Greitos Kelionės į Angliją: Optimalus Maršrutas, Kai Laikas – Pinigai, o Patirtis – Raktas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužiūri į žemėlapį ne kaip paprastas vairuotojas, o kaip logistikos specialistas, kuriam kiekviena minutė ir kiekvienas kilometras turi konkrečią kainą. Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) visada buvo iššūkis dėl geografinio padėties – salą reikia pasiekti keltu arba peržengiant požeminiu tuneliu. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, šis maršrutas tapo ne tik fizinio, bet ir biurokratinio nugalėjimo istorija.

Kai klientas paprašo „greito ir efektyvaus“ maršruto, jis netyčia dažnai pamiršta, kad greitis kelyje nėra tik apie pedalą grindyse. Tai yra kompleksinis sprendimas, apimantis maršruto planavimą, dokumentų tvarkymą, tinkamo perėjimo per Lamanšą pasirinkimą ir, svarbiausia, tikslų laiko planavimą, išvengiant „plaukiojančių“ stabdžių prieš Doverio ar Calais uostus. Šiame straipsnyje pasidalysiu patirtimi, kaip šią kelionę paversti sklandžiu procesu, o ne testu dėl kantrybės.

Optimalus maršrutas į Angliją prasideda dar neįjungus variklio. Tai prasideda nuo to, ką pasirinksime: Eurotunelį ar keltus. Tiesą sakant, jei jūsų tikslas – maksimali greitis, „Le Shuttle“ Eurotunelis po Lamanšu yra absoliutus lyderis. Nors keltai gali būti šiek tiek pigesni, jie reikalauja daugiau laiko įsileisti, įsiregistruoti, išlipti iš automobilio (jei tai reikalaujama) ir praleisti apie 90–120 minučių plaukiojant. Tuo tarpu tunelio perėjimas trunka maždaug 35 minutes nuo vartų atidarymo iki išvažiavimo kitame krante. Tačiau pasirinkimas priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo jūsų išvykimo vietos bei galutinės paskirties.

Vilniaus ar Kauno vairuotojams standartinis ir efektyviausias maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją. Čia svarbu ne tiesiog važiuoti kryptimi į Vakarus, o išvengti didžiųjų Vokietijos miestų spūsčių ir, kas ypač svarbu, pasirūpinti tinkamu dokumentų komplektu anksčiau, nei pasieksite pirmąją Jungtinės Karalystės muitinės kontrolę. Be gero plano, net moderniausias sunkvežimis ar lengvasis automobilis gali užstrigti prie Doverio arba Folkestone’o kelių valdymo punkto, prarandant brangų laiką.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus subtilybes: nuo to, kaip išvengti Belgijos mokesčių klausimų, iki to, kaip teisingai užpildyti „Kent Access Permit“ dokumentą. Mano, kaip ilgamečio praktiko, tikslas – padaryti taip, kad jūsų kelionė vyktų taip sklandžiai, kaip turi būti, o ne kaip mums tekdavo girdėti siaubingas istorijas apie 24 valandas užstrigusius vairuotojus. Sekėkite šias gaires, ir jūsų kelionė į Angliją taps ne beprotybė, o įprasta, efektyvia procedūra.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Koks yra greičiausias būdas pasiekti Angliją iš Lietuvos?

Atsakymas priklauso nuo to, ką laikome „greičiausiu“ būdu. Jei kalbame apie fizinį atstumą ir kelyje praleistą laiką, tai nėra vienas konkretus kelią, tačiau kombinacija iš kelių veiksnių. Techniškai greičiausias būdas peržengti Lamanšą yra „Le Shuttle“ traukinys Eurotunelyje, kuris perveža transporto priemones iš Calais (Prancūzija) į Folkestone (Anglija) per 35 minutes. Tačiau viso maršruto greitis priklauso nuo to, kaip efektyviai važiuosite per Europos žemyną.

Optimalus maršruto planas atrodo taip: išvykimas iš Lietuvos kuo anksčiau ryte (kad išvengtumėte Vilniaus ar Kauno rytinių spūsčių), važiavimas per Via Baltą (A1/E67) iki Varšuvos, toliau A2 autostrada link Berlyno, tada per Hanoverį ir Dortmundą į Belgiją ir Prancūziją. Svarbiausia yra pasiekti Calais arba Dunkerką (Dunkerque) ne tuo metu, kai ten susirenka didžiosios „truckers“ kolonos. Dažniausiai geriau pasirinkti pietryčinių Anglijos kryptį (tunelis) nei keltą iš Doverio, jei laikas yra kritinis faktorius, nes tunelio „check-in“ procesas yra automatizuotas ir daug greitesnis nei keltų įsileidimas.

2. Ar verta rinktis keltą vietoj Eurotunelio, norint sutaupyti laiko?

Tai yra dažnas klaidingas pasitikėjimas. Daugelis mano klientų maniau, kad keltas yra greitesnis, nes jie gali pailsėti restorane, tačiau realybėje keltas beveik visada pralaimi laiko atžvilgiu. Keltų kompanijos (P&O, DFDS, Irish Ferries) reikalauja, kad vairuotojas atvyktų į uostą mažiausiai 1–2 valandas iki išvykimo (check-in terminai). Paties plaukiojimo trukmė svyruoja nuo 90 iki 120 minučių. Pridėkime tai, kad reikia išvažiuoti iš kelto, o tai gali užtrukti dar 30 minučių dėl angliškojo dešinės pusės eismo judėjimo adaptacijos.

Lyginant su Eurotuneliu: čia reikia atvykti tik 30–60 minutes anksčiau (ar net mažiau, jei turite „Flexiplus“ tipo bilietą). Paties perėjimo trukmė maždaug 35 minutės, ir jūs išvažiuojate tiesiogiai nuo traukinio į kelią. Be to, keltai dažnai paveikiami blogo oro (audros), dėl ko jie gali būti atšaukti arba vėluoti, kas yra katastrofa, jei jums reikalingas „greitas“ pristatymas. Taigi, jei jūsų prioritetas – efektyvumas ir laiko taupymas, Eurotunelis yra vienintelis teisingas pasirinkimas.

3. Kaip „Brexit“ paveikė greitą kelionę į Angliją ir ką reikia žinoti apie dokumentus?

„Brexit“ visiškai pakeitė žaidimo taisykles. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita Lenkija ar Vokietija – važiuoji per sieną be sustojimo. Dabar tai yra trečioji šalis, ir tai reiškia pilną muitinės kontrolę. Norint keliauti greitai, dokumentai turi būti tvarkingi dar prieš pasiekiant sieną. Jei priešakinėje mašinoje (jei tai krovininis transportas) arba su savimi neturite teisingų dokumentų, jūsų mašina bus nukreipta į „raudonąją juostą“ (Red Lane), kur praleisite valandas ar net dienas.

Būtina turėti užpildytą „Goods Movement Reference“ (GMR) numerį, kurį gaunate Jungtinės Karalystės „Goods Vehicle Movement Service“ sistemoje. Be šio kodo, jums neleis net įsiregistruoti keltui ar tuneliui. Taip pat būtina turėti eksporto deklaraciją (jei vežate prekes) ir visus priedų dokumentus (pvz., fytosanitarinius pažymėjimus, jei vežate maisto produktus). Asmeninėms kelionėms svarbu turėti galiojantį pasą (nepakanka asmens dokumento) ir, jei reikia, vizą. Gerai paruošti dokumentai yra 90% sėkmės greitoje perėjoje.

4. Kur geriau važiuoti: per Belgiją ar per Olandiją (Nyderlandus), norint pasiekti Calais?

Tai yra amžinas klausimas tarp vairuotojų. Tradiciškai maršrutas per Olandiją (Roterdamo-Huko keltu link Harwicho) buvo populiarus, tačiau jei jūsų tikslas yra pietrytinė Anglija (Londonas, Midlands), tai maršrutas per Belgiją yra trumpesnis. Važiuojant per Vokietiją link Liuksemburgo, o toliau per Belgiją (Liege, Bruxelles), atsiranda vienas didelis rizikos faktorius – Belgijos keliuose daug greičio kamerų, o Briuselio zonoje yra didelės spūstys.

Kita vertus, maršrutas per Nyderlandus (iš Vokietijos per Duisburgą) yra šiek tiek ilgesnis, kai reikia pasiekti Calais, tačiau keliai ten dažniausiai yra geresnės būklės ir mažiau apkrauti (išskyrus Roterdamo apylinkes). Tačiau, jei jūsų tikslas yra efektyvumas ir norite važiuoti tiesiai prie Eurotunelio, maršrutas per Ljėžą (Liège) ir Briuselį į Prancūziją yra geografiškai optimalus. Mano patarimas: jei važiuojate naktį, rinkitės Belgiją – mažiau sunkvežimių. Jei dieną – gali būti protingiau nukrypti šiauriau per Olandiją, kad išvengtumėte Briuselio „marazmo“, tačiau tai pridės apie 50–70 km. Greičiai skirtumo nėra didelio, svarbiau išvengti vargo.

5. Kokie yra pagrindiniai „greitosios kelionės“ priešai šiame maršrute?

Mano dvidešimt metų patirtis rodo, kad didžiausias priešas ne yra blogas kelias, o netikėtai sustojęs eismas ir blogai suplanuota poilsio pauzė. Kelionėje į Angliją yra trys kritiniai taškai, kur galima prarasti daugiausiai laiko: A16 autostrada Prancūzijoje (prieš Calais), kelių mokesčių punktas Belgijoje (Halle) ir, žinoma, pati Jungtinės Karalystės muitinė.

A16 autostrada (priešais Calais) yra legenda. Ten susirenka tūkstančiai sunkvežimių iš visos Europos. Jei ten įvykia avarija (kas nutinka dažnai), eismas stovi valandomis. Norint efektyviai keliauti, būtina naudotis navigacijos programomis, kurios rodo „Live Traffic“, ir iš anksto nukreipti į aplinkkelius, nors jie ir atrodo ilgesni. Kitas priešas – tai vairuotojo nuovargis. Važiuojant per Vokietiją ir Belgiją, greitis didelis, bet koncentracija gali nukristi. Racionalus poilsio planavimas neleidžia tik išlaikyti greitį, bet ir išvengti pavojingų situacijų, kurios gali užtrukti kelias dienas.

6. Ar reikia specialių draudimų ar techninės apžiūros ženklų važiuojant į Angliją po „Brexit“?

Taip, techniniai reikalavimai pasikeitė. Jei anksčiau Lietuvos techninės apžiūros (TA) lipdukas buvo akceptuojamas be problemų, dabar reikėtų pasidomėti, ar jūsų transporto priemonė atitinka Jungtinės Karalystės standartus. Nors dauguma šiuolaikinių automobilių ir sunkvežimių juos atitinka, svarbu turėti „Green Card“ – tarptautinį draudimo liudijimą, kuris patvirtina civilinės atsakomybės draudimą JK. Be jo, jūsų neįsiles į keltą ar tunelį.

Taip pat nepamirškite apie „UK Sticker“. Nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės, registruotos ES (išskyrus Airiją ir Kiprą), turi turėti ovalų ženklą „UK“ gale, jei numerio lentėje nėra GB simbolio (arba jei ji yra su ES vėliava). Dėl mažų detalių, tokių kaip šios, gali būti atšauktas kelias arba skirta bauda, kas tik sulėtins jūsų kelionę. Efektyvumas čia reiškia ir smulkmenų kontrolę.

7. Kaip išvengti eismo spūsčių prie pat Lamanšo sąsiaurio perėjimo?

Tai yra „šventasis gralis“ kiekvieno, važiuojančio į Angliją. Prieš pat Calais ir Dunkerką susiformuoja milžiniškos eilės. Mano patarimas: jei keliaujate sunkvežimiu, stenkitės užsisakyti perėjimą (Ferry ar Tunelis) ne „rush hour“ – t.y. ne 6:00 ryte ir ne 18:00 vakare. Šiuo metu įmonės stengiasi išsiųsti savo vairuotojus taip, kad jie atvyktů prieš 4:00 ryto arba po 20:00 vakare.

Jei važiuojate lengvuoju automobiliu, naudokitės aplikacijomis, kurios rodo „Traffic queues for Calais“. Dažnai spūstis prasideda dar 30 km iki uosto. Yra protinga nusileisti nuo autostrados anksčiau, užsukti į poilsio zoną (Aire de repos) ir pabūti ten valandą, kol spūstis išsisklaido. Važiuoti 10 km/h spūstyje, sudeginant kurą, nėra nei efektyvu, nei greita. Kartais geriau praleisti valandą kavos puodelį nei 3 valandas stovėti eilėje su įjungtu varikliu.

8. Ar yra koks nors alternatyvus maršrutas, jei pagrindiniai keliai užsikemša?

Taip, visada yra alternatyvų, tačiau jos reikalauja kompromisų. Jei A16 autostrada į Calais visiškai užblokuota (kas nutinka retai, bet nutinka), galima nukrypti šiauriau link Ostendo uosto Belgijoje. Ten taip plaukia keltai į Angliją (pvz., į Ramsgate arba Doverį), nors jie mažiau dažni. Šis maršrutas gali būti efektyvus, jei esate šiaurės Belgijoje.

Kita alternatyva – keltai iš Nyderlandų (Hoek van Holland į Harwich). Šis maršrutas yra ilgesnis (keltas plaukia apie 6–7 valandas), tačiau jis leidžia apeiti visas Prancūzijos spūstis prie Lamanšo. Tai gali būti puiki strategija, jei jums labai skubate, bet kalendoriškai susidaro taip, kad Prancūzijoje yra didelių protestų ar avarijų. Tačiau, kalbant apie „optimalų maršrutą“, šis variantas yra atsarginis, o ne pagrindinis, dėl ilgesnio plaukimo laiko.

9. Kokias navigacijos sistemas naudoti šioje kelionėje?

Nenaudokite tik vienos. Mano praktika rodo, kad geriausia kombinacija yra „Google Maps“ (arba „Waze“) spūstims stebėti realiu laiku ir profesionali sunkvežimių navigacija (pvz., „TomTom Truck“) arba „Sygic“ su sunkvežimių režimu. Kodėl?