Greitos kelionės į Angliją: išvykimo galimybės, maršrutai ir logistikos subtilybės

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika keitėsi neprisimenantam greičiu. Vienas dalykas visada išlieka pastovus – laiko vertė. Kai klientas kalba apie „greitą kelionę į Angliją“, jis dažnai turi omenyje ne tik fizinį greitį, bet ir procesų sklandumą, pasitikėjimą, kad krovinys ar keleivis pasieks tikslą be nereikalingų uždelšimų. Anglija (arba tiksliau – Didžioji Britanija), kaip sala, sukuria unikalius iššūkius, kurie reikalauja ne tik gero vairuotojo įgūdžių, bet ir strateginio mąstymo.

Nuo pat Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) proceso, išvykimo galimybės ir patys maršrutai pasikeitė. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per žiedą, šiand tai – sudėtingas muitinės procedūrų, techninių apribojimų ir logistinių sprendimų rinkinys. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, kad jums būtų lengviau suprasti, kaip šiandien organizuojamos greitos kelionės per Lamanšą. Mes nekalbėsime tik apie tai, kaip nusipirkti bilietus, bet ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios gali pavėlinti kelionę valandomis, o kartais ir dienomis. Nesvarbu, ar planuojate vykti savo automobiliu, ar ieškote profesionalios pervežimo kompanijos, ši informacija padės priimti informuotą sprendimą.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kelių tipai, leidžiantys greičiausiai pasiekti Angliją?

Sąlyginai galima skirti tris pagrindinius būdus, kaip greičiausiai patekti į Angliją iš kontinentinės Europos (ir iš Lietuvos). Pirmasis ir populiariausias – kelias per Belgiją (Zebriugė ar Ostendą) arba Olandiją (Hoek van Hollandą) į JK uostus (Harydžą, Felikstou arą Iminghemą). Čia dažnai naudojami keltai, kuriuose galima pailsėti, tačiau jie užtrunka ilgiau.

Antrasis, man kaip ekspertui labiausiai patinkantis dėl greičio ir pastovumo, yra kelias per Prancūziją į Kalė (Calais) ir toliau per Eurotunelį arba keltu į Doverį. Šis maršrutas yra trumpiausias geografiškai – jungia žemyną su Britanija siauriausia sąsiaurio vieta. Nors kalbant apie „greitą kelionę“, reikia nevertinti tik atstumo kilometrais. Eurotunelio traukinys („Le Shuttle“) veikia kaip kelti, bet perveža transporto priemones po vandeniu per 35 minutes. Tai leidžia išlaikyti nuolatinį važiavimo ritmą be jūros ligos rizikos ir ilgos laukimo eilės įlaipinimo metu.

Trečiasis būdas – oro transportas, tačiau jei kalbame apie logistiką ar asmeninę kelionę su automobiliu, tai nėra tiesioginis variantas. Todėl, jei jūsų tikslas – greitas ir efektyvus pervežimas, „Kalė-Doveris“ ašis arba „Eurotunelis“ yra nerungiuojami lyderiai. Svarbu atsiminti, kad greitis priklauso ir nuo to, kaip gerai suorganizuotas kelionės pradžia – išvykimas iš Lietuvos turi būti suplanuotas taip, kad vengtumėme Vokietijos ar Belgijos spūsčių, ypač apkrovų metu.

2. Ar tikrai Eurotunelis yra greitesnis už keltus, ką reikėtų žinoti išvykstant?

Absoliučiai taip. Esu daugybę kartų skaičiavęs laiką, ir praktika rodo, kad Eurotunelis sutaupo mažiausiai 1–1,5 valandos palyginti su keltu. Kodėl? Kelto kelionė trunka apie 90 minučių, prie kurio reikia prisiskaičiuoti 30–60 minučių išankstinio atvykimo laukimimo uoste (check-in), išlaipinimą ir vėl važiavimą. Eurotunelio procesas yra mechanizuotas: atvykstate, perskenuojate bilietą, praeivate kontrolę ir važiuojate į vagoną.

Patirtis sako, kad svarbiausias „Eurotunelio“ privalumas – dažnumas. Traukiniai važiuoja kas 15–20 minučių (piko metu net kas 10 minučių). Jei atvykstate šiek tiek anksčiau ar vėliau, jums vis tiek netrukus teks važiuoti. Su keltais jei praleidote numatytą išvykimą, gali tekti laukti kelias valandas iki kito. Tačiau čia yra ir vienas „bet“. Eurotunelis yra jautresnis oro sąlygoms. Kai stiprus vėjas (ypač šoninis), traukiniai gali važiuoti lėčiau arba sustoti. Tuo metu keltai, nors ir juda lėčiau, gali išlaikyti grafiką geriau. Taigi, norint garantuoti greičiausią kelionę, reikia stebėti orų prognozes ir, jei kyla abejonių, turėti atsarginį planą, pvz., bilietą į keltą.

3. Kaip „Brexit“ paveikė greitų kelionių organizavimą ir kokie dokumentai dabar būtini?

„Brexit“ sukėlė didžiulį tumultą mūsų srityje, ir, net jei jau praėjo keleri metai, daugelis vis dar klysta dėl dokumentų. Anksčiau perėjimas per sieną buvo formalumas – pasirodai su pasu ar asmens dokumentais ir važiuoji. Dabar, jei keliaujate ne tik kaip turistai, bet ir vežate prekes (netgi asmeninio naudojimo daiktus, kurių vertė viršija tam tikras normas), reikalingi tinkami muitinės dokumentai.

Greitai kelionei trukdo dažniausia ne patios sienos, o trūkstami dokumentai. Būtina turėti galiojantį pasą (nepakanka asmens kodekso). Jei vairuotojas – trečiosios šalies pilietis (pvz., lietuvis), jam gali prireikti vizos arba specialaus leidimo (ETA – Electronic Travel Authorization), kurią reikia užpildyti iš anksto internetu. Komerciniam transportui situacija dar sudėtingesnė: reikalingi EORI numeriai, prekių deklaracijos, o kai kuriose situacijose – importo licencijos.

Mano patarimas: visus dokumentus reikia tikrinti ne išvykimo dieną, o mažiausiai prieš savaitę. Dažnas klientas skambina išsigandęs, kad jų vairuotojas nebuvo įleistas į JK teritoriją dėl neteisingai užpildyto deklaracijos formos. Tai užtrunka valandas, o kartais reikalauja grįžti atgal. Greitis šiandien prasideda nuo biuro stalo, o ne nuo vairo.

4. Kokios yra greičiausio pervežimo (express) paslaugos ir kuo jos skiriasi nuo standartinių?

Logistikos pasaulyje terminas „express“ nereiškia, kad vairuotojas važiuoja 200 km/h greičiu (kas yra nelegalu ir pavojinga). Tai reiškia, kad keičiama maršruto organizavimo logika. Standartinis pervežimas dažnai vadinamas „grupei“ arba „krovininiais“ (groupage), kai vienas vairuotojas surenka krovinius iš keleto siuntėjų. Tai pigu, bet lėta – reikia laukti, kol bus surinktas pilnas krovinys, o tada dar iškrauti visus tarpinius taškus.

Greitas pervežimas (dedicated transport) yra, kai transporto priemonė (paprastai mažesnis 3,5 tons sunkvežimis arba furgonas) išvyksta tiesiogiai pas klientą, surenka (arba pasiima) vieną krovinį ir važiuoja į tikslą be sustojimų. Tai garantuoja, kad prekės bus prie gavėjo per 24–48 valandas (priklausomai nuo išvykimo vietos Lietuvoje). Šiuo atveju mokate už transporto priemonės rezervaciją 100 proc., tačiau gaunate tikslų atvykimo laiką. Jei jums reikia, kad detalės būtų Anglijoje rytoj su ryto, tai vienintelis pasirinkimas. Be to, tokiems automobiliams dažnai taikomi greitesni muitinės perėjimo kanalai („green lane“), jei dokumentai tvarkingi.

5. Kaip susidoroti su eilėmis prie Anglijos sienos („jungle“ arba migrantų problematika)?

Tai yra tamsioji šios srities pusė, apie kurią retai kalbama atvirai, bet kiekvienas vairuotojas žino. Kalė (Calais) apylinkėse ir kituose Prancūzijos uostuose egzistuoja nelegalių migrantų stovyklos. Žmonės bando įslipti į sunkvežimius ar furgonus, kad patektų į JK. Tai ne tik didelė rizika, bet ir dideliausia kelionės uždelstimo priežastis.

Jei sunkvežimis ar furgonas sustoja arba važiuoja lėtai netoli uosto, jis tampa taikiniu. Jei migrantas sėkmingai įsibrovia ir vėliau randamas JK muitinėje, transporto priemonė gali būti konfiskuota, o vairuotojas – nubaustas dideliu baudos pinigų (iki 2000 svarų sterlingų kiekvienam migrantui) ir net sulaikytas.

Kaip ekspertas, patariu: nenaudoti pigių, neapsaugotų stovėjimo aikštelų netoli uostų. Sustoti tik oficialiose, saugumo kameromis apžiūrėtose vietose (pvz., „Secured Truck Parks“). Taip pat būtina tikrinti savo transporto priemonę prieš pat išvykimą į keltą ar tunelį – uždaryti visus spynų mechanizmus, patikrinti, ar nėra prakiurusęs tentas (jei tai sunkvežimis). Dabar daugelis furgonų turi specialius jutiklius, kurie praneša, jei durys būna atidarytos judant. Tai investicija, kuri apsaugo ne tik nuo nuostolių, bet ir išlaiko kelionės grafiką, nes nereikės valandų praleisti muitinės patikrinime.

6. Ar galima vykti be sustojimų ir kaip tai įtakoja vairuotojo darbo laiką?

Dauguma klientų mano, kad jei vairuotojas gali važiuoti 9 valandas per dieną, tai jis gali nuvažiuoti iš Lietuvos į Angliją per dvi dienas be ilgo poilsio. Tačiau realybė yra griežtai reglamentuota. ES ir JK turi skirtingus, bet panašius poilsio režimo nustatymus (tachografo duomenys).

Vairuotojas turi privalomą 45 minučių poilsį po 4,5 valandos vairavimo. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Jei reikia įveikti 2000 km, fiziškai neįmanoma tai padaryti greičiau nei 2–3 dienos (su keleivių keitimu arba dviejų vairuotojų komanda). Greitos kelionės organizavime mes dažnai naudojame dviejų vairuotojų komandas. Vienas vairuoja, kitas ilsisi. Taip automobilis gali judėti be ilgos stabdymos beveik 20 valandų per parą.

Jei keliaujate asmeniniu automobiliu, jums netaikomi tachografo reikalavimai, tačiau saugumo sumetimais neįmanoma važiuoti be sustojimų. Pavargęs vairuotojas – tai pavojus kelyje, o avarija užtrunka ilgiau nei bet koks planingas poilsis. Todėl, planuodami greitą kelionę, visuomet įtraukite į grafiką bent vieną trumpą degalinių sustojimą kas 3–4 valandas.

7. Kokios technologijos padeda užtikrinti greitą perėjimą per sieną?

Technologijos šiandien yra ne pagalbininkė, o būtina sąlyga. Vienas svarbiausių dalykų – ypač po „Brexit“ – yra „GVMS“ (Goods Vehicle Movement Service) sistema. Tai JK muitinės elektroninė sistema, leidžianti deklaruoti prekes iš anksto. Kai vairuotojas atvyksta į uostą, jam tereikia pasirodyti su unikaliu kodu (MRN – Movement Reference Number), kurį sistemą suvedė brokeris.

Be to, vis daugiau naudojami „Smart Freight“ sprendimai. Tai leidžia mums, kaip pervežėjams, matyti, kur yra kiekvienas krovinys realiu laiku. Jei užstrigo muitinėje, mes tai matome akimirksniu ir galime veikti. Kitas dalykas – „Pre-lodgment“. Tai kai muitinės deklaracija padaroma iš anksto, dar prieš krovinį įkėlus į mašiną Lietuvoje. Tokia mašina uoste gali važiuoti per „green lane“ (žaliąją juostą) ir be sustojimo patekti į keltą ar traukinį. Be šių technologijų greitas pervežimas šiandien yra neįmanomas – būtų prarandama per daug laiko popierinių dokumentų tikrinimui.

8. Kaip pasirinkti tinkamą uostą (Doveris, Folkestoneas, Naujoji Keltna ir kt.)?

Pasirinkimas priklauso nuo to, kur Anglijoje yra jūsų tikslas. Jei reikia patekti į Londoną ar pietryčių Angliją, Doveris (keltai) ir Folkestone (Eurotunelis) yra geriausi variantai. Jie yra arčiausiai Londono (apie 100–120 km). Tačiau šie uostai dažniausiai užkemšami. Jei jūsų kelionės tikslas yra šiaurės Anglija (Mančesteris, Leedsas) ar Škotija, važiuoti per Doverį gali būti klaida. Tuos kelius nužengti per Londoną (M25 žiedas) yra košmaras, kuras gali užtrukti 3–4 valandas.

Tokiu atveju patariu rinktis uostus rytinėje pakrantėje, pvz., Iminghemą (iš Roterdamo arba Zebriugės) arba Haridžą (iš Hoek van Holland). Nors jūros perėjimas ilgesnis (apie 6–7 valandų su keltu), jūs išvengiate Londono spūsčių ir iš karto patekate į šiaurės kryptį. Taip pat yra Naujoji Keltna (Newhaven) pietuose ir Porthmouthas, tačiau jie dažniau naudojami keliaujantiems į pietvakarių Angliją. Straipsnio kontekste apie greičiausią kelionę, Doveris/Folkestoneas vis tiej lieka favoritais, jei tik galima išvengti M25 spūsčių, planuojant atvykimą ne per piką.

9. Kokia yra keleivių (ne vairuotojų) rolė greitoje kelionėje?

Jei kalbame ne apie logistiką, o apie žmones, kurie tiesiog važiuoja į Angliją (pvz., darbo ieškotojai arba grįžtantys lietuviai), jų pasiruošimas taip pat lemia greitį. Dažnai matau, kad žmonės atvyksta į uostą su neleistinais produktais (mėsa, sūriai, vaisiai). Nors tai atrodo smulkmena, muitinės officeris gali pradėti išsamų patikrinimą, kuris užtrunka.

Taip pat būtina pasirūpinti transporto priemonės technine bukle. Nėra nieko blogiau nei sugedęs automobilis 10 km iki uosto. Taip pat, keleiviai turėtų žinoti savo teises ir pareigas. Anglijoje nebegalioja Europos Sąjungos gyventojų kortelės kaip kelionės dokumentas – reikalingas pasas. Jei keleivis turi vizą, ji turi būti tinkamo tipo (pvz., Standard Visitor). Jei dokumentai ne tvarkingi, keleivis gali būti nepriimamas į keltą, o tai reiškia prarastą bilietą ir atidėlotą kelionę ne vienai dienai. Greitis – tai ne tik vairuotojo reikalas, tai komandinis darbas.

10. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro klientai planuodami išvykimą, ir kaip jų išvengti?

Galiausiai, pagal mano ilgametę patirtį, didžiausia klaida yra „viltis“. Klientai tikisi, kad „kažkaip įeis“, „kadangi mažai daiktų, muitinė nebesižiūrės“ arba „kadangi važiuojam naktį, eilių nebus“. Tokia požiūrio pozicija kainuoja brangiai.

Pirmoji klaida – vėluojantis dokumentų tvarkymas. Muitinės brokeriai turi turėti laiko suvesti duomenis. Jei atsiunčiate dokumentus išvykimo dieną, rizikuojate, kad mašina stovės pasienyje. Antroji klaida – netinkamas transporto priemonės parinkimas. Bandant įsitraukti per daug daiktų į per mažą furgoną, tai kelia įtarimų muitinėje (kontrabanda ar neapmokestinamos prekės). Trečioji klaida – netikros vilties apie orus.