Greitos kelionės į Angliją pigiau nei tikitės: Eksperto vadovas efektyviam logistikos planavimui

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, aš girdėjau vieną tą patį klausimą begalę kartų: „Kodėl taip brangu ir kaip tai galima padaryti greičiau?“. Tačiau šiuolaikinėje logistikos eros realybėje, ypač kalbant apie maršrutus tarp Lietuvos ir Anglijos (arba tiksliau – Jungtinės Karalystės), mitas apie tai, kad greitai reiškia brangiai, lūžta kaip senas biustas. Klientai dažnai nusivilia, manydami, kad kainos ir greičio santykis yra tiesioginė ir neabejotina. Tiesą sakant, pasiekus tam tikrą efektyvumo lygį, šie du dydžiai gali eiti lygiagrečiai, o netgi priešingomis kryptimis.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subalansuoti biudžetą bei laiką, norint efektyviai transportuoti siuntas ar vykti pačiam. Mes aptarsime technologijas, maršrutų optimizavimą, muitinės niuansus po „Brexit“ ir tas paslėptas galimybes, kurias dažnai praleidžia net patys patikimesni verslo atstovai. Suprasdami, kaip veikia ši „mašina“, galite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti nemalonių staigmenų. Po „Brexit“ situacija pasikeitė, bet rinka prisitaikė, ir dabar greitos kelionės į Angliją gali būti pigesnės nei kada nors anksčiau – jei žinote, kur ieškoti.

Svarbiausia yra suprasti, kad kaina nėra susidedanti tik iš degalų kainos ir vairuotojo atlyginimo. Tai kompleksinis ekosistema, kurioje kiekviena minute užtikrinto pristatymo gali būti paversta taupybe. Tad, jei jūsų tikslas – gauti prekes į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį per 24–48 valandas ir nemokėti už tai astronominių sumų, šis straipsnis skirtas būtent jums. Mes panagrinėsime ne tik teorinius aspektus, bet ir praktinius sprendimus, kurie veikia šiandien.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų, susijusių su greitu ir ekonomišku transportu į Angliją. Ši žinia yra subrandinta per ilgametę praktiką ir padės jums naršyti logistikos pasaulyje.

1. Ar tikrai įmanoma gauti greitą pristatymą į Angliją nebrangiai, ar tai tik marketingo triukas?

Tai nėra triukas, o o ekonomikos dėsnis, veikiantis logistikoje. Dauguma klientų mano, kad „greitas pristatymas“ automatiškai reiškia „ekspressinis krovinys“, kuris kainuoja dvigubai. Tačiau profesionalios transporto kompanijos naudoja konsolidacijos principus. Pavyzdžiui, jei turime reguliarius maršrutus, kuriuos vairuotojai atlieka kas savaitę (t.y. „tuščias reisai“ arba „grįžtamieji reisai“), mes galime pasiūlyti labai konkurencingą kainą net ir skubiam siuntimui.

Kai vairuotojas važiuoja į Angliją su pilnu kroviniu, jis turi grįžti atgal. Grįžtant tuščiais automobiliais yra tiesioginis nuostolis. Todėl kompanijos yra pasirengusios pasiūlyti žymiai mažesnes kainas už krovinius, kurie užpildo šį grįžtamąjį maršrutą. Tokiu būdu jums gaunate „skubų“ pristatymą (nes automobilis jau yra kelyje ir turi fiksuotą grafiką), tačiau mokate tik už dalį išlaidų – dažnai tai būna 30–40% pigiau nei užsakant individualų reisą. Tai yra pagrindinis paslaptis elementas, kurį dažnai pamirštama.

2. Kaip „Brexit“ pasikeitė greitų kelionių kaina ir ar tai vis dar apsimoka?

Po „Brexit“ situacija pasikeitė dramatiškai, bet ne būtinai blogiau linkme. Anksčiau greitai pravažiuoti per sieną buvo galima beveik be sustojimo, tačiau dabar reikia skirti dėmesio muitinės procedūroms. Dauguma klientų bijo, kad tai padidins kainą dėl brokerių paslaugų ir laiko švaistymo. Tačiau patyrusios kompanijos ilgainiui suoptimizavo šiuos procesus.

Prieš dvejus metus muitinės deklaravimas galėjo trukti kelias valandas, o šiandien, naudojant automatizuotas sistemas ir išankstinį deklaravimą (Pre-lodging), šis procesas užtrunka minutes. Be to, rinka prisitaikė: dabar kainos jau apima šias išlaidas, o konkurencija verčia pervežėjus laikyti jas žemose. Taigi, nors techninės procedūros pasidėvėjo, jų įtaka galutiniam kliento kainos sumažėjo, nes jos tapo standartine dalimi, o ne papildoma paslauga. Greitos kelionės vis dar labai apsimoka, ypač kai kalbame apie dėžutes ar paletų siuntimą, nes muitinės „procesas“ jau nebebuvo stabdantis veiksnys.

3. Kokį transporto rūšį pasirinkti: keltą ar Eurotunelį, norint sutaupyti laiko ir pinigų?

Tai klasikinis klausimas. Eurotunelis (Eurotunnel) techniškai yra greičiausias – pervežimas truko vos 35 minutes. Tačiau jis ir brangesnis, o jo vietos turi būti rezervuojamos griežtai pagal laiką. Jei jūsų vairuotojas vėluoja net 5 minutes, rezervacija gali būti panaikinta, o tai reiškia papildomų išlaidų.

Keltai (pvz., DFDS arba P&O) trunka ilgiau – apie 90 minučių per plauką, tačiau jie suteikia daugiau lankstumo. Keltų bilietai dažnai būna pigesni, ypač jei perkami iš anksto arba perkamos „flex“ tipo bilietos, kurios leidžia keisti išvykimo laiką be didelių baudų. Norint sutaupyti, rekomenduoju rinktis keltus tuo atveju, jei grafikas nėra kritiškas iki minutės. Jei reikia garantuoto pristatymo ryte (pvz., į parduotuvę ar sandėlį), Eurotunelis yra geriausias investicijas nors ir brangesnis, tačiau sumažina riziką. Tačiau ieškant pigiausio varianto dideliems kroviniams, keltas dažnai laimi.

4. Kas yra „groupage“ (susidėjimo kroviniai) ir kaip tai gali būti pigiau nei individualus pervežimas?

„Groupage“ arba susidėjimo kroviniai yra būdas, kaip kelių klientų siuntos sujungiamos į vieną didelį krovininį automobilį. Tarkime, vienas klientas siunčia tris dėžutes į Londoną, kitas – dvi paletes į Mančesterį, o trečias – baldus į Birmingamą. Vieno automobilio talpa yra 33 europalėtės. Jei kiekvienas klientas užsakytų atskirą mažąautobilį (pvz., „Fiat Ducato“ ar panašų), kaina būtų astronomiška dėl degalų suvartojimo, vairuotojo darbo užmokesčio ir mokesčių.

Susidedant siuntas, išlaidos pasiskirsto tarp visų dalyvių. Jūs mokate tik už tą vietą, kurią užima jūsų krovinys. Nors šis metodas gali šiek tiek prailginti pristatymo laiką (nes vairuotojas turi apvažiuoti prie keleto adresų), tačiau kainos skirtumas gali siekti net 60–70%. Tai idealus sprendimas tiems, kurie neskuba iki valandos, tačiau nori pristatyti krovinius saugiai ir pigiai. Mano patirtis rodo, kad mažiems ir vidutiniams verslams tai yra vienintelė racionali strategija.

5. Ar apdraudimas įeina į kainą, ir kodėl verta rinktis brangesnį, bet apdraustą pervežimą?

Tai klausimas, apie kurį dažnai galvoja tik tada, kai jau nutiko nelaimė. Standartinės kainos dažnai neįtraukia pilno krovinio draudimo arba jo apimtis yra labai ribota (pvz., tik 5 EUR už kg). Pas mane buvo atvejų, kai klientai, norėdami sutaupyti 10–20 eurų, rinkosi neapdraustus siuntimus. Vienos avarijos arba krovinio pažeidimo metu prarastas turtas svėrė tūkstančius.

Rimtos pervežimo kompanijos visada siūlo CMR draudimą. Greitos kelionės ir pigesnės kainos nereiškia, kad turi rizikuoti savo turtu. Dažnai įtraukiant draudimą į bendrą sutarties kainą, galima pasiekti didesnes nuolaidas. Mano patarimas: niekada nepasirašykite sutarties be aiškaus draudimo sąlygų skyriaus. Jei pervežėjas vengia šios temos arba sako, kad „viskas bus gerai“ be rašytinio garantinio, tai yra raudonas vėliavėlė. Taupyti ant draudimo – tas pats kas važiuoti automobiliu be sulankstomų atramų.

6. Kaip teisingai supakuoti siuntą, kad jos pervežimas nebūtų brangesnis (dėl papildomų paslaugų)?

Dauguma klientų neįsivaizduoja, kad netinkamas pakavimas gali padidinti galutinę sąskaitą. Pavyzdžiui, jei siunta yra minkšta, nenuosekli arba turi kyšančių dalių, vairuotojas gali atsisakyti ją pakrauti be papildomo įtvirtinimo. Tokiu atveju reikės samdyti keltėjus arba įsigyti specialias dėžes vietoje – tai papildomos išlaidos, kurios gali viršyti pačios pervežimo kainą.

Norint keliauti pigiai, reikia laikytis taisyklės: „krovinys turi būti paruoštas keliui“. Tai reiškia, kad jis turi būti uždėtas ant paletės (jei tai ne maža siunta), suvyniotas į stregančią plėvelę ir, jei reikia, užtvirtintas diržais. Jei klientas pats paruošia krovinią, vairuotojui užtenka 15–20 minučių jį užkrauti. Jei reikia spręsti pakavimo problemas vietoje, skaičiuojami valandiniai tarifai. Taigi, investicija į kokybiškas dėžes ar paletes sumokėja save per sutaupyto laiko ir vengiant papildomų mokestių už „krovimo darbus“.

7. Ar verta planuoti keliones ne sezono metu (pavasarį/rudenį), o ne vasarą ar šventes?

Absoliučiai taip. Transporto rinka yra cikliška. Vasaros mėnesiais (birželis–rugpjūtis) bei prieš šventes (Kalėdos, Naujieji Metai) paklauga išauga eksponentiškai. Tuo metu laisvų vietų trūksta, o kainos šuoliais aukštyn. Jei jūsų kelionė ar siuntos išsiuntimas nėra kritiškai susietas su konkretia data, planavimas „tarp sezono“ gali sutaupyti iki 30%.

Be to, vasarą didelės rizikos veiksnys yra trafiko užkalnėjimai, ypač ties Calais ir Doveriu bei aplink Londoną. Žiemos pavasario ar rudens mėnesiais, nors oras gali būti blogesnis, eismas yra retesnis, kas leidžia vairuotojams laikytis griežtesnio grafiko ir vengti stovėjimo degalams sunaudojant. Mano praktika rodo, kad spalio–lapkričio mėnesiais yra bene geriausias laikas užsisakyti logistikos paslaugas – derinama kaina ir greitis, nes kompanijos stengiasi užpildyti grafikus prieš šventinį-šaltąjį periodą.

8. Kaip technologijos (GPS, sekimo sistemos) padeda mažinti kainas klientams?

Anksčiau, prieš 20 metų, vairuotojo padėtį buvo galima sužinoti tik tada, kai jis paskambindavo iš taksofono arba kavinės. Šiandien GPS sekimas leidžia dispečeriuos valdyti flotę realiu laiku. Kaip tai veikia jums naudai? Pavyzdžiui, jei vienas vairuotojas užbaigia pristatymą Londonere anksčiau laiko, sistema nedelsiant praneša dispečeriui, kad šis gali paimti papildomą užsakymą netoliese.

Tokios optimizacijos dėka kompanijos gali sumažinti savo kaštus, kas leidžia mažinti kainas klientams. Be to, jūs kaip klientas matote, kur yra jūsų siunta. Tai sumažina stresą ir nereikalauja administratorių laiko skambinant ir klausiant „kur mano siunta?“. Laiko taupymas – tai pinigų taupymas. Taip pat modernios sistemos leidžia automatiškai skaičiuoti optimalų kuro suvartojimą, vengiant užstrigusių maršrutų. Naudojant šias technologijas, galime pasiūlyti fiksuotas, mažesnes kainas, nes mūsų neapibrėžtumo faktorius sumažėjo beveik iki nulio.

9. Kodėl kai kurios kompanijos siūlo neįtikėtinai žemas kainas, ir kuo tai gresia?

Tai vienas pavojingiausių spąstų. Rinkoje visada bus „juodųjų avinų“, kurie siūlo kainas, kurios net padengia degalų sąnaudas. Paprastai tai yra naujokai arba kompanijos, kurios veikia „pilkojoje zonoje“. Kas tai reiškia klientui? Pirmiausia, rizika, kad krovinys gali būti paliktas viduryje kelio, jei vairuotojui užsilaikys technika arba jei jis rads „geresnį“ užsakymą. Antra, dažnai tokios kompanijos neturi licencijų (pvz., GB arba LT licencijų), kas reiškia, kad krovinys gali būti konfiskuotas muitinėje Jungtinėje Karalystėje. Trečia, dažnai slepiamos papildomos mokesčiai – „mokesčiai už laukimą“, „mokesčiai už dokumentų tikrinimą“ ir t.t., kurie atsiranda tik tada, kai krovinys jau yra Anglijoje ir jums nebelieka laiko ieškoti kito pervežėjo. Mano patirtis sako: jei kaina atrodo per gera būti tiesa, ji tikriausiai tokia ir yra. Saugiau pasirinkti vidutinę rinkos kainą, nei rizikuoti savo turtu dėl 10 procentų sutaupymo.

10. Ką daryti, jei siunta nėra pristatyta laiku, ar galiu gauti kompensaciją?

Tai yra labai aktualu kalbant apie greitas keliones. Pirmiausia, visada tikrinkite sutarties (Transporto sutartis arba sąlygų dalis) punktą apie „Atsakomybę už vėlavimą“.