Greitos kelionės į Angliją – patogus grafikas ir logistikos subtilybės

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius, sukaupiate tam tikrą intuiciją, kurią neįmanoma išmokti iš vadovėlių. Viena dažniausiai girdimų pageidavimų iš verslo klientų ir asmenų, siunčiančių siuntas į Didžiąją Britaniją, yra „greitai“ ir „lanksčiai“. Anglija – tai specifinis rinkas, kuris po „Brexit“ tapo dar sudėtingesniu, bet kartu ir reikalaujančiu didesnio tikslumo. Šiame straipsnyje noriu papasakoti ne tik tai, kaip suorganizuojamos greitos kelionės į Angliją, bet ir paaiškinti, kodėl „patogus grafikas“ yra daugiau nei tik išvykimo laikas rodyklėje. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį valdo patirtis, technologijos ir geras žinojamas kelių bei muitinės taisyklių.

Kai kalbame apie greitą pervežimą į šią šalį, turime omenyje ne tik vairuotojo gebėjimą spausti dujų pedalą. Tai yra nuoseklus planavimas, kuris prasideda dar tada, kai krovinys tik pakraunamas į sandėlį Lietuvoje. Patogus grafikas klientui reiškia ramybę – žinojimą, kad prekės atvyks tada, kai jų tikėtis, ir kad nereikės dienų dienas stovėti prie telefono, klausbant, kur pasiklydo sunkvežimis. Šiame tekste mes panagrinėsime visus šios proceso etapus, nuo dokumentų rengimo iki paties pristatymo Londono gatvėse ar Mančesterio pramonės zonose.

Pastaruoju metu, kai tiekimo grandinės tampa vis trumpesnės, o klientai reikalauja „just-in-time“ (tik laiku) pristatymo,gebėjimas pasiūlyti patogų ir greitą grafiką turi strateginę reikšmę. Tai leidžia įmonėms mažinti sandėliavimo kaštus ir gerinti klientų aptarnavimą. Tačiau, norint pasiekti tokį efektyvumą, būtina suprasti, su kokiais iššūkiais susiduriama kelyje. Muitinės kontrolė, keltų laukimo eilės, oro sąlygos ir net Brexit susitarimų niuansai – visi šie veiksniai veikia galutinį kelionės laiką. Kaip ekspertas, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių, pasidalinsiu savo žiniomis, kaip suvaldyti šį procesą ir pasiekti maksimalų efektyvumą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai išgirdu iš savo klientų. Jie padės suprasti, kaip formuojamas kainos, kas lemia užtrukimą ir kaip išvengti nesklandumų.

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją? Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis, tačiau tariant apie standartinį sunkvežimio pervežimą, turėtume žiūrėti į 3–5 dienų intervalą. Jei kalbame apie ekspresinę siuntą mažesniu transportu (pvz., „vyras su furgonu“ arba 3,5 tons transportas), kelionė gali trukti mažiau – 2–3 dienas, priklausomai nuo to, ar krovinys yra dalinis, ar pilnas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kelyje yra fizinė kliūtis – La Manšo sąsiauris. Net jei vairuotojas važiuoja be sustojimų iki Oostende arba Calais, jis vis tiek privalo laukti keltą arba važiuoti po tuneliu, kas užima papildomą laiką. Be to, po Brexito britinė muitinė gali sukelti neplanuotas delsas, todėl visada verta planuoti šią kelionę su tam tikra laiko rezerve. Mano patirtis rodo, kad tiksliausiai prognozuojamas laikas yra tada, kai dokumentai yra tvarkingi ir iš anksto perduoti muitinės brokeriams.

2. Kas lemia patogų grafiko sudarymą ir ar klientas gali įtakoti išvykimo laiką? Žinoma, klientas gali ir turi įtakoti grafiką. Tai yra pagrindas mūsų verslo. Patogus grafikas sudaromas taip, kad atitiktų kliento poreikius – ar tai būtų prekių pristatymas prieš parduotuvės atidarymą ryte, ar statybinių medžiagų atvežimas į statybvietę darbo pradžiai. Tačiau čia įsijungia logistikos eksperto vaidmuo. Mes vertiname maršrutą, pavyzdžiui, jei reikia važiuoti pro Vokietiją, reikia vengti piko valandų ir rūsčių (Ruhro srities) spūsčių. Taip pat reikia suderinti keltų bilietų prieinamumą. Jei klientas pageidauja išvykti sekmadienį vakare, kad pirmadienį rytą jau būtų Anglijoje, mes privalome užtikrinti, kad vairuotojas neviršytų poilsio laiko normų. Todėl grafikas – tai kompromisas tarp kliento norų ir saugaus vairavimo bei teisės aktų reikalavimų. Mes visada stengiamės pritaikyti mūsų planus prie jūsų, o ne atvirkščiai.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti skubiam pervežimui į Angliją po „Brexit“? Tai, kas anksčiau buvo paprasta – tik krovininis važtaraštis (CMR), dabar reikalauja daugiau dėmesio. Skubiai kelionei būtinas ne tik CMR, bet ir prekių sandėlavimo kvitas, jei taikoma, ir svarbiausia – prekių faktūros (komercinės dokumentai), kuriose turi būti nurodytos tikslios prekių vertės, svoriai ir tarptautiniai prekių kodai (HS kodai). Be to, privaloma turėti galiojantį EORI numerį, kuris leidžia deklaruoti prekes užtikrinant jų greitą praleidimą per sieną. Jei dokumentuose yra klaidų, net greičiausias sunkvežimis stovės pasienio punkte valandas ar net dienas. Kaip ekspertas visada patariu klientams pateikti dokumentus dar prieš išvykstant transportui – taip mūsų brokeriai gali iš anksto pateikti deklaracijas, o kai sunkvežimis pasiekia sieną, procesas vyksta automatiškai, be sustojimų.

4. Ar galima vežti dalinius krovinius (LTL) ir kaip tai įtakoja greitį? Taip, dalinių krovinių pervežimas yra viena populiariausių paslaugų, ypač mažesnėms įmonėms. Tačiau čia reikia būti realistu – dalinis krovinys niekada nebus greitesnis už pilną (FTL). Kodėl? Nes tarpinės stotelės (konsolidacijos sandėliai) užima laiką. Greitos kelionės kontekste mes stengiamės naudoti sistemos vadinamuosius „užstatymus“. Pavyzdžiui, jei turime 3 tonų krovinių, kuriuos reikia pristatyti skubiai, mes galime nuspręsti, kad nebus laukiami kiti kroviniai, ir siųsti mažesnį transportą (pvz., 5-7 tons sunkvežimį) tiesiai į tikslą. Tai brangiau, bet daug greičiau. Jei klientas nori sutaupyti ir sutinka laukti, krovinys keliauja į konsolidacijos sandėlį, kur jis laukia, kol užsipildo mašina. Standartiniu atveju tai gali prailginti kelionę 1–2 dienas. Visada aptariame su klientu šią pasirinkimo galimybę – greitis vs. kaina.

5. Kaip veikia muitinės procedūros ir ar jos gali uždelsti greitą kelionę? Muitinė yra pagrindinis rizikos veiksnys vežant į Angliją. Nors dauguma procedūrų dabar atliekamos elektroniniu būdu (išankstinis deklaravimas), fizinės patikros galimybė visada išlieka. Jei britų muitinės sistema „risk engine“ pažymi krovinį kaip įtariamą, gali būti paskirta papildoma patikra. Tačiau, dirbant su patikimais partneriais ir teisingai užpildžius dokumentus, šios rizikos sumažinamos minimaliai. Mano ilgametė patirtis rodo, kad dažniausiai delsas sukelia ne pati muitinė, o blogai parengti dokumentai arba nebuvimas EORI numerio. Todėl, kalbant apie greitą grafiką, dokumentų paruošimas yra tokia pati svarbi dalis kaip ir kuras baką. Mes visada tikriname dokumentus dar prieš krovinio įkėlimą, kad išvengtume nemalonių staigmenų Doverio ar Folkestone uostuose.

6. Kokias transporto priemones naudojate ekspresinėms siuntoms? Ekspresinėms siuntoms, kai grafikas yra kritiškas, mes naudojame specializuotą parką. Tai gali būti 3,5 tonų furgonai, kurie gali važiuoti greičiau ir turi mažiau apribojimų kelyje (pvz., gali važiuoti kai kuriais maršrutais, kurie uždrausti sunkesniems sunkvežimiams), taip pat visą parą dirbantys vairuotojų poros. Vairuotojų poros leidžia mažai sustoti, nes vienas vairuoja, kitas ilsisi. Taip galima nuvažiuoti maršrutą be ilgos 45 valandų poilsio pertraukos, kuri būtina vienam vairuotojui. Taip pat naudojame ir „kurjerinio tipo“ mikroautobusus, jei reikia pristatyti labai jautrų, mažo tūrio ir didelės vertės krovinį (pvz., medicinos priemones ar brangias elektronikos dalis). Pasirinkimas priklauso nuo krovinio svorio, tūrio ir, žinoma, biudžeto.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas tokioje greitoje kelionėje? Greitis niekada neturi būti aukojamas saugumo sąskaita. Per 20 metų esu matęs, ką gali padaryti blogai užfiksuotas krovinis staigiai stabdant arba vairuojant nelygiu keliu Anglijoje. Mūsų standartas numato, kad kiekvienas krovinys yra tvirtinamas naudojant aštrius gniūžtės diržus (straps), o tarp prekių dedamos oro pagalvės, kad išvengtume trinties ir pažeidimų. Be to, visos mūsų transporto priemonės yra apdraustos „Transporto draudimu“, kuris dengia krovinio vertę nuo įkėlio iki iškėlio taško. Taip pat naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums ir klientui realiu laiku matyti, kur yra transporto priemonė. Jei atsirasta nesklandumo (pvz., techninė gedimas), mes nedelsdami pranešame klientui ir siunčiame rezervinę transporto priemonę, jei to reikalauja grafikas.

8. Nuo ko priklauso kaina ir ar skubumas gerokai brangina pervežimą? Kaina formuojama pagal keletą pagrindinių veiksnių: atstumą, kuro kainą (kuri svyruoja), keltų bilietų kainas (jos yra gana aukštos ir brangsta Anglijos kryptimi) bei, žinoma, skubumo lygį. Standartinis pervežimas, kuris leidžia mums suderinti grafiką su kitais krovinais, yra pigesnis. Tačiau jei klientas reikalauja „direct“ (tiesioginio) reiso be sustojimų arba išvykimo tą pačią dieną, kaina gali padidėti 30–50 proc. Tai logiška, nes mes turime išnaudoti išteklius (mašiną ir vairuotoją) specifiškai vienam klientui, atsisakydami galimybės užpildyti mašiną keliais užsakymais. Taip pat į kainą įeina ir anglų muitinės brokerio paslaugos, kurios dabar yra privalomos. Visada stengiamės būti skaidrūs – pateikiame galutinę kainą be jokokių paslėptų mokesčių, kad klientas žinų, ką moka už ta ramybę ir greitį.

9. Kas atsitinka, jei sunkvežimis sugenda ar įvykia avarija kelionės metu? Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo visi susiduriame, bet ne visi su juo sugeba susitvarkyti. Esu patyręs vadybininkas, todėl turiu sukauptą kontaktų tinklą visoje Europoje. Jei mūsų sunkvežimui atsiranda techninė problema Vokietijoje ar Belgijoje, mes nedelsdami išsiunčiame vietinę pagalbą (techninę pagalbą kelyje). Jei gedimas nėra sutaisomas per kelias valandas, į veiksmą įsijungia „planas B“. Mes organizuojame krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę, kad pristatymas į Angliją būtų užbaigtas kiek įmanoma mažiau užtrukdamas. Klientui tokiu atveju visada siunčiame pranešimą ir, jei dėl to nukrypstate nuo grafiko, dirbame kartą, kad išspręstume situaciją (pvz., pristatymą naktį arba savaitgalį). Mūsų tikslas – kad klientas nesijaustų apleistas, net ir esant kritinei situacijai.

10. Kodėl verta rinktis patyrusią pervežimo įmonę, o ne bandyti važiuoti savarankiškai? Daugelis verslininkų, ypač pradedančių, galvoja, kad nusipirkus furgoną ir nuvykus į Angliją, bus sutaupyta. Tačiau praktika rodo priešingai. Anglijos kryptis yra viena brangiausių ir sudėtingiausių.