Greitos kelionės į Angliją: patikimumas ir saugumas

Jau daugiau kaip du dešimtmečius stebiu, kaip vystosi tarptautinės logistika ir keleivių pervežimų rinka. Šis laikotarpis leido man ne tik išmokti suprasti kelių žemėlapius kaip savo kišenę, bet ir pažinti, kas slepiasi už uždarų vartų – nuo muitinės sandėlių iki mažųjų pervežėjų kabinų. Kelionė į Angliją visada buvo ir išliks ypatingas iššūkis. Tai ne paprasta važiavimas tiesiu keliu; tai sudėtingas logistinis operacijas, reikalaujantis ne tik greičio, bet ir geležinio disciplinos, bei išsamios žinių apie teisinius ir techninius niuansus.

Kai klientas kreipiasi pagalbos, norėdamas, kad jo siunta arba jis pats kuo greičiau pasiektų Londoną, Birmingamą ar Mančesterį, jis dažnai mato tik galinį tašką – „reikia ten rytoj“. Man, kaip praktikui, tai reiškia tūkstančius kilometrų, kelių šalis, jūros perėjimą ir gausybę dokumentų. Šiame straipsnyje nenoriu daryti įspūžio, kad esu vienas iš tūkstančių vairuotojų – esu tų, kurie šį procesą organizuoja ir užtikrina, kad „greita kelionė“ nevirstų „nerimingu laukimu“. Šiuo metu, kai rinka po „Brexit“ pasikeitė neatpažįstamai, patikimumas ir saugumas tapo brangiausia valiuta, kurią gali pasiūlyti patikimas pervežėjas.

Svarbu suprasti, kad greitis be saugumo – tai kelias į praradimus. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad bet kokia kelionė turi „giliųjų vandenų“ etapą. Techniniai trikdžiai, blogi oro sąlygos ar netinkamai parengti dokumentai gali sustabdyti net patį greičiausią automobilį. Todėl mano tikslas čia – ne tik papasakoti, kaip nuvažiuoti greitai, bet ir paaiškinti, kaip tai padaryti taip, kad kelyje liktų ramybė ir pasitikėjimo savo partneriu jausmas. Žemiau išdėstytuose atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiančia išvengti daugelios klaidų ir suprasti šios trasos specifiką.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kodėl kelionė į Angliją laikoma sudėtingesne nei kitos tarptautinės kelionės?

Tai klausimas, kurį girdžiu nuo pat savo karjeros pradžios. Pirmiausia, geografinis padėtis. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kelyje įsisuka ne tik sausumos, bet ir jūros etapas. Nepaisant to, kad tunelis po Lamanšu jau ilgai veikia, dauguma pervežimų vis dar vyksta keltais (kaltais) tarp Doverio ir Kalė arba Duisburgo. Antrasis, ir galbūt svarbiausias dalykas po 2020-ųjų, yra administracinės paspartos. Išstojus iš Europos Sąjungos, Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia muitinės kontrolę, deklaravimą ir papildomus dokumentus, kurių anksčiau nebuvo. Be to, Anglijoje kairėje pusėje važiuojantys automobiliai sukuria papildomą stresą vairuotojams, ypač tuomet, kai reikia važiuoti ne pagrindiniais, o viduriniais maršrutais į mažesnius miestus. Visa tai sudaro kompleksinę sistemos, kurioje viena grandis gali sutrumpinti visą procesą.

2. Kaip „Brexit“ pasikeitė greitų kelionių organizavimą ir ką tai reiškia klientui?

„Brexit“ buvo tarsi potvynis, kuris išplaunė senus žemėlapius. Anksčiau perėjimas per sieną buvo formalumas – dažnai tiesiog pravažiuodavai pro vartus. Dabar tai yra strikti procesas. Klientui tai reiškia, kad greitis priklauso ne tik nuo to, kaip greitai vairuotojas spaudia dujas, bet ir nuo to, kiek tiksliai ir greitai yra parengti dokumentai. Jei siuntinio deklaracija yra neteisinga arba trūksta kokių nors pridėtinių dokumentų (pvz., licencijų ar sertifikatų), krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Mano patirtis rodo, kad daugiausia laiko prarandama būtent šioje vietoje. Klientas, norintis greitos kelionės, turi suprasti, kad dabar „greitis“ prasideda ne nuo raktų užvedimo, o nuo stalo – kai tiksliai užpildomi visi eksporto/importo dokumentai. Be štiklžios dokumentacijos, net geriausias automobilis liks stovėti prie anglų krantų.

3. Kokiu atveju verta rinktis ekspressinį pervežimą, o kada pakanka standartinio?

Ekspressinis pervežimas – tai ne visada būtinybė, nors dažnai klientai taip mano. Per savo dvidešimt metų esu matęs, kaip įmonės išleidžia didžiules sumas dėl dviejų valandų skirtumo, kurio realiai nereikia. Ekspressas vertas tada, kai žaidžiame laiku – žaliavos gamybai, kritinių detalių keitimui ar medicinos reikmenų pristatymui. Tokiu atveju naudojami vienas vairuotojas (su trumpais poilsio pertraukimais) arba net du vairuotojai viename automobilyje, kad važiuotumėte be sustojimų. Tačiau jei kalbame apie planinį siuntinį, kuris gali laukti porą dienų, standartinis pervežimas yra kur kas ekonomiškesnis ir taip pat saugus. Svarbiausia čia – sąžiningumas. Aš visada sakau savo klientams: jei terminas nekritinis, neapsimoka mokėti už „skraidančius“ vairuotojus. Geras ekspertas padės išsirinkti optimalų variantą, o ne brangiausią.

4. Kaip užtikrinamas siuntos saugumas tokiame ilgame maršrute?

Saugumas yra prioritetas, ypač kai keliame tūkstančius kilometrų per skirtingas šalis. Pirma, techninė būklė. Mūsų automobiliai yra prižiūrimi pagal griežčiausius standartus – prieš kiekvieną kelionę atliekamas pilnas techninis apžiūra. Antra, krovimo procesas. Daugelis sugadinimų įvyksta ne kelyje, o dėl blogai užfiksuotos krovos. Mes naudojame profesionalų fiksavimo įrangą: diržus, tinklelius, apsaugines pertvaras. Trečia, apsauga nuo vagystės. Naktiniai pervežimai reikalauja ypatingo dėmesio – stovyklavimo vietos turi būti saugios, apsaugotos, dažnai su apsauga arba aptvertos aikštelės. Be to, kiekviena siunta yra apdrausta. Tačiau apdrausti tai viena, o išvengti įvykio – kita. Ilgametė patirtis moko mums numatyti rizikingas vietas ir jas apeiti, o vairuotojai yra mokomi elgtis atsargiai net ir mažiau pavojingose atrodančiose situacijose.

5. Kokius dokumentus turi parengti siuntėjas, kad kelionė ne užtruktų muitinėje?

Tai vienas kritiškiausių klausimų, užtikrinanči� 99 proc. sėkmės. Siuntėjas turi pateikti komercinę sąskaitą (Commercial Invoice), kurioje tiksliai nurodoma: kas yra siunčiama, kiek tai kaino, svoris, prekės kodas (HS kodas) ir šalys (siuntėjo ir gavėjo). Be to, būtina transporto sutartis arba siuntos kvitas (CMR). Kai kurioms prekėms gali prireikti sertifikatų arba specialių leidimų (pvz., maisto produktams, cheminei medžiagai). Dažnai klientai pamiršta paminėti, kad siunta yra „naudota“ arba „proginė dovanė“, tai sukuria klaidų deklaracijose. Mano patarimas: visada pasikalbėkite su savo logistikos partneriu prieš siunčiant. Jei mes iš anksto sužinome, kas keliame, galime parengti viskas iš anksto, kad vairuotojas tiesiog „nuplauktų“ pro kontrolę.

6. Kaip vyksta siuntos sekimas ir ar klientas tikrai žino, kur jo siunta yra?

Anksčiau, prieš mobiliųjų telefonų ir GPS eros, sekimas buvo siaubingas dalykas – skambindavome telefonu degalinėse. Dabar situacija kitokia. Mūsų automobiliai yra aprūpinti moderniomis GPS sekimo sistemomis, kurios siunčia duomenis realiu laiku. Klientas gauna nuorodą, kurioje gali matyti automobilio vietą, greitį ir numatomą atvykimo laiką. Tačiau technologija nėra viskas. Viskas priklauso nuo komunikacijos. Mūsų vadybininkai ir vairuotojai palaiko nuolatinį ryšį. Jei įvyksta įvykis – užstrigo traukinyje arba kilo techninė problema – klientas sužino apie tai iš karto, ne tada, kai siunta vėluoja. Šis proaktyvumas skiria tikrą ekspertą nuo paprasto vežėjo.

7. Kas daro įtaką kainai – kodėl kartos kaina svyruoja?

Klientai dažnai klausia, kodėl šiandien kaina viena, o rytoj – kita. Tarptautiniuose pervežimuose kainą formuoja keletas kintamųjų. Pirmiausia – kuras. Jo kaina pasaulyje nuolat kinta, o ilgos kelionės reiškia didelius sąnaudas. Antra – keltų ir tunelio bilietų kainos, kurios priklauso nuo sezono ir paklausos. Trečia – britų svaro kursas, jei mokame už paslaugas Anglijoje. Taip pat svarbi rinkos situacija: jei yra daug siuntų ir mažai laisvų automobilių (pvz., šventiniu laikotarpiu), kaina auga. Aš visada stengiuosi aiškinti savo klientams, kad pigiausia kaina dažnai reiškia blogiausią paslaugą. Mes nedirbame su „kaina nuo...“, mes duodame realią kainą, kurioje įvertintas saugumas, vairuotojo atlyginimas ir techninės priežiūros kokybė.

8. Kas atsitinka, jei automobiliui susideda kelias ar įvyksta avarija?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį būtina galvoti. Per dvidešimt metų esu matęs viską – nuo padangų plyšimo iki rimtų avarijų. Mūsų veikimas tokiais atvejais yra detaliai suplanuotas. Pirmiausia, vairuotojas turi instrukcijas kaip elgtis: užtikinti saugumą, iškviesti pagalbą ir pranešti dispečeriui. Mes turime sutarčių su pagalbos tarnybomis visame maršrute – nuo Lietuvos iki Anglijos. Jei automobilis negali tęsti kelionės, organizuojame siuntos perkrovimą į kitą automobilį. Tai gali užtrukti, bet svarbiausia – siunta pasiekia vietą. Klientui nebereikia rūpintis kažkurio „svetimos“ autoremonto paieška Anglijoje. Mes imame visą atsakomybę ant savęs. Tai yra tas patikimumas, už kurį klientas moka.

9. Ar galima vežti keleivius ir juos aptarnauti taip pat kaip siuntas?

Žinoma, nors keleivių pervežimas turi savo specifiką. Keleivis – tai ne dėžė, kurią galima padėti į kampą ir palikti valandas. Keleiviams reikalingas komfortas, laikasas išlipimai ir, svarbiausia, punktualumas. Mūsų patirtis rodo, kad keleiviai, važiuojantys į Angliją, dažnai vežami dideliais, patogiais autobusais arba mikrotelaisais. Saugumas čia yra pirmasis – techninis automobilio tinkamumas, vairuotojo darbo laiko apskaitos tachografu kontrolė. Keleiviai taip pat turi laikytis taisyklių (pasai, vizos jei reikia). Bet principas tas pats: planavimas, maršruto parinkimas (nepaliekant vairuotoją be poilsio) ir nuolatinis ryšys. Nors šis straipsnis labiau orientuotas į logistiką, keleivių pervežimas taip pat reikalauja tos pačios „geležinės“ disciplinos, kad kelionė būtų ne tik greita, bet ir saugi.

10. Kokios dažniausiai klaidos daro klientai, užsakinėdami pervežimus į Angliją?

Jeigu būtų galiaus išskirti vieną dalyką, tai būtų „vėlyvas informavimas“. Dažnai klientai skambina rytoj ir sako: „reikia nuvežti rytoj“. Nors ir mes esame greiti, tokios „užduotys“ sukelia nereikalingą stresą, padidina kainą (reikia skubinti su dokumentais) ir mažina saugumą (vairuotojai gali būti verčiami spausti dujas). Kita klaida – netikslus adreso Anglijoje nurodymas. Anglijoje gatvių pavadinimai gali kartotis, o pašto kodai (Postcode) yra gyvenimo mirtis. Jei nurodysite neteisingą kodą, vairuotojas gaištas valandas klaidžios po miestelius.