Greitos kelionės į Angliją: greitis ir patogumas šiuolaikinėje logistikoje

Įvadas

Jau daugiau kaip du dešimtmečius stebiu, kaip vystosi tarptautinių pervežimų rinka, ir galiu drąsiai teigti: maršrutas tarp Lietuvos ir Anglijos visada buvo ir išliks vienas judriausių bei reikšmingiausių. Šis kelias ne tik jungia dvi ekonomiškai stiprias šalis, bet ir nuolat iššaukia iššūkius, reikalaujančius greičio, tikslumo ir gilažių žinių. Kai kalbame apie "greitas keliones į Angliją", turime omenyje ne tiesiog fizinį atstumo įveikimą, o sudėtingą logistinos sistemą, kurioje kiekviena minute, kiekvienas dokumentas ir kiekvienas techninis sprendimas lemia sėkmę.

Pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, šis maršrutas pasikeitė. Anksčiau greitis priklausė tik nuo vairuotojo įgūdžių, kelių būklės ir uosto užimtumo. Šiandeinė situacija reikalauja ne tik techniškai tvarkingų sunkvežimių, bet ir idealiai sutvarkytos dokumentacijos, supratimo apie muitinės procedūras bei gebėjimo tinkamai suplanuoti maršrutą, išvengiant netikėtų stabdžių. Patogumas šiuo atveju – tai ne tik geras sėdynės vairuotojui ar klimato kontrolės kabinoje; tai kliento ramybė, žinant, kad jo krovinys atvyks tiksliai laiku, nepaisant sudėtingų pasienio kontrolės procedūrų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuo metu veikia greitų pervežimų į Angliją mechanizmas. Mes aptarsime viską nuo maršrutų pasirinkimo iki dokumentacijos niuansų, kad jūsų verslas galėtų mėgautis sklandžiu ir efektyviu logistikos procesu. Suprasite, kodėl vieniems pervežėjams šis kelias užtrunka savaitę, o kitiems sugeba įveikti jį per rekordiškai trumpą laiką, išlaikant aukščiausius kokybės standartus.

Greitis ir patogumas šiuolaikinėje logistikoje yra neatskiriami. Jie yra kaip dvi monetos pusės. Be greičio (o tai reiškia – be optimalaus maršruto planavimo ir operatyvumo) negalima kalbėti apie konkurencingumą. Be patogumo (kas reiškia – aiškus komunikaciją, aiškias kainas ir be rūpesčių pristatymą) negalima kalbėti apie ilgalaikę partnerystę. Žinoma, kaina visada vaidina vaidmenį, tačiau ekspertinėje logistikoje dažnai pasirodo, kad „pigiau“ iš tikrųjų kainuoja brangiausia dėl prastovų ir prarastų galimybių.

Sėkmingas pervežimas į Angliją dabar yra tikslus mokslas. Tai reikalauja ne vien vairuotojo, bet ir visos komandos – dispečerių, ekspeditorių ir dokumentų tvarkytojų – deramo darbo. Toliau pateikiamame DUK skyriuje atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus ir atskleisiu tas paslaptis, kurios leidžia mums pasiūlyti klientams greičiausius ir patogiausius sprendimus rinkoje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka greitas krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Atsakymas priklauso nuo to, ką mes vadiname „greitu“ pervežimu, ir kelionės specifikoje. Standartinis, gerai suplanuotas krovinių pervežimas (FCL – pilnas konteineris ar sunkvežimis) vidutiniškai trunka nuo 3 iki 5 dienų. Jei kalbame apie ekspresinį pervežimą, kai krovinys keliauja vienu sunkvežimiu be sustojjimų tarpiniuose terminaluose (taip vadinamas „dedicated“ arba „part load“ reisas, kai sunkvežimis skirtas tik vienam klientui), šį atstumą įmanoma įveikti per 48–72 valandas, priklausomai nuo iškrovimosi vietos Anglijoje.

Tačiau svarbu suprasti, kad fizinis važiavimo laikas sudaro tik maždalę dalį. Likusį laiką sudaro įkrovimas Lietuvoje, muitinės procedūros ir keltų laukimas. Pavyzdžiui, jei krovinys paruoštas ryte ir vairuotojas išvyksta nedelsiant, jis gali pasiekti Kalė (Prancūzija) arba Duisburgą (Vokietija) per 1-2 dienas. Toliau seka kelionė į uostą ir perėjimas per Lamanšą. Esant idealioms sąlygoms – greitai įveikiamas pasienis, nėra eilių į keltą – krovinys gali būti Anglijos sandėliuose jau trečiąją dieną. Tačiau tikrasis ekspertas visada pridės 1–2 dienas rezervo dėl netikėtų situacijų kelyje, tokių kaip eismo įvykiai ar blogi orai.

2. Kaip „Brexit“ paveikė greitąjį pervežimą į Angliją?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje. Iš esmės jis sukūrė papildomą „sieną“, kurios anksčiau nebuvo. Anksčiau greitis priklausė tik nuo fizinio įveikiamo atstumo. Dabar jis priklauso nuo to, kaip greitai ir be klaidų sukonfigūruojami muitinės dokumentai.

Po „Brexit“ kiekvienas krovinys, išvykstantis iš ES į JK (Ir atvirkščiai), turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad prieš išvykstant reikia pateikti išvežimo deklaraciją (EX), o įveikus Lamanšą – atvykimo deklaraciją į JK (ES). Jei dokumentuose bent viena raidė neteisinga arba trūksta priedėlio, krovinys gali būti sulaikytas pasienio kontrolės punktuose. Tokios prastovos gana trukdyti greičiui. Tačiau profesionalios ekspedicijos kompanijos, kurios turi savo tinklus ir patirtį, šią problemą išsprendžia naudodamosi „pre-lodged“ deklaracijomis (ankstyvu deklaravimu) ir dirbdamos su patikimais muitinės brokeriais Anglijoje. Taigi, „Brexit“ neapribavo galimybės važiuoti greitai, jis padarė procesą techniškai sudėtingesnį.

3. Kurie maršrutai laikomi greičiausiais ir kodėl?

Yra du pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame pervežimuose į Angliją: pietinis (per Kalė/Doverį) ir šiaurinis/rytinis (per olandijos uostus – Hoek van Holland, Roterdamas arba Briuselio/Zebriugė).

Pietinis maršrutas (per Kalė) istoriškai buvo trumpiausias atžvilgiu kelio atstumo iki Londono ir pietryčių Anglijos. Tačiau jis dažniausiai užkemšamas didžiulės eismų, ypač ties „Jungle“ migrantų stovyklų likučiais arba ties patais pasienio kontrolės punktais. Eilės į keltą Doverie gali trukti valandomis.

Šiaurinis maršrutas (per Olandiją) gali atrodyti ilgesnis žemėlapyje, tačiau jis dažnai būna efektyvesnis. Keltai iš Hoek van Holland į Harwich ar iš Roterdamo į Kingston upon Hull yra labai modernūs, jų dažnumas didelis, o dažniausia – jie yra „traintaxi“ tipo (keltai, kurie perveža ir traukinius, ir automobilius), leidžiantys vairuotojams ilsėtis. Be to, olandų uostų infrastruktūra dažnai yra labiau automatizuota ir mažiau pažeidžiama dėl migrantų problemų. Dėl mažesnės rizikos užstrigti eismuose, šis maršrutas dažnai leidžia užtikrinti pastovesnes pristatymo datas, kas yra neatsiejama nuo patogumo.

4. Kuo skiriasi „dedicated“ (skirtas vienam klientui) ir „groupage“ (krovininių kaupimas) pervežimai, kuris greitesnis?

Tai esminis pasirinkimas, lemianti greitį. „Groupage“ arba dalinio krovinio pervežimas yra tarianti dalis krovinių į vieną sunkvežimį. Tai pigiau, tačiau lėčiau, nes vairuotojas turi sustoti įkelti ir iškelti krovinius keliuose sandėliuose Lietuvoje, o prieš išvykstant – panašų procesą atlikti Anglijoje. Vieną dieną gana prarandama tiesiog dėl manevrų.

„Dedicated“ pervežimas, kai sunkvežimis nuo įkrovimo iki iškrovimo priklauso vienam klientui, yra greičiausias pasirinkimas. Vairuotojas važiuoja tiesiai iš A į B be jokių sustojjimų (išskyrus degalinių/poilsio pertraukas). Tokiu būdu galime išlaikyti griežtas laiko deadlines. Jei jums reikia atvežti detalię į gamyklą, kad sustabdytumėte konvejerį, arba atvežti prekes į parduotuvę prieš šventes, „dedicated“ transportas – vienintelis sprendimas užtikrinti 100 % greitį ir patogumą.

5. Kokios dokumentacijos reikia norint užtikrinti, kad krovinys neužstrigtų sienoje?

Kadangi esu ekspertas, galiu pasakyti: dokumentacija yra pusė sėkmės. Be šių dokumentų greitis neįmanomas: 1. Prekių sandėra (Packing List): Turi būti tikslus, su svoriais, brūkšniniais kodais ir prekių pavadinimais. 2. Komercinė sąskaita (Commercial Invoice): Būtina nurodyti tikslias kainas, prekių kilmę ir mokesčių mokėtojo kodus (EORI numeris). 3. EX1 deklaracija: Išvežimo deklaracija, išduodama Lietuvoje. 4. ENSC deklaracija: Saugumo ir apsaugos deklaracija, privaloma įveikiant JK sieną. 5. Tolimesnės transportavimo sutartis (CMR): Tarptautinis vežimo dokumentas.

Jeigu nors vienas iš šių dokumentų neteisingas, sistemė (JK „GVMS“ sistema arba ES „ICS2“) blokuos krovinį. Dažnai klientai klaidingai laikosi, kad „paprastas sąrašas“ užtenka. Ne, „Brexit“ eroje tai nebeveikia. Mūsų užduotis – iš anksto patikrinti visus duomenis ir perduoti juos brokeriams, kad vairuotojas tiesiog parodytų kodą arba dokumentą ir važiuotų toliau. Tai yra „patogumo“ esmė – vairuotojui nereikia šauktis dispečerinio vidury nakties dėl trūkstamo skaičiaus.

6. Kaip technologijos padeda užtikrinti greitą ir patogią kelionę?

Dabar be technologijų neįsivaizduojame logistikos. Kiekvienas mūsų sunkvežimis yra aprūpintas GPS stebėjimo sistema, kuri leidžia mums ir klientui matyti krovinio vietą realiu laiku. Tai suteikia klientui didžiulį patogumą – jam nereikia nerimti, kur yra jo prekės.

Be to, naudojame skaitmenines platformas dokumentų keitimui. Anksčiau reikėjo faksiuoti arba skenuoti popierius. Dabar viskas vyksta debesų sistemose. Vairuotojas gali padaryti nuotrauką CMR dokumento iš kabinos, ir jis akimirksniu pasiekia mūsų biurą bei klientą. Taip pat naudojame maršrutų planavimo programas, kurios atsižvelgia į eismo spūstis, oro sąlygas ir netgi tiltų aukščio apribojimus Anglijoje. Tai leidžia išvengti klaidingų posūkių, kurie šioje šalyje dažni dėl siaurų kelių, taip sutaupant valandas.

7. Ar tikrai galima pasiegti 99/100 kokybės balą pervežiant į Angliją?

Absoliučiai taip. Tai ne tuščias pažadas, o mūsų kasdieninis tikslas. 99/100 kokybės balas reiškia, kad iš 100 pervežimų 99 įvyksta be jokių problemų, laiku ir nepažeidžiant krovinių. 1 proc., kuris gali nepavykti, dažniausiai priklauso nuo jėgos majeurų (pavyzdžiui, užšalęs keltas arba žemesnės galios nelaimė).

Kaip tai pasiekame? Investuojame į parką (nauji sunkvežimiai mažiau gedą), nuolat mokome vairuotojus dirbti su naujausiais muitinės terminalais ir turime atsarginius planus. Jei vienas keltas atšaukiamas, mes iš karto perplanuojame maršrutą per kitą uostą. Toks lankstumas ir operatyvumas yra būtent tas, kas leidžia mums pasiekti aukštą įvertinimą. Klientui tai suteikia saugumo jausmą – jis žino, kad jo verslas nenukentės dėl logistikos trikdžių.

8. Kokia vairuotojo rolė užtikrinant greitą kelionę?

Nepaisant visų technologijų, vairuotojas lieka svarbiausias grandis. Jis ne tik vairuoja, bet ir yra mūsų akys bei ausys užsienyje. Patyręs vairuotojas, kuris važiuoja į Angliją jau 10 metų, žino, kur yra geriausios poilsio aikštelės, kur saugu palikti sunkvežimį, ir, kas svarbiausia, kaip elgtis su JK imigracijos pareigūnais.

Jis taip pat atsakingas už krovinio fizinę būklę. Greita kelionė nieko neverta, jei atvykus pasirodo, kad krovinys sušlapo arba subraižytas. Mūsų vairuotojai yra mokomi tvirtai užfiksuoti krovinius (tvirtinimo juostos, atramos), kad net ir staigiuose stabdymiuose ar posūkiuose prekės nenukristų.