Greitos kelionės į Angliją: saugiai ir be rūpesčių

Įvadas

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) ilgainiui tapo rutina, kurią dažnai atliekame nebesviodami apie tai, kiek sudėtinga ši tranzitinė šalis yra geografiškai. Tačiau, esant daugiau kaip dvidešimties metų patirčiai tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: „greita“ ir „be rūpesčių“ kelionė į šalį, kurią supa jūra, neįvyksta savaime. Tai yra gerai išplanuotos logistikos, dėmesio smulkmenoms ir žinojimo, kaip išvengti standartinių spąstų, rezultatas.

Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, pasikeitė ne tik politinis žemėlapis, bet ir kasdieniniai vairuotojų bei keleivių ritualai pasienio punktuose. Anksčiau pervežimai buvo paprasčiau – dokumentų kontrolė buvo formalumu, o prekių gabenimo taisyklės buvo vienodos visoje žemyne. Šiandien situacija kitokia. Norint, kad kelionė iš Lietuvos į Angliją būtų sklandi, reikia ne tik užtepti gerų padangų ir patikrinti variklio alį. Būtina suprasti vizų niuansus, svarbiausius kelių ruožus, keltų ir Eurotunelio pasirinkimo strategiją bei, svarbiausia, kaip išlaikyti saugumo standartus, kai vairuojate tūkstančius kilometrų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, kurios per du dešimtmečius sukauptos ne iš vadovėlių, o iš realių situacijų kelyje. Mes aptarsime viską – nuo maršruto planavimo iki to, kaip elgtis, jei pasienio pareigūnas užduoda keblų klausimą. Nesvarbu, ar planuojate nuvykti verslo reikalais, gyventi ten arba organizuojate krovinių pervežimą, šis vadovas padės jums išvengti dažniausių klaidų ir pasiekti tikslą laiku.

Svarbiausia užduotis – sujungti greitį ir saugumą. Dažnai šie dalykai laikomi priešingais: norint važiuoti greitai, esą tenka aukoti saugumą. Mano patirtis rodo priešingai – saugus ir ramus vairuotojas visada yra greitesnis, nes jis nepraleidžia laiko stovėdamas techninės pagalbos punktuose ar sprendžiant problemas su pareigūnais. Taigi, panagrinėkime, kaip tai padaryti teisingai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra efektyviausias maršrutas iš Lietuvos į Angliją, kad kelionė truktų kiek įmanoma trumpiau?

Dažnai klientai klausia: „Ar ne trumpiau važiuoti per Skandinaviją?“ Atsakymas paprastas: ne, jei jūsų tikslas – pietinė Anglija (Londonas, Midlands arba žemyninė dalis). Geografiškai ir logistiškai efektyviausias kelias veda per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją (Nyderlandus) ir Prancūziją.

Mano rekomendacija remiasi daugiau nei šimtais atliktų kelionių. Pradedame nuo Lietuvos-Lenkijos pasienio, toliau važiuojame greituoju keliu A2 link Varšuvos, tada S8 arba A2 link Lodzės ir Vroclavo. Vėliau perlenkiame sieną su Vokietija ir tęsiame automagistrale A4, kuri veda link Vokietijos vakarų. Čia susiduriau su pirmu pasirinkimu: eiti per šiaurę (į Nyderlandus) ar per pietus (į Belgiją)?

Norint sutrumpinti laiką, verta apsvarstyti maršrutą per Belgiją, jei tikslas yra Dunkerko arba Kalė uostai, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Belgijos keliai, ypač aplink Briuselį ir Antverpeną, dažnai užkemšami. Olandija (Nyderlandai) siūlo šiek tiek platesnius kelius, bet maršutas gali pasidaryti šiek tiek ilgesnis. Esą svarbiausia išvengti vengiamojo („avoid“) nustatymo navigacijoje Vokietijoje, kur mokesčiai už kelius (vignettes) nėra taip griežtai reglamentuojami kaip Prancūzijoje, bet reikia turėti Ullakso (Umweltplakette) ekologinę kortelę, jei važiuojate į miesto centrus.

Paskutinis etapas Prancūzijoje – tai „Autoroute“ keliai, kuriuose veikia „Péage“ (mokami pravažiavimai). Nors tai kainuoja, tai leidžia išvengti mažų miestelių, „stop“ zenklių ir greičio apribojimų, kas yra būtina norint pasiekti keltą ar tunelį laiku. Trumpiausias kelias nuo sienos su Prancūzija iki Kalė yra apie 300–350 km, ir važiuojant automagistrale, tai įmanoma įveikti per 3–3,5 valandas.

2. Po „Brexit“ pasikeitė dokumentų reikalavimai. Ką būtina turėti sau ir transporto priemonei, kad nebūtų praleistas pasienis?

Tai vienas dažniausiai kylančių nerimų šaltinių. Nors Lietuva ir JK yra NATO sąjungininkės ir draugžalio šalys, biurokratinė barjera tapo griežtesnė. Asmenims, turintiems Lietuvos piliečio pasą, vizos trumpoms kelionėms (iki 6 mėnesių) nereikia. Tačiau jei kelionės tikslas yra dirbti arba gyventi, reikalingas vizas arba atitinkamas leidimas.

Svarbiausia taisyklė, kurią dažnai pamirštame: paso galiojimo laikas. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė taiko tą pačią taisyklę kaip ir Šengeno šalys – pasas turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo numatomos išvykimo iš šalies datos. Esu matęs situacijų, kai šeimos išvažiuoja atostogauti, o sienojai sukelia problemų tas, kurio pasas pasibaigs po penkių mėnesių. Niekas nenori praleisti kelionės dėl tokios smulkmenos.

Jei kalbame apie transporto priemonę, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos sertifikatą. Jei automobilis ne jūsų (pvz., kompanijos arba paimtas skolinimui), būtina turėti raštišką įgaliojimą iš savininko, leidžiantį vairuoti transporto priemonę už JK ribų. Be to, nepamirškite „Green Card“ – tarptautinio draudimo liudijimo. Nors dauguma draudikų dabar siunčia šią informaciją elektroniniu būdu, fizinis popierius pasienio pareigūnui visada yra greitesnis ir patikimesnis sprendimas.

3. Ką geriau pasirinkti: keltą (Dover-Calais arba Dunkirk-Dover) arba Eurotunelį?

Šis klausimas kyla kiekvieną kartą, kai planuojame pervežimą. Abudu variantai turi savo privalumų, bet jei kalbame apie greitą kelionę, mano kaip eksperto nuomonė svyruoja link Eurotunelio („Le Shuttle“).

Eurotunelis jungia Folkstoną (Anglija) su Kalė (Prancūzija). Privalumas akivaizdus: nuo važiavimo į vagoną iki išvažiavimo praeina tik 35 minutės. Nėra jokios jūros, nėra jūros ligos rizikos, galima tiesiog sėdėti automobilyje arba eiti į vagoną. Tai yra itin patogu esant blogam orui, nes keltai dažnai atšaukiami dėl stipraus vėjo (Anglijos kanale tai nėra retas reiškinys). Be to, Eurotunelio dažnumas yra didesnis – traukiniai važiuoja kas 15–20 minučių, todėl net jei praleidote numatytą laiką, ilgas laukimas nebūna toks kaip su keltais.

Tačiau keltai turi savo nišą. Jeigu vairuotojui reikia poilsio, keltas yra puiki vieta pailsėti, pavalgyti ir nusipirkti prekių be mokesčių (duty-free). Kelionė keltu trunka apie 90 minučių, kas leidžia išlipti iš automobilio, išsitiesti kojas. Taip pat keltų kaina gali būti žemesnė, ypač jei užsakoma iš anksto arba keliaujama naktį.

Jei jūsų tikslas – greitis ir efektyvumas, rinkitės Eurotunelį. Jei norite taupyti ir jums svarbus poilsis po ilgos važiavimo per Europos dalį, keltas gali būti geresnis pasirinkimas. Be to, svarbu atsižvelgti į vietą Anglijoje – jei keliate į Londoną, abu variantai panašūs, jei į šiaurę (Midlands), tunelis gali sutaupyti valandą.

4. Kaip užtikrinti maksimalų saugumą ilgos kelionės metu, ypač vairuotojui, keliaujančiam vienam?

Saugumas prasideda ne kelyje, o dar prieš išvykstant. Per savo 20 metų patirtį esu suformavęs kontrolinį sąrašą, kuris privalo būti atliktas prieš kiekvieną tokią kelionę. Pirmiausia – techninė būklė. Padangos turi būti ne tik su giliu protektoriaus, bet ir tinkamos sezonui (žieminės arba universalios su M+S žyma nuo lapkričio iki kovo balandžio Anglijoje yra privalomos). Stabdžių skysčiai, tepalai, šviesų veikimas – tai bazė.

Antra – vairuotojo savijauta. Ilgiausia atkarpa – per Vokietiją ir Prancūziją – yra monotoniška. Reikia suprasti savo organizmo ribas. Taisyklė „kas 2 valandas poilsis 15 minučių“ nėra tik graži frazė, tai būtinas reikalas, kad išvengtume mikro miego (microsleep). Jei keliate vienas, nenaudokite kruopščiai planuoto maršruto kaip įkaito. Jei jaučiate nuovargį, sustokite. Geriau vėluoti valandą, nei neišvykti visai.

Trečia – kelių eismo taisyklės. Vokietijoje greičio ribos automagistralėse dažnai nėra (rekomenduojamas 130 km/h), tačiau Prancūzijoje ir Belgijoje jie griežti (dažniausiai 110–130 km/h). Anglijoje greičio limitai dažnai yra 70 mylių per valandą (apie 112 km/h), o važiuojant greičiau griežtai baudžiama. Instinktyvus greitėjimas išvengus Vokietijos ribų gali baigtis baudomis Prancūzijoje, kur fotoaparatų tinklas yra išplėtotas.

Ir galiausia – emocijinė sauga. Išvengite konfliktų kelyje. Europos keliuose vairuotojai iš skirtingų šalių turi skirtingus įpročius. Išlaikykite distanciją, naudokite signalizaciją ir būkite kantrūs.

5. Kokie yra pagrindiniai apribojimai dėl maisto, gėrimų ir kitų prekių gabenimo į Angliją asmeniniam naudojimui?

Po „Brexit“ atsirado klaidingos nuomonės, kad į Angliją nebeįmanoma nieko nuvežti. Tai netiesa. Tačiau taisyklės pasikeitė, ir jas būtina žinoti, kad išvengtume nereikalingų pykti su muitininkais.

Pagrindinis dalykas, apie kurį visi pamiršta – mėsos ir pieno produktai. Asmeniniam naudojimui neleidžiama vežti mėsos arba pieno produktų iš ES šalių į JK, nebent jie yra uždaryti vakuumuose ir yra mažiau kaip 2 kg svorio, arba tai yra kūdikių maistas. Taip pat negalima vežti kiaušinių. Tai reiškia, kad dešrelės, sūris ar kiaušinienė, kurią dažnai imame su savimi „užkandžiui kelyje“, gali būti konfiskuojamos pasienio kontrole. Žinoma, jei tai viena dešrelė duonelėje, pareigūnai gali ir praleisti (jie labai priklauso nuo situacijos ir jūsų sąžiningumo), bet oficiali taisyklė griežta.

Kas liečiasi alkoholį ir cigaretes, limitai yra gana liberlūs. Jei įvežate prekes sau (ne prekybai), galite vežti: 42 litrus alaus, 18 litrų stipriųjų gėrimų (spiritų) arba 90 litrų vyno bei 400 cigarečių. Jei kiekis viršija šias normas, turite mokėti mokesčius ir pareikšti, kad tai ne prekybinis siuntinys.

Mano patarimas: jei keliate su vaikais arba norite pasimėgauti lietuvišku maistu, keiskite įpročius. Vaisiai ir daržovės (išskyrus bulves, kurios taip pat ribojamos dėl kirmėlių grėsmės) yra gerai. Vykite su sausu maistu – makaronais, konservais (be mėsos), riešutais. Taip išvengsite nereikalingų nesusipratimų.

6. Kaip tinkamai pasiruošti pasienio kontrolės punktams (JK pasienis), kad procesas truktų kiek įmanoma trumpiau?

Vienas didžiausių laiko švaistymų šaltinių yra neorganizuotumas pačiame pasienyje. Kalė arba Dunkerk uostuose, taip pat Folkstone stotyje, eilės gali būti ilgos, ypač sezono metu. Tačiau tai, kaip greitai pro jas praeisite, priklauso nuo jūsų.

Pirmiausia, padėkite visus dokumentus vienoje vietoje, lengvai pasiekiamoje. Pasas, vairuotojo pažymėjimas, registracijos sertifikatas, draudimo „Green Card“ ir, jei reikia, vizos dokumentai turi būti vairuotojo rankose dar prieš priartėjus prie pareigūno. Nieko neįmanoma verčiau pasienio pareigūną nei vairuotojas, kuris, kai pareigūnas priartėja, pradeda ieškoti dokumentų po sėdynėmis ar bagaže.

Antra, būkite sąžiningi, bet trumpi. Pareigūnai užduoda standartinius klausimus: „Ką vežiate?“, „Koks kelionės tikslas?“, „Kiek ilgą laiką planuojate užsilikti?“ Atsakymai turi būti aiškūs ir conciziški. Jei vežate brangias prekes arba didelę sumą pinigų (virš 10 000 eurų), deklaraukite tai iš karto. Mėginimas paslėpti ką nors tik uždelgs procesą ir gali baigtis detaliu automobilio apžiūra, kuri gali trukti valandas.

Trečia, naudokite „Smart“ keliavimo juostas, jei jos yra. Jei turite biometrinį pasą, dažnai galite važiuoti specialia juosta, kurioje nereikia kalbėti su pareigūnu – tiesiog prilaikote passą prie skaitytuvo. Tai sutaupo daug laiko, ypač kai eilės ilgos.

7. Kokios yra specifinės vairavimo Anglijoje ypatybės, kurios gali staiginėti kontinentinės Europos vairuotojus?

Pereiti važiuoti kairiąja kelio puse yra vienas didžiausių iššūkių, net jei esate patyręs vairuotojas. Psichologinis posūkis įvyksta tada, kai išvažiuojate iš keltų terminalo ar tunelio. Pirmosios kelias minutes atrodo, kad visi važiuoja „neteisingai“, o jūs – į dešinę, kur yra apžvalgos juosta. Čia reikia ypatingo dėmesio. Mano patarimas: iš karto pradėkite girdėti savo vidinį balsą „Kairėje, kairėje“.

Žiūrėkite į ženklus. Anglijoje daugelis ženklų yra panašūs, bet yra ir skirtumų.