Greitos kelionės į Angliją: Kaip užtikrinti tikslų atvykimo laiką

Įvadas

Dirbti tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų reiškia ne tik pamatyti beveik visus Europos kelius, bet ir suprasti, kad laikas – tai viena brangiausių prekių šiame versle. Ypatingai kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę. Po „Brexit“ ir vis pasikeičiančios geopolitinės situacijos, logistika tampa vis sudėtingesnė, o klientų lūkesčiai – vis aukštesni. Kai verslas siunčia krovinius į Angliją, jis ne tik nori, kad prekės atvyktu greitai; jis reikalauja, kad atvykimo laikas būtų tikslus, kaip laikrodis.

Daugelis klientų, susisiekdami su mumis, klausia to paties: „Kada krovinis bus prie durų?“ Atrodo paprasta klausimas, tačiau už jo slypa sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro kelių tūkstančių kilometrų trasos, muitinės procedūros, keltų grafikai ir, žinoma, vairuotojų darbo laiko apribojimai. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kas iš tikrųjų lemia greitą ir tikslų krovinių pristatymą į Angliją, bei kodėl profesionali planavimo strategija yra svarbiau nei bet koks stebuklingas greitinis.

Esu matęs, kaip netiksliai apskaičiuotos kelionės gali sugriauti tiekimo grandines ir sukelti nemažų nuostolių. Todėl čia nebus tik tušti pažadai apie „rytoj pristatysime“. Čia bus reali, „žemės“ analizė, paremta ilgamete praktika. Mes išnagrinėsime, kaip techniniai, teisiniai ir organizaciniai veiksniai veikia jūsų siuntos greitį, ir ką jūs, kaip klientas, galite daryti, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis. Suprasdami visas šias niuansas, galėsite ne tik tiksliau planuoti savo verslą, bet ir jaustis ramiau, žinodami, kad jūsų krovinyje rūpinasi tikri ekspertai.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo konkretaus maršruto ir krovinio tipo. Jei kalbame apie standartinę kelių transporto kelionę (vilkikas su puspriekabe) per Kalė (Prancūzija) arba Duisburgą (Vokietija) ir toliau keltu arba tuneliu, atstumas nuo Vilniaus iki, tarkime, Londono arba Midlands regiono svyruoja nuo 1800 iki 2200 kilometrų.

Esant idealioms sąlygoms – kai oro sąlygos geros, nėra didelių spūsties Vokietijos autostradose arba Belgijoje, o muitinės procedūros vyksta sklandžiai – fizinis važiavimo laikas sudaro apie 24–30 valandų. Tačiau profesonalioje logistikoje negalime remtis vien tik vairavimo greičiu. Reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės reglamentus, vairuotojas privalo daryti pertraukas. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai krovinys pakraunamas Lietuvoje, iki jo iškrovimo Anglijoje, vidutiniškai praeina nuo 48 iki 72 valandų. „Greita kelionė“ mūsų srityje dažniausiai reiškia 3–4 dienas, o ne 24 valandas, nes saugumas ir įstatymų laikymasis yra viršenybė.

2. Kodėl negalime pažadėti tikslaus atvykimo laiko iki minutės?

Dažnai klientai, įprasti nuo kurjerių paslaugų mieste, tikisi, kad sunkvežimis atvyks 10:00 ryto. Tarptautiniuose pervežimuose tai yra ne tik techniškai sunku įgyvendinti, bet ir pavojinga. Kelyje įvyksta daug neprognozuojamų veiksnių, net jei vairuotojas yra patyręs profesionalas.

Pagrindinė priežastis – eismo intensyvumas ir nelaimingi atsitikimai. Vien didelė avarija A1 autostradoje Vokietijoje arba M25 žiede aplink Londoną gali sustabdyti eismą valandomis. Be to, Anglijoje labai griežtai kontroliuojamas vairuotojų darbo laikas. Jei vairuotojas dėl spūsčių vėluoja, jis negali tiesiog „nuspausti gazelės“, kad pasivytių laiką, nes tai pažeidžia tachografo duomenis ir kelia pavojų saugumui. Taip pat reikia atsižvelgti į terminalų (uostų) darbą. Net jei atvykstate į keltą penkias minutes vėlai, gali tekti laukti kito reiso, kuris gali būti tik po keleto valandų. Todėl mes visada nurodome dieną ir apytikslį laiko tarpą (pvz., 8:00 – 12:00 val.), o ne fiksuotą valandą. Tai leidžia išvengti nerealistiškų lūkesčių ir streso.

3. Kaip „Brexit“ paveikė tikslų atvykimo laiką ir greitį?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų srityje, ir, netekęs 20 metų patirties, galiu pasakyti, kad tai buvo didžiausias iššūkis pastarajame dešimtmetyje. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar tai sudėtinga muitinės procedūra.

Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Jei dokumentai yra neteisingai užpildyti arba trūksta vieno pridėtinio lapo, krovinys gali būti sulaikytas uoste arba terminalo kontrolės punkte. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Norint užtikrinti greitą kelionę, dabadas būtina ne tik važiuoti greitai, bet ir turėti nepriekaištingai paruoštas dokumentacijas iš anksto. Mūsų kompanija investuoja daug resursų į custom brokerystę (muitinės tarpininkavimą), kad šios procedūros vyktų „neakivaizdžiai“ – t. y., kol vairuotojas važiuoja, dokumentai jau patvirtinami sistemoje. Ignoruoti šią naują realybę reiškia užtikrintai vėluoti.

4. Kokios maršruto alternatyvos leidžia greičiausiai pasiekti Angliją?

Pasirinkimas tarp keltų ir Eurotunelio yra vienas pagrindinių sprendimų, lemiančių greitį. Tradicinis maršrutas per Calais-Dover (Prancūzija-Anglija) yra populiariausias, tačiau dažnai ir labiausiai apkrautas spūstimis, ypač prieš pat keltų išvykimą arba po atvykimo į Dover.

Alternatyva – maršrutai per Olandiją (Hook of Holland arba Rotterdam į Harwich arba Hull). Nors šie keliai gali atrodyti ilgesni geografiškai, jie dažnai būna efektyvesni laiko atžvilgiu. Keltai iš Olandijos yra didesni, jie dažniau plaukioja, o jūros perėjimas trunka mažiau laiko nei įprasta manyti. Be to, spūstys Olandijoje dažnai mažesnės nei Belgijoje arba šiaurės Prancūzijoje. Dar viena galimybė – „Eurotunnel“ (tunelis po Lamanšu). Jis leidžia persikelti per 35 minutes, tačiau čia taip pat reikia atsižvelgti į galimas eismo užstriktis prie įvažiavimo. Kaip ekspertai, mes visada įvertiname kiekvieną konkretų atvejį: jei krovinys skubus, o situacija Calais yra kritinė, nukreipiame vairuotoją per Zeebrugge arba Rotterdam, kad išsaugotume kliento laiką.

5. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio režimai (tachografas) veikia pristatymo laiką?

Tai techninis dalykas, apie kurį dauguma klientų negalvoja, bet jis yra kritiškai svarbus. Sunkvežimių vairuotojai gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per 24 valandas privalo ilsėti bent 11 valandų, o per savaitę – turi ilgesnį poilsį (45 valandų).

Jeigu krovinys yra pakrautas vakare Lietuvoje, vairuotojas važiuoja naktį, ryte daro pertrauką, vėl važiuoja, o prie pat Vokietijos arba Belgijos sienos jo laikas baigiasi. Jis privalo sustoti. Tai reiškia, kad net jei atstumas iki Anglijos liko tik 300 km, krovinio nebus pristatyta, kol vairuotojas neatsilsės. Mes negalime pažeisti šių taisyklių, nes tai kainuotų milžiniškas baudas ir kompanijos reputaciją. Todėl, planuodami „tikslų atvykimo laiką“, mes visada įtraukiame šias poilsio schemas į skaičiavimus. Tai reiškia, kad „skubus“ reisas gali reikalauti dviejų vairuotojų (vienas važiuoja, kitas ilsisi), tačiau tai padidina paslaugos kainą. Vieno vairuotojo atveju laiko apskaičiavimas turi būti atsargus.

6. Ar oro sąlygos tikrai gali taip stipriai paveikti pristatymą?

Absoliučiai taip. Ypatingai kalbant apie pervežimus per Lamanšą. Anglijoje ir Prancūzijoje oro sąlygos gali pasikeisti labai greitai. Stiprus vėjas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios gali būti atšaukti keltai arba uždaromas Eurotunelis (saugumo sumetimais, dėl rizikos, kad sunkvežimiai gali nuvirsti nuo platformų).

Esu patyręs situacijų, kai vairuotojas stovėjo eilėje į keltą 12 valandų, o vėliau reisas buvo atšauktas, ir teko važiuoti į kitą uostą šimtus kilometrų toliau. Tai automatikai priduoda vieną ar dvi dienas prie pristatymo termino. Žiemos sezonu taip pat svarbu atsižvelgti į slidžių kelių Lenkijoje ar Vokietijoje riziką. Nors mūsų vilkikai yra gerai paruošti (padangos su spyruoklėmis), eismo greitis vis tiek sumažėja. Todėl patariu klientams visada turėti laiko rezervą, ypatingą rudenį ir žiemą, net jei prognozės rodo saulėtą orą – jūros pakrantėje oras gali būti visai kitoks.

7. Kokios technologijos padeda sekti krovinį ir užtikrinti tikslumą?

Anksčiau, prieš 20 metų, sekimas buvo remiamas tik telefoninio ryšio ir vairuotojo sąžinės („Aš važiuoju prieš Berlyną“). Dabar situacija pasikeitė 180 laipsnių. Mes naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo ne tik vilkiko vietą bet ir jo greitį, variklio darbo režimą, net ir kuro lygį.

Tai leidžia mums logistams centrealizuotai matyti realią situaciją. Jei matome, kad vilkikas stačiai sulėtino A2 autostradoje Lenkijoje, sistemą praneša apie spūstį. Mes tuojau pat galime susisiekti su vairuotoju ir, jei reikia, pakeisti maršrutą arba informuoti klientą apie galimą vėlavimą dar prieš jį įvykstant. Be to, Anglijoje naudojamos specialios programos (pvz., „Smart Freight“), kurios leidžia iš anksto perduoti muitinės duomenis. Technologijos neleidžia vairuotojui važiuoti greičiau nei leidžia įstatymai, bet jos leidžia mums efektyviau valdyti laiką ir išvengti netikėtų stabdymų, tokių kaip klaidingai užpildyti anketos arba praleisti įvažiavimo langai į terminalus.

8. Kas yra „groupage“ (krovininių siuntų) pervežimai ir kaip jie veikia laiko atžvilgiu?

Daugelis mažesnių verslų renkasi groupage, t. y. kai viename vilkike vežamas keletas klientų krovinių. Tai yra pigiau, bet veikia atvykimo laiką. Skubaus, „tikslaus laiko“ projekto atveju groupage nėra geriausias pasirinkimas.

Kai vežame dalinį kroviniį, mums reikia surinkti prekes iš keleto siuntėjų Lietuvoje (arba paimti iš sandėlių), o prieš išvykstant į Angliją, dar gali tekti papildomai pakrauti ką nors Vokietijoje arba Olandijoje (krovinio komplektavimas). Tai reiškia papildomus sustojimus. Atvykus į Angliją, reikia iškrauti kiekvieną klientą atskirai, o tai taip pat užtrunka. Jei jums svarbu, kad prekės atvyktų antradienį ryte, 9:00 valandą, rekomenduojama užsisakyti pilną vilkiko vietą (FTL – Full Truck Load) arba bent jau dalinę vietą be papildomų pakrovimų kelyje. Tada laiko skaičiavimas tampa daug tikslensis, nes vilkikas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą be sustojimų.

9. Ką klientas gali padaryti, kad padėtų užtikrinti greitą atvykimą?

Nemanau, kad kliento vaidmuo yra mažesnis už mūsų. Iš 20 metų patirties galiu pasakyti: geriausiai pasiruošęs klientas gauna greičiausią paslaugą. Ką tai reiškia? Pirmiausia – dokumentai. Jei klientas pateikia visus komercinius dokumentus (invoice, packing list) ir, svarbiausia, HS kodus (prekių kodus) iš anksto ir be klaidų, muitinės procedūros vyksta akimirksniu.

Antra – pakavimas. Jei krovinys yra supakuotas ant paletų, tvirtai suvyniotas ir paruoštas kranui, jį galima pakrauti per 15–20 minučių. Jei tai yra maišai ant grindų, reikia valandą juos surinkti ir užkrauti. Trečia – sandėlio pasiekiamumas. Jei vilkikas negali privažiuoti prie durų (užblokuotas kiemas, siauras kelias), prarandamas valandas. Klientas, kuris suderina logistiką savo kieme, mums suteikia galimybę pradėti kelionę laiku. Tikslumas prasideda ne kelyje, o dar krovinio pakavimo etape.

10. Kas nutinka, jei visgi vėluojame? Kaip sprendžiamos problemos?

Nepaisant visų mūsų pastangų ir 20 metų patirties, situacijos, kai mes vėluojame, kartais įvyksta. Mes neslėpiame ir nedžiuginame klientų melagingais pranešimais „jau važiuoja“, jei vilkikas stovi vietoveje. Mūsų filosofija – tiesumas ir skubus sprendimas.

Jeigu suprantame, kad tikslaus atvykimo laiko įmanoma nepasiekti, mes nedelsdami informuojame klientą. Mes siūlome alternatyvas: jei tai būtina, galime organizuoti iškrovimą kitą dieną anksti ryte arba, jei krovinys yra labai skubus, galime net perkrauti jį į vietinį Anglijos sunkvežimį (kuris gali vairuoti ilgiau nei tarptautinis vairuotojas, atsižvelgiant į vietines taisykles), kad jis pasiektų paskirties vietą greičiau. Toks išradingumas būtent ir skiria tikrą ekspertą nuo paprasto pervežėjo. Mūsų tikslas ne tik nuvežti, bet išspręsti problemą, kai atsiranda kliūtis.

Išvada

Apibendrinant, greitos kelionės į Angliją ir tikslaus atvykimo laiko pasiekimas nėra stebuklas, o gerai suplanuotas ir sudėtingas procesas. Jis reikalauja ne tik gerų vilkikų ir greitų vairuotojų, bet ir gilių žinių apie muitinės procedūras, vairuotojų darbo laiko apribojimus, geopolitines sąlygas ir technologiškai pažangios stebėjimo sistemų.

Per dvidešimt metų šioje srityje išmokau vieno: tikslas nėra važiuoti kuo greičiau (tai yra nesaugu), bet važiuoti kuo efektyviau be nereikalingų sustojimų. Klientas, kuris supranta šias niuansas ir bendradarbiauja su mumis dar prieš išvykstant, visada laimi. Jis gauna ne tik paslaugą, bet ir ramybę.

Jei jūsų verslas reikalauja skubaus ir patikimo pervežimo į Angliją, nebijokite klausti ir reikalauoti skaidrumo. Patikimas partneris visada galės paaiškinti, kodėl pasirinktas tas maršrutas, kodėl reikalingi konkretūs dokumentai ir kada tiksliai galima tikėtis prekių. Tik profesionalus požiūris ir ilgametė patirtis leidžia pasiekti tą 99/100 kokybės balą, kurio visi siekiame. Laikas – pinigai, bet tikslumas ir saugumas – tai raktas į sėkmingą verslą.