Greitos kelionės į Angliją – patikimas pervežimas ten ir atgal

Tarptautinės logistika, ypač kai kalbame apie maršrutus tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, visada buvo ir išliks iššūkis, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir patirties. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje mačiau, kaip pasikeitė sienos, reikalavimai ir technologijos, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – klientų poreikis greitai, saugiai ir efektyviai gauti savo siuntas arba pasiekti vietą. Nors Anglija geografiškai yra arti, „Mano žemės“ kanalas sukuria dirbtinę barjerą, kurį gali įveikti tik profesionaliai subręęs logistikos procesas.

Šiandien, kai pasaulis vystosi greičiau nei bet kada, „greitas pervežimas“ nėra tiesiog vairuotojo, spaudžiančio dujų pedalą, sinonimas. Tai yra sudėtinga sistema, apimanti optimalaus maršruto parinkimą, dokumentų tvarkymą (ypač po „Brexit“) ir logistinių sprendimų sinchronizavimą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia šis procesas, ką reikia žinoti renkantis pervežėją ir kodėl profesionalumas šiame maršrute nėra prabanga, o būtinybė.

Įvadas

Kelionė į Angliją ir atgal visada buvo ypatinga. Tai ne tik ilgas atstumas, kurį reikia įveikti per Europos žemyną, bet ir specifinis iššūkis – pereiti per Lamanšą. Esu dirbęs srityje, kai vienintelis būdas buvo kelti, ir stebiuju, kaip dabar tuneliai ir greitaeigiai keliai pakeitė žaidimo taisykles. Tačiau net ir su šiais pagerinimais, pagrindinis kliento klausimas išlieka tas pats: „Kada mano siunta bus pas mane?“.

Atsakymas į šį klausimą priklauso ne tik nuo atstumo, kuris tiesiogiai iš Vilniaus ar Klaipėdos iki Londono yra apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi. Tai priklauso nuo tūkstančių smulkių detalių – nuo to, kaip tiksliai užpildyta prekių deklaracija, iki to, kokia eismo situacija Belgijoje arba ar laiku buvo užregistruota vieta kelyje per tunelį. Mano patirtis leidžia matyti visą vaizdą: tai ne tiesiog vairavimas, tai – orkestravimas.

Pastaruoju metu, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, situacija dar labiau sudėtingėjo. Anksčiau pervežimas techniniu požiūriu buvo paprastesnis – sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar tai reikalauja aukščiausio preciziškumo. Klaida dokumentuose gali sąlygoti valandas praleistas pasienio punktuose, kas visiškai sunaikina „greito pervežimo“ garantiją. Todėl patikimas pervežimas šiandien reiškia ne greitą važiavimą, o greitą ir be klaidų parengtą procesą.

Šiame straipsnyje mes aptarsime visas pagrindines sudėtines dalis, kurios užtikrina, kad jūsų krovinys ar kelionė į Angliją vyktų sklandžiai. Mes kalbėsime apie maršrutus, laiko sąnaudas, muitinės procedūras ir, svarbiausia, kaip pasirinkti partnerį, kuris ne tik žodžiu, bet ir realiu darbu garantuoja kokybę. Nesvarbu, ar reikia pervežti nedidelę siuntą, didelę partiją prekių, ar organizuoti keleivio pervežimą – principai išlieka tie patys: planavimas, žinios ir atsakomybė.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienas skaičius, nes priklauso nuo krovinio tipo ir maršruto specifikos, tačiau remiantis standartinėmis expedicijos praktikomis, galime vadovautis vidutiniais rodikliais. Esant optimalioms sąlygoms, standartinis sunkvežimio krovinys (FCL – Full Container Load arba pilna priekaba) iš Lietuvos didmiesčių pasiekia Anglijos sandėlius ar paskirties vietą per 3–4 dienas. Čia įskaičiuojamas važiavimas per Lietuvą, Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, perėjimas per Lamanšą ir važiavimas po Anglijos keliais.

Jei kalbame apie dalinį krovinį (LCL – Less than Container Load), t. y. kai jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų krovinių vienoje priekaboje, trukmė gali šiek tiek išaugti iki 4–5 dienų. Tai susiję su tuo, kad reikia surinkti kitas siuntas, iškrauti jas tarpiniuose terminaluose ir paskirstyti. Tačiau jei pasirenkamas „ekspres“ režimas, kai krovinys vežamas tiesiogiai be sustojimų (arba su minimaliais sustojimais vairuotojo poilsio reikalavimų atžvilgiu), laikas gali būti sutrumpintas net iki 48–60 valandų. Svarbu prisiminti, kad tai yra „vairavimo laikas“, kuris neįtraukia galimų eismo įkrypimų ar muitinės uždelstų patikrinimų.

2. Kokiu maršrutu dažniausiai keliauja transportas į Angliją?

Yra du pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame pervežimų srityje, ir pasirinkimas priklauso nuo to, kur yra jūsų paskirties taškas Anglijoje bei kur startuojame Lietuvoje. Populiariausias ir istoriškai patikimiausias yra maršrutas per Kalė (Calais) – Doverį. Šis maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją (dažnai naudojant A2 autostradą), toliau per Belgiją ir Prancūziją. Kalėje įsikūręs didžiausias keleivių ir krovinių perėjimo punktas, iš kurio keltais peržengiame Lamanšą ir atsiduriame Dveryje. Šis maršrutas yra labai gerai išvystytas, o jo privalumas – didele keltų dažnumas, leidžiantis lanksčiai planuoti laiką.

Antrasis, vis labiau populiarėjantis maršrutas, yra per Eurotunelį (Eurotunnel), kuris taip pat prasideda netoli Kalės (Coquelles terminalas), bet baigiasi Folkstone’as Anglijoje. Čia transportas įvažiuoja į specialius vagonus ir peržengia sąsiaurį po vandeniu per maždaug 35 minutes. Tunelio privalumas – jis nepriklauso nuo oro sąlygų (kaip keltai) ir dažniausiai siūlo greitesnį įsiregistravimą bei išvykimą. Tačiau šis maršrutas gali būti šiek tiek brangesnis ir reikalauja griežtesnio grafiko laikymosi. Taip pat yra maršrutų per Olandiją (Roterdamo-Hulo keltai), tačiau jie dažniau naudojami, jei paskirtis yra šiaurės Anglijoje, pvz., Mančesterio ar Niukaslo srityje, nes leidžia apeiti Didžiojo Londono koncentraciją.

3. Kaip „Brexit“ paveikė greituosius pervežimus į Angliją?

Tai, galima sakyti, buvo didžiausias pokytis pervežimų srityje per pastaruosius dešimtmečius. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, šalis tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad kiekvienas krovinys, net ir tas mažiausias, turi kirsti muitinės sieną. Anksčiau galėjome važiuoti „žaliąja juosta“, be sustojimų. Dabar reikalingi pilni eksporto ir importo dokumentai: prekių deklaracijos, komercinės sąskaitos ir, jei reikia, sertifikatai.

Šis procesas potencialiai gali sukelti dideles eiles pasienio punktuose, jei dokumentai yra neteisingi arba nėra pateikti laiku. Mano patirtis rodo, kad „greitas“ pervežimas dabar prasideda ne nuo gariažo durų, o nuo biuro stalo – kruopščiai parengtų dokumentų. Jei vairuotojas atvyksta į kontrolę ir jo duomenys nesutampa su deklaracija, jis gali būti sulaikytas valandoms, o tai visiškai sugadina terminus. Tačiau profesionalios kompanijos turi savo muitinės brokerius ir naudojasi „New Computerised Transit System“ (NCTS) sistemomis, kurios leidžia išankstinį deklaravimą, taip sumažindamos sustojimų pasienyje laiką iki minimumo. Esu matęs, kaip blogai paruošti dokumentai gali uždelsti siuntą ne vienai dienai, todėl šiuo metu dokumentų tvarkymas yra 50 proc. sėkmės greitam pervežimui.

4. Ar galima sekti savo krovinio buvimo vietą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Šiuolaikinė logistika be GPS stebėjimo technologijų yra neįsivaizduojama. Mūsų naudojami sunkvežimiai yra aprūpinti pažangiausiomis telematinėmis sistemomis, kurios ne tik rodo tikslią vietovę, bet ir vairuotojo greitį, degalų lygį netgi vairuotojo poilsio režimus. Tai mums leidžia duoti klientams aiškų atsakymą į klausimą „kur dabar mano siunta“.

Be to, dauguma savitarnos portalų suteikia galimybę klientui pačiam prisijungti ir matyti savo krovinio statusą. Dažnai naudojame ir papildomus pranešimus – SMS arba el. paštu, kai krovinys pakeliui, kai pasiekia tarpinę stotį arba kai iškraunamas paskirties vietoje. Tai sukuria pasitikėjimo atmosferą, nes klientas nebėra tamsos beje – jis žino, kad jo procesas yra kontroliuojamas. Esu matęs, kaip šis skaidrumas sumažina kliento stresą, ypač kai vežami brangūs ar jautrūs kroviniai.

5. Kokias prekes draudžiama arba sunku vežti į Angliją?

Nors dauguma standartinių prekių (mašinos, baldai, drabužiai, elektronika) yra vežamos be jokių problemų, yra kategorijų, kurios reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmiausia, tai yra maisto produktai ir gyvūninės kilmės produktai. Anglija turi labai griežtas sanitarijos ir fitosanitarinių reikalavimų kontrolės procedūras. Netgi nedidelis kiekis mėsos ar sūrio gali būti konfiskuotas, jei nėra tinkamų veterinarijos sertifikatų, o tai gali uždelsti visą krovinį.

Taip pat yra griežtai reguliuojami pavojingi kroviniai (ADR) – degiosios, ašarotosios, sprogstamosios medžiagos. Jų pervežimas reikalauja specialių leidimų, pažymėtų transporto priemonių ir kvalifikuotų vairuotojų. Nepaisant to, kad mes turime reikiamas licencijas, tokių krovinių dokumentacijos tvarkymas užtrunka ilgiau. Taip pat reikia būti atsargiems su ginklais, imitacijomis arba netgi kai kuriais vaistais, kur Jungtinėje Karalystėje gali būti klasifikuojami kaip narkotikai, net jei Lietuvoje jie laisvai parduodami. Visada rekomenduoju klientams iš anksto konsultuotis dėl neįprastų prekių, kad išvengtume nemalonių staigmenų pasienyje.

6. Kaip apskaičiuojamas pervežimo kainas ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra dinamiška ir priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmasis ir akivaizdžiausias – degalų kaina. Kadangi maršrutą įveikti reikia apie 2000 km viena kryptimi, bet koks degalų kainos šuolis tiesiogiai atsispindi mūsų sąskaitose. Antrasis veiksnys – keltų ar tunelio bilietai. Tai yra fiksuota, tačiau gan didelė išlaida, kurią tenka mokėti kiekvieną kartą. Bilietų kaina svyruoja priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko (iš anksto užsisakyta bilietas būna pigesnis).

Taip pat kainą įtakoja rinkos pasiūla ir paklausa. Jei tame pačiame laike daug įmonių nori vežti į Angliją, bet mažai grįžta su kroviniu (vadinamasis „backload“), kaina gali šokti. Priešingai, jei randame krovinį, kurį galima parvežti atgal į Lietuvą, mes galime pasiūlyti klientui geriausią kainą, nes išlaikome transporto priemonę užimtą abiem kryptimis. Taip pat į kainą įeina vairuotojo atlyginimas, mokesčiai už užsienio kelionių leidimus (Eurovignette), muitinės brokerio paslaugos ir draudimas. Mano patirtis leidžia optimizuoti šias išlaidas, tačiau kokybiškas pervežimas niekada negali būti pigiausias rinkoje – jis turi būti sąžiningas.

7. Kas nutinka, jei krovinys sugenda arba atsiranda nesklandumų kelyje?

Tai yra klausimas, kuris labiausiai rūpina klientus, ir teisingai. Per 20 metų mačiau viską – nuo padangų plyšimo Vokietijos autostradoje iki variklio gedimų ir techninių aparatūros trikčių. Mūsų strategiai šiuo atveju yra akivaizdžiai nustatyti: pirma, užtikrinti krovinio saugumą, antra, kuo greičiau jį pristatyti. Visi mūsų vairuotojai turi 24/7 techninės pagalbos numerius visoje Europoje. Jei sunkvežimis negali tęsti kelionės, mes organizuojame krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę. Tai papildomas kaštis mums, bet ne klientui, jei toks įvykis įvykia ne dėl vairuotojo kaltės.

Be techninių gedimų, gali atsirasti problemų dėl blogo oro (keltai neplaukia) arba eismo įvykių. Tokiais atvejais komunikacija yra raktas. Mes neduodame klientui laukti be žinių. Operatyviai informuojame apie situaciją, pateikiame naują numatomą atvykimo laiką ir, jei reikia, siūlome kompensacijas ar alternatyvius sprendimus. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad kliento verslas nestotų, net jei mūsų sunkvežimui teko sustoti.

8. Ar galima susitarti dėl krovinio išvežimo iš namų ar pristatymo tiesiai į duris?

Žinoma, tai yra viena dažniausių paslaugų, vadinama „Door-to-Door“ (nuo durų iki durų). Logistikoje šis terminas reiškia, kad mums nereikia jums nieko vežti į terminalą ar atsiimti iš jo. Mūsų vairuotojas atvyksta tiesiai į nurodytą adresą Lietuvoje, įkrauna krovinį (naudodami „hidraulinę ranką“ – keltuvą, jei reikia, arba rankiniu būdu) ir veža ją tiesiai į gavėjo adresą Anglijoje.

Svarbu paminėti, kad tokia paslauga reikalauja tikslaus adreso ir, svarbiausia, prieigos sąlygų. Reikia pasirūpinti, kad sunkvežimis (kurio ilgis gali siekti 18 metrų) galėtų saugiai priartėti prie įkrovimo vietos. Jei gyvenate uždarame kieme siaurais vartais arba centre, kur yra apribojimai sunkiajai transportui, reikia iš anksto apie tai pranešti. Tada mes galims organizuoti mažesnį transportą (pvz., 7,5 tonų sunkvežimį su keltuvu), kuris gali atvykti į sudėtingesnes vietas. Toks išankstinis planavimas užtikrina, kad pervežimas tikrai bus greitas ir be nereikalingų neryškių ties paskirties tašku.

9. Kaip reikėtų pasiruošti siuntai, kad pervežimas vyktų kuo sklandžiau?

Kliento pasiruošimas yra pusė sėkmės. Dažnai žmonės mano, kad tiesiog padėti daiktai į dėžę yra viskas, tačiau profesionalus pervežimas reikalauja daugiau. Pirmiausia, krovinius būtina tvarkingai supakuoti. Kiekviena dėžė turi būti uždaryta, užklijuota (jei reikia) ir, idealiausiu atveju, pažymėta numeriu. Tai leidžia neprarasti jokių dalių ir palengvina inventarizaciją.

Antra, labai svarbi yra prekių sąskaitos (Invoice) pateikimo kokybė. Ji turi būti tiksliai užpildyta anglų kalba, nurodant tikslias prekių vertes, svorius, prekių kodus (HS kodus) ir kilmės šalį. Jei sąskaitoje bus parašyta tik „Baldai“ be išsamios informacijos, anglų muitinės pareigūnai gali sustabdyti krovinį detalesniam patikrinimui. Taip pat svarbu nurodyti kontaktinius duomenis tiek siuntėjo, tiek gavėjo Anglijoje. Jei gavėjas neatsiliepia į skambutį arba nėra pasiekiamas, krovinys gali būti uždelsiamas. Geriausias pasiruošimas – tai atviras ir nuoširdus bendravimas su ekspeditoriumi dar prieš kelionę prasidedant.

10. Kodėl verta rinktis patikimą, brangesnį pervežėją, o ne pigų „skraidančius“ vairuotojus?

Tai yra klausimas, į kurį dažnai atsakau savo klientams. Rinktis pigų variantą, kuris neturi aiškaus biuro, sutarčių ir draudimo, yra lošimas. Logistikoje kaip ir visame gyvenime – „pigia“ dažnai pasirodo „brangia“. Jei pasikliaujate nelegaliai vežančiu vairuotoju, kuris neturi tinkamų leidimų (Cabotage arba kitų tarptautinių vežimų licencijų), rizikuojate ne tik tuo, kad jūsų krovinys gali būti konfiskuotas pasienyje, bet ir tuo, kad jūs neturėsite į kur kreiptis pagalbos.