuolatinis ryšys ir greitas reagavimas. Keleiviai mums dažnai sako, kad jaučiasi ramiau žinodami, kad vairuotojas yra profesionalas, kuris šį kelią važiuoja ne pirmą kartą ir žino, kur gali kilti problemų.

10. Ką klientas gali padaryti, kad padėtų užtikrinti greitą kelionę?

Dauguma klientų mano, kad visa atsakomybė gulėja ant pervežėjo pečių. Tačiau tai yra partnerystė. Klientas gali daryti keletą dalykų, kurie žymiai pagreitins procesą.

Pirmiausia – dokumentai. Jei tai krovinys, klientas turi pateikti tikslius ir išsamus duomenis apie prekes (svorį, matmenis, prekių kodus, vertybes). Netikslūs duomenys sukelia uždelstimus muitinėje. Antra – pakavimas. Gerai supakuota ir pažymėta siunta leidžia greičiau ją įkrauti ir iškrauti, o taip pat greičiau praeiti vizualinius patikras.

Trečia – lankstumas. Jei klientas žino, kad jo krovinys yra skubus, geriau jį perduoti mums anksčiau, kad galėtume jį įtraukti į planą iš anksto, o ne prašyti važiuoti „šiandien vakare“, kai visi vairuotojai jau užimti arba turi poilsio laiką.

Ir galiausiai – pasitikėjimas. Kai klientas bando „valdyti“ vairuotoją, skambindamas jam kas valandą ir klausdamas, kodėl jis važiuoja 90 km/h vietoje 110, tai tik sukelia stresą ir gali sutrikdyti vairuotojo dėmesį.